Kaip mes iki to nusigyvenome, kad mūsų atstovai valdžioje veikia kaip kriminalinės struktūros

Virgilijus Kulikauskas:

Rugpjūčio 6d. Tauragės savivaldybės Didžiojoje salėje vyko antroji konferencija numatomos skalūnų gavybos Žemaitijoje klausimais pavadinimu „Žemaitijos kaimo ateitis išskaidytų angliavandenilų gavybos kontekste“. Nors ši konferencija tiek dalyvių, tiek kalbėjusių asmenų skaičiumi neprilygo pirmajai liepos 17 d. vykusiai Kvėdarnos konferencijai, tačiau abejingų nepaliko. Visiems susirinkusiems dar kartą buvo primintos atslenkančios skalūnų gavybos grėsmės į Žemaitijos žemę. Kiekvienas išgirstas faktas, apie mūsų žemės planuojamą nuodijimo mąstą, dūrė lyg peilis į krūtinę. Galvoje sukosi įvairiausios mintys, bet neįmanoma buvo suvokti ir sutalpinti galvoje to ką išgirdome ir kas šiuo metu vyksta. Kaip sakė vienas kalbėjusių, kiekvienas politikas ar tai seimo ar rajono tarybos narys palaikysiantis šią pražūtingą technologiją turės būti vadinamas budeliu, nes parinkti tikslesnio apibūdinimo šiam veiksmui įvardinti neįmanoma. Kaip kitaip galime pavadinti savo atstovus valdžioje leidžiančius supilti į mūsų žemę apie 1 trln. ltr. ypatingai nuodingo skysčio, kurio net pusę liks paviršiuje ir garuos suformuotose tvenkiniuose. Kaip atrodo trilijonas litrų nuodų vaizdžiai pasakė geologas inžinierius Vytautas Švanys- tai būtų 100 km ilgio ir 10 km pločio 1 metro gylio baseinas arba panašiai tiek vandens kiek yra visose Kuršių mariose. Tas pats geologas tvirtino, kad naudojant šią technologiją neužnuodyti gruntinių vandenų yra tiesiog neįmanoma, nes uolienų plėšymui šie milžiniški kiekiai labai nuodingų chemikalų yra būtini, o visiškai izoliuoti 1-2 km. gylio gręžinio technologiškai neįmanoma dėl didelio gylio, didžiulio slėgio skirtumų ir chemikalų purškimo milžinišku beveik 300 atmosferų slėgiu. Todėl neįmanoma kokybiškai išcementuoti viso gręžinio žiedo visame gylyje. Kilo klausimas vardan ko tai daroma, jeigu neabejotinai žinoma, kad bus užnuodytas geriamas gruntinis vanduo, negi dėl dujų, kurių pasak Geologijos tarnybos vadovo J. Mockevičiaus Lietuvoje nėra ir būti negali, negi dėl to, kad pasižiūrėti kiek ir kokių išteklių turime… Ne, ne dėl to. Kiek ir kokių išteklių turime jau seniai yra išžvalgyta ir viskas tiksliai žinoma. Šių atėjūnų (Chevron ) tikslai yra tikriausiai kiti, nesiimsiu kelti įvairių versijų dėl ko tai daroma, klausimas kitas, kaip mes iki to nusigyvenome, kad mūsų atstovai valdžioje veikia kaip kriminalinės struktūros ir vietoj to, kad jie gintų mūsų interesus ir saugotų mūsų žemes bei gamtą, mes turime nuo jų gintis ir jų saugotis, kodėl į svarbiausius postus sustatyti žmonės, kurie veikia priešingai savo numatytoms funkcijoms, pirmiausia turiu omeny aplinkos ministrą V. Mazuronį, kuris groja pirmu smuiku, kad kuo greičiau būtų pradėtas Žemaitijos žemių nuodijimas. Kodėl mes visiškai nebegalime pasitikėti savo rinktais atstovais valdžioje, kurie iš vakaro priima vieną įstatymą, o iš po nakties priima tam įstatymui priešingą pataisą atveriančią kelią žemių nuodijimui ir šią pataisą tuoj pasirašo mūsų prezidentė? Kodėl norima visiškai išeliminuoti visuomenę iš sprendimų priėmimo dėl savo žemės. Į šiuos ir kitus klausimus turbūt galės atsakyti tik ateities kartos. Tauragės meras Pranas Petrošius kelis kartus pakartojo, kad Chevron negalės pradėti darbų kol „nesusitars“ su bendruomenėmis, tą patį kartoja ir mūsų premjeras A. Butkevičius. Ką reiškia Chevron privalės susitarti, ar tai reiškia, kad politikai, kurių galioje visų sprendimų priėmimas ir visi tam reikalingi svertai, nusiplauna rankas ir palieka beginklius (visomis prasmėmis) žmones likimo valioje, tai reiškia jie jau pardavė mūsų žemes už mūsų akių ir sako ginkitės patys mes čia ne prie ko. Dėl ko žmonės turi derėtis su Chevron? Kaip tokios derybos baigėsi ėriukui puikiai žinome iš Krylovo pasakėčios apie vilką ir ėriuką, kur ėriukas buvo suėstas vien todėl, kad vilkui norėjosi ėsti. Mūsų dabartiniai atstovai valdžioje mums siūlo tą patį variantą „derėtis“ su Chevron vilku, puikiai žinodami, kad šiose derybose yra tik vienas variantas sutikti būti suėstam, t. y. leisti užnuodyti savo žemę, kuri visiškai pagrįstai vadinama žemė motina, nes ji maitina visa kas gyva. Ar gali normalaus proto žmogus derėtis dėl savo motinos gyvybės, kaip sakė vienas kalbėjusių Žygaičių atstovas „kas sutiktų parduoti savo motiną“. Atsakymas aiškus NE. Kyla klausimas, kodėl tokios kompanijos, kaip Chevron su tokiomis nuodingomis technologijomis ateina į tokias silpnas valstybes, kaip Lietuva, Ekvadoras ir kodėl jų neįsileidžia stiprias demokratijas ir vertybines tradicijas turinčios valstybės. Čia veikia tas pats principas, kaip ir organizme. Kada organizmą užpuola infekcija? Tuomet, kai dėl organizmo išsekinimo yra nusilpęs imunitetas ir organizmas nebesugeba priešintis įsibrovėliui. Kada organizmą pakerta vėžys? Tada kai organizme atsiranda per daug vėžinių, t.y. sveikųjų ląstelių sąskaita gyvenančių ląstelių ir likusios sveikos ląstelės nebesugeba sunaikinti vėžinių. Taigi atsakymo ieškoti toli nereikia visus atsakymus turi mūsų pačių organizmas, o valstybė yra organizmo kopija. Į stiprią valstybę, turinčią stiprų imunitetą niekada nepateks jokia infekcija, joks įsibrovėlis, o jei ir pateks tuoj bus nukenksmintas. Taigi belieka stiprinti savo imunitetą arba žūti kartu su išvešėjusiomis vėžinėmis ląstelėmis.

meslaisvi.lt