JAV kino režisierius Oliveris Stounas:- CŽV gavo plačius įgaliojimus ir su laiku pradėjo jais piktnaudžiauti

Režisierius ir prodiuseris Oliveris Stounas(Oliver Stone) , trijų oskarų savininkas, labiausiai aptarinėjamas ir vienas iš įtakingiausių kinematografininkų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis kone vienintelis, kuriantis filmus, kritikuojančius Amerikos karo, bei finansų politiką. Užaugęs „Wall Street“ gatvėje, Niujorke, kurioje yra birža bei stambiausieji pasaulio bankai, vienai Amerikos internetiniai laidai jis sutiko papasakoti, kas dedasi galingųjų pasaulio žaidėjų užkulisiuose.

-Augau respublikonų-konservatorių šeimoje. Tėvas dirbo „Wall Street“ gatvėje. Iki 35 metų  amžiaus vienaip supratau gyvenimą, bet kai sukako šis gimtadienis aš peržiūrėjau savo pažiūras ir tolimesnis mano gyvenimas smarkiai pasikeitė. Gavau galimybę dar kartą žvilgtelti į savo tėvo pasaulį Volstryte. 50-tame, 60-tame dešimtmečiuose tenai viskas vyko vienaip, bet 80-taisias  padėtis smarkiai pasikeitė. Tarp bankininkų, investuotojų atsirado nauja „ryklių“ rūšis, kuri prarydavo smulkesnes žuveles. Jie negalvojo, kaip geriau aptarnauti klientus, padėti šalies ekonomikai, bet mastė kaip sukaupti didesnį pelną sau. Nuo tada supratau, kad Volstrytas pradėjo eiti link žlugimo [quote float=“right“]Oliveris Stounas Nuo tada supratau, kad Volstrytas pradėjo eiti link žlugimo.[/quote] Kompiuterių atsiradimas leido sudarinėti sutartis   greičiau ir didesnėmis apimtimis. Prasidėjo kontraktai jau ne milijardais, bet trilijonais dolerių. Be to, prie prekybos prisidėjo ir bankai, kurie dirba tik sau. Pasaulis tapo beprotiškas. Mano tėvas Voltstryto  dabar nepažintų. Jis netarnauja jokiai valstybei, vienintelis jo šeimininkas, stambus kapitalas.  O kapitalas sienų neturi, jis eina ten, kur galima uždirbti dar pinigų.

-Oliveri, esate Vietnamo karo veteranas. Įdomu būtų sužinoti jūsų nuomonę apie  Afganistano karą, kuris jau užsitęsė ilgiau nei Vietname.

-Šia tema aplanko liūdnos mintys. Jaunystėje, kuomet buvau kareivis, mes žinojome, kad esame niekam nereikalingi. Vietnamiečiams reikėjo tik mūsų pinigų. Mus sutikdami jie džiaugdavosi tik dėl to, kad mes turėjome maisto. Man atrodo , kad situacija Irake, Afganistane panaši. Visuomet baltieji žmonės traukia kariauti į trečiąsias, bet ten jų laukia melas, grynas melas. Vietiniai prašo pinigų, maisto, jie patys visose srityse korumpuoti. Bet kada pasiruošę iš vienos stovyklos perbėgti į kitą. Ilgalaikių tikslų tenai neegzistuoja. Vietnamo užsienio reikalų ministras yra sakęs;-amerikiečiai, jūs čia laikinai, kažkada išeisite, o vietnamiečiai liks. Afganai liks Afganistane, irakiečiai Irake.Nei viena iš mūsų intervencijų nepasiekė tikslo. Tačiau mes vis dar imperija.[quote float=“right“]Nei viena iš mūsų intervencijų nepasiekė tikslo. Tačiau mes vis dar imperija[/quote] . Turime daugiau nei 800 karinių bazių, tame tarpe ir slaptų. Mes kuriame globalią infrastruktūrą, bandome būti pasaulio policininku.

-Jūs bene vienintelis, savo filmuose kritikuojate Amerikos politiką?

-Taip, kritikos dauguma režisierių atsisakė. Viename iš mano filmų ‚Dalinys“, kurio filmavimui sugaišau dešimt metų, yra gera scena. Filmo herojus klausia:-kodėl mes kariaujame? Anksčiau aš tikėjau šiuo karu, dabar ne.

Manau, kad kai kuriais gyvenimo momentais, kiekvieną iš mūsų aplanko mintys, kam tie karai?Kartais atrodo, kad Amerika kariausja vien tik dėl susireikšminimo [quote float=“right“]Kartais atrodo, kad Amerika kariauja vien tik dėl susireikšminimo. [/quote] Nuo to laiko, kai 1991 metais sugriuvo Tarybų sąjunga, JAV save pristato taip, lyg ji būtų vienintelė užsienio politikos lyderė. Tokie filmai kaip „Išgelbėti eilinį Rajaną“, „Perlharboras“, „Juodojo vanago žūtis“ išsiskiria heroizmu. Taip auklėjama mūsų jaunoji karta ir grasinama potencialiems priešams, neva žiūrėkite, kokie mes galingi. Šiuose filmuose rodomas tik Amerikos technikos pranašumas, bei karių narsa. Niekas neužsimena apie gėrio ir blogio sąveiką, apie tai, kad kariai vyksta į svetimas šalis žudyti ir grobti žmonių.

-Pastebime kinematografe savicenzūrą, nuo kada ji atsirado?

Neramiais 90-taisiais, dėl terorizmo grėsmės, globalizacijos apie kurią mes taip ilgai svajojome, pamiršome, kad reikia būti kuklesniems. Po antro pasaulinio karo mes tapome pačia turtingiausia ir greičiausiai besivystančia valstybe pasaulyje. Per šiuos 70 metų pavyko pasiekti fantastinių saugumo galimybių. Nei Romos, nei Didžiosios Britanijos imperijos negalėjo pasigirti tokiomis saugumo galimybėmis.Mes net neįsivaizduojame, kokia yra mūsų tikroji karinė galia , tačiau praradome galimybę analizuoti savo istoriją[quote float=“right“] Mes net neįsivaizduojame, kokia yra tikroji mūsų karinė galia, tačiau praradome galimybę analizuoti savo istoriją. [/quote] Nematome realybės. Savo filmuose aš kritikuoju beprotišką JAV armijos idealizavimą, aklą patriotizmą. Žinoma, kiekvienas turime tėvus, vaikus, mylime savo tėvynę. Sutinku, kad kariuomenė turi juos ginti, bet esu prieš invazijas į kitas šalis.

-„Džonas Kenedis“, revoliucinis jūsų filmas, greičiausiai labiausiai atitinkantis istorinius faktus. Jame jūs parodote, kad prie Kenedžio nužudymo prisidėjo mafija. Iš kur tai žinote?

-Kai išėjo šis filmas,1991 metais, aš pranešiau, jog jame iškelta priešinga, nei oficialiosios komisijos paskelbta nužudymo versija. Tam, kad jį nufilmuočiau, turėjau išanalizuoti šūsnį dokumentų. Kažką tiksliai įrodyti, praktiškai neįmanoma. Daug įrodymų buvo prarasta, dingo skrodimo rezultatai, kulkos, pirštų anspaudai, visa eilė įrodymų prapuolė, įskaitant šaulio apklausos protokolą. Tai visiška betvarkė. Man atrodo, kad viskas vyko panašiai taip. Negalima šiaip sau nužudyti prezidentą. Tai buvo pasala, kuriai buvo kruopščiai ruoštasi. Bet aš jau pavargau ginčytis dėl šios žmogžudystės, todėl sakau, tai tiesiog kinas. Kenedžio nužudymas tik didesnių įvykių dalis.

-Įdomu, o kur dabar žudynių organizatoriai?

Mes manome, kad karinės pramonės lobistai prisidėjo prie šio nužudymo. Jie egzistuoja ir dabar. Niekur jie neišnyko, atvirkščiai, tik sustiprėjo.Galima sakyti, kad Pentagonas tai valstybė valstybėje. [quote float=“right“]Galima sakyti, kad Pentagonas tai valstybė valstybėje.[/quote] Tai didžiulis žvėris ir niekas nepajėgus jo kontroliuoti. 40 procentų mūsų biudžeto išleidžiama žvalgybai, gynybai ir karinėms reikmėms.Be to mes turime dar vieną žvėrį, tai Voltstrytas, kuris turi savo požiūrį į procesus, vykstančius planetoje. Praktiškai mes turime lygiagrečias tris valstybes, kurių čiuptuvai išsiraizgė po visą pasaulį.

-Pakalbėkime apie filmą „Niksonas“ Jame jį vaizduojate kaip nusikaltėlį, o CŽV(centrinė žvalgybos valdyba) kaip kenkėjiška organizaciją.

-Tai susiję su slaptais dokumentais apie Kubą. Nešvari istorija. CŽV kartais vadinama nematoma kapitalizmo armija. Apie tai pradėta kalbėti vos tik susikūrė ši valdyba,1947 metais. Ji susikūrė tada, kai visi bijojo „raudonosios grėsmės“. CŽV gavo plačius įgaliojimus ir su laiku pradėjo piktnaudžiauti jais. Jie turi nuosavus bepiločius lėktuvus, kurie savarankiškai  sugeba atlikti tikslines likvidacijas. Man ši valdyba visuomet buvo nusikalstama grupuotė. Čia lyg mafija Amerikos valdžios sluoksniuose[quote float=“right“] Man ši valdyba visuomet buvo nusikalstama grupuotė. Čia lyg mafija Amerikos valdžios sluoksniuose.[/quote] Net prezidentai prisibijo šios struktūros, nes žvalgyba turi daug kompromato. Kuomet 2000-taisiais Amerikos prezidentu tapo D.Bušas, viskas, kas galėjo eiti ne taip, pradėjo eiti ne taip. Ir taip buvo iki 2011 metų. Visi įvykiai interpretavosi neteisingai.

Kiekvienas naujas prezidentas tampa proceso dalyviu, kurio niekas nepajėgus sustabdyti.

vertė meslaisvi.lt