Ar pralaimėta kova II rinkimų ture rajono valdantiesiems bus pakankamai stiprus „spyris“ pradėti dirbti?

Praėjęs II – asis Seimo rinkimų turas savo rezultatais nustebino daugelį. Ypač tuos, kurie

gerokai pervertino savo galimybes ir dar neišrinkus visų Seimo narių, pradėjo ne tik ieškoti

„kompromatų“ prieš potencialiausius savo koalicinius partnerius, bet ir dalintis postus,

tikėdamiesi, kad porinkiminė „švytuoklė“ pakryps į jų pusę. Ar tai jaunatviškai gyvenimiška

skuba, perfrazuojant jau nebe tokio svarbaus asmens posakį, ar tai išankstinių derybinių pozicijų

atskleidimas, tikintis daugiau išspausti iš kitos derybų pusės, ne tiek ir svarbu. Svarbu tai, kad

atskirų apygardų rinkėjai labiau pasitikėjo daugiausiai LŽVS partijos iškeltais kandidatais negu

kitų partijų, įskaitant ir šiuo metu Radviliškio rajoną valdančios koalicijos didžiuosius partnerius

TS – LKD, pasiūlytais kandidatais. Vienas žinomiausių visuomenės veikėjų ir „Laisvės pikniko“

organizatorius A. Tapinas, net ir laikomas konservatorių balsu, tiksliai apibūdino TS – LKD

pralaimėjimo priežastis: arogancija, elitizmas ir paprastų piliečių nuomonės ignoravimas.

Tuo tarpu Seimo nario mandatą Radviliškio rinkimų apygardoje gavusiam A. Gaidžiūnui

tikriausiai pats pirmas galvos skausmas gali būti susijęs su Baisogalos ambulatorijos situacija.

Dabartinė šios Radviliškio rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros įstaiga yra

nepavydėtinoje situacijoje. Užgriuvusi pareiškimų, prašymų ir skundų lavina atkreipė dėmesį iš

įvairiausių komitetų ir komisijų, darbo grupių iš rajono savivaldybės,Teritorinių ligonių kasų, net

Sveikatos apsaugos ministerijos. Oficialia priežastimi buvo įvardijama šios įstaigos direktorės A.

Juškienės sprendimas nepaisyti LR Sveikatos ministro pasirašyto įsakymo dėl priedų padidinimo

medicinos seselėms bei etatų mažinimas įstaigoje. Bet neoficialiai yra nurodomos tokios priežastys

kaip asmeninis įstaigos vadovės nesiskaitymas su pavaldiniais ir vadovavimas nesilaikant

hierarchinės tvarkos, aplaidus direktorės elgesys, kai neužtikrinant tinkamo finansavimo iš

Teritorinės ligonių kasos už suteiktas paslaugas, siekiama privesti šią įstaigą prie bankroto ir net

jos uždarymo, giminaičių ir „savųjų“ protegavimas skiriant į postus prieš tai iš darbo atleidus

nepalankius darbuotojus ir t.t.

Spalio pradžioje iškviesta pasiaiškinti į Tarybos Kontrolės Komitetą, direktorė A.

Juškienė teisinosi, kad keičiama įstaigos etatinė struktūra, nes vidaus ligų gydytojas, skirtingai nuo

šeimos gydytojo, negali dirbti vienas, o turi dirbti kartu su kitų gydytojų komanda, nes to

reikalauja teisės aktai. O visos kelių gydytojų komandos išlaikymas tampa pernelyg didele našta

mažai ambulatorijai, turinčiai šiek tiek daugiau nei 3 tūkstančius prirašytų pacientų. Tačiau jos

pateikti finansiniai įstaigos rodikliai šios versijos pilnai nepatvirtina, be to, ji įstaigai pradėjo

vadovauti nuo 2012 m. pabaigos, todėl po beveik keturių metų vadovavimo pastebėti, kad įstaiga

skęsta skolose tik dėl tokios gydytojų etatinės struktūros, iš dalies patvirtina ir pačios vadovės

nekompetenciją bei neapsisprendimą. Jai mestus kaltinimus dėl netinkamai organizuoto gydytojų

darbo bei apmokymo, ko pasekoje nukentėjo įstaigos finansinės įplaukos iš Teritorinių ligonių

kasų, direktorė A. Juškienė sumenkino iki centų, teigusi Kontrolės komiteto nariams, kad tai nėra

jokio esminio skirtumo. Jos nuomonę tada palaikė ir laikinai einanti savivaldybės vyr. gydytojos

pareigas A. Čiūdarienė.Tačiau Teritorinės ligonių kasų duomenimis, jeigu sveikatos priežiūros

įstaiga, suteikusi brangesnę paslaugą, ją pažymi pigesnės paslaugos kodu, būtų pati kalta. Bet

pagal esamus sutartinius įsipareigojimus yra nustatyta konkreti suma, kurią šiai dienai Baisogalos

ambulatorija viršija, ir pajamų gaunama mažiau nei padaroma išlaidų. Tik palyginimui galiu

pasakyti, kad pagal nustatytą slaugos ir palaikomojo gydymo kodą yra skiriama 26,22 Eur už

lovadienį vienam ligoniui, kai vegetacinių, onkologinių ligonių slaugos lovadienis pagal kitus

suteikiamus kodus apmokamas 34,13 Eur, 35,93 Eur ar net 43,27 Eur. Padauginus bent vieno

vegetacinio ligonio lovadienius metams, susidaro beveik 2900 eurų skirtumas vienam ligoniui, bet,

pasak Šiaulių teritorinių ligonių kasų direktoriaus R. Mažeikos, tai nei kiek neįtakoja ir taip blogos

finansinės įstaigos būklės, kadangi suteikiamos paslaugos tiek pirminės sveikatos priežiūros, tiek

slaugos ir palaikomojo gydymo apmokamos pagal skirtingas metodikas.

Kas kaltas dėl Baisogalos ambulatorijoje esančios situacijos bei konfliktų, turės spręsti

pats steigėjas, tai yra Radviliškio rajono savivaldybė. Mero A. Čepononio pasirašytu potvarkiu

buvo sudaryta darbo grupė šiems klausimams spręsti. Bet mero A. Čepononio pasirinkimas, ką

kviesti į darbo grupę ir kas jai vadovaus, kelia tam tikrų neaiškumų. Ar tikrai rajono „galva“ yra

suinteresuota, kad būtų nešališkai, objektyviai ir kompetentingai atliktas vidaus tyrimas dėl jo

bendrapartietės A. Juškienės veiksmų? Ar darbo grupė buvo įkurta tik tam, kad tik kilus skandalui

prieš pat Seimo rinkimus rajono valdantieji pasirodytų dirbantys rajono žmonėms, o gal paslėpti

kitą tikslą? Ar tiesiogiai išrinktas meras nebelaiko tiesiogiai renkamų rajono politikų vertais

vadovauti darbo grupei, kuriai pavesta išsiaiškinti, ar teisėtai darbdavį atstovaujanti direktorė A.

Juškienė parašė įsakymą dėl etatų mažinimo ir gydytojų atleidimo? O gal meras A. Čepononis nėra

taip atidžiai susipažinęs su LR Vietos savivaldos įstatymu, kaip bandė įteigti pirmos spaudos

konferencijos metu, ir jam nelabai svarbu, kaip kiti tiesiogiai rinkti politikai atstovaus gyventojų

interesus? Pačios darbo grupės sukūrimo klausimas kelia daugiau abejonių juridiniu aspektu negu

Baisogalos direktorės įsakymas dėl etatų mažinimo.

Viena iš pateikiamų versijų dėl Baisogalos ambulatorijos likimo yra ta, kad paskyrus A.

Juškienę jos direktore, pagrindinė jai skirta užduotis bus „privesti“ šią įstaigą prie tokios būklės,

kad rajono valdžiai ji taps pernelyg nuostolinga ir ją bus galima uždaryti. Kadangi Baisogalos

miestelyje jau yra privati pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įmonė UAB „Medicinos

namai šeimai“, o ligonių slauga gali taip pat užsiimti ir ligoninės pastato trečiajame aukšte

įsikūrusi privati UAB „Senjorų namai“, kurios savininkai susiję su TS – LKD partiečiu ir Tarybos

nariu V. Januševičiumi, tokia įvykių versija skamba pakankamai įtikinamai. Be to, teigiama, kad

atskiru ambulatorijos pastatu yra susidomėjęs ne tik Baisogalos seniūnija ir jos seniūnas R.

Kalvaitis, bet galbūt ir Švietimo ir Sporto paslaugų Centras „Jaunimo erdvių“ filialui įrengti. Nors

seniūnas R. Kalvaitis ir paneigė ką nors žinantis apie tai, tačiau problemų nemato, kad nuostolingą

pastatą perimtų kas nors kitas.

Kyla pagrįstas klausimas, jei Baisogalos ambulatorija negali išlaikyti dviejų pastatų, o

pirminės sveikatos priežiūros padalinio į ligoninės pastatą perkėlimas kainuotų pernelyg brangiai,

vieno stebėtojų tarybos nario duomenimis, apie 130 tūkstančių eurų, kas apmokės to pastato

apšildymą? Ar rajono biudžetui bus lengviau, jei pastato išlaikymo kaštai pereis iš vienos

savivaldybės biudžetinės įstaigos į kitos? Pagrįstai kyla abejonės, kad visomis jėgomis dirbtinai

palaikoma idėja, jog ir ligoninės pastato pritaikymas visai ambulatorijos veiklai vykdyti, ir

esamam ambulatorijos pastatui reikalingas remontas. Iš kokių lėšų tai bus finansuojama, gal jau

yra numatyti ES struktūrinių fondų pinigai ir tam vėl reikės organizuoti viešuosius pirkimus?

Viešųjų pirkimų „auksinių šaukštų“ skandalas, kurį itin eskalavo patys TS – LKD partijos nariai ir juos palaikanti žiniasklaida,

nuskandino Lietuvą valdančius socdemus ir jų koalicijos partnerius, tačiau būtent atliekami viešieji

pirkimai rajoną valdantiems konservatoriams ir jų partneriams gali tapti tuo Achilo kulnu, į kurią

strėles nutaikė ne tik vietiniai kritikai, bet ir STT Šiaulių valdyba, Šiaulių apygardos prokuratūra,

Viešųjų pirkimų tarnyba.

Paprašytas pakomentuoti susidariusią situaciją, išrinktas į Seimą A. Gaidžiūnas stengėsi

išlikti neutralus, tačiau pažymėjo, kad ir su vietos gyventojų nuomone reikia skaitytis. Jeigu vietos

gyventojai surinko daugiau kaip 800 parašų, palaikančių atleidžiamą iš darbo gydytoją Z.

Rimkevičiūtę, tai valdžios atstovai turėtų labai rimtai pasverti savo veiksmus ir galimas tokių

veiksmų tolimesnes pasekmes. Ignoruoti paprastus žmonės ir jų interesus ne vienai valdžiai

kainavo prarastą mandatą, o praėję šitie rinkimai ir triuškinantis TS – LKD kandidato Radviliškio

rajone V. Juozapaičio pralaimėjimas gali būti vertinamas kaip lakmuso popierėlis, rodantis rajono

gyventojų išreiškiamą nepasitenkinimą ir pačia rajono valdžia. Net daugiamandatėje Radviliškio rinkimų apygardoje

LŽVS surinko 30 procentų rinkėjų balsų lyginant su valdančiųjų TS – LKD ir jų partnerių

socialdemokratų vos po 18 procentų kiekvienai partijai. Todėl mero A. Čepononio teigimas, kad

tiesiogiai gavus mandatą iš rinkėjų, galima būti ramiam visą kadenciją, buvo paneigtas iniciatyvą

parodžiusių vietos gyventojų ir jei nenori tokio paties likimo kaip A. Butkevičius, turėtų pradėti

dirbti viso rajono gyventojų labui, o ne dangstantis darbo grupėmis iš esmės nespręsti įsisenėjusių politinio

protegavimo, neskaidrumo bei neviešumo problemų.