Šimtmečio kolonos Batniavoje atsiradimo istorija autorių lūpomis

Neseniai Batniavos seniūnijoje pastatyta paminklinė kolona Lietuvos šimtmečiui paminėti, sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą. Daugumai buvo smalsu, kaip gimė ši nuostabi idėja, taip papuošusi  seniūnijos centrą.  Tad vieną vakarą susirinkusiems  gyventojams, skulptūros autorius Tadas Vosylius, su seniūnu Šarūnu Pikeliu, sutiko papasakoti visą kūrybos procesą.

Tadas Vosylius studijavo Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete  skulptūros specialybę. 2005 m. apsigynė menų magistro laipsnį. 2007 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Nuo 2008 m. dirba VDA KF ir Kauno technologijos universiteto lektoriumi, dėsto kompiuterinę grafiką, video- bei tarpdisciplininius menus. Menininkas yra surengęs personalinių parodų Lietuvoje bei dalyvavęs įvairiose grupinėse parodose Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje, Švedijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje. Visą pasaulį išmaišęs T.Vosylius su Batniavos seniūnu susipažino, kai kilo rūpestis dėl nepravažiuojamo keliuko, kuris ir nulėmė tolimesnį skulptoriaus ir seniūno bendradarbiavimą.

„Ne visi galim tuos žygdarbius padaryti, ne tuo laiku esam gimę, bet visada kažkas kūrė tą Lietuvą, ar prieš 100 ar prieš 200 metų, kažkas aukojosi ir visiems tiems žmonėms norisi pasakyti ačiū.  Todėl pradžioj buvo minčių apie knygą, kurioje galėtumėm savo palinkėjimus ir padėkas surašyti, tik kur tą knygą padėti? Tada ir kreipiausi pagalbos į Tadą, nes reikėjo sukurti kažkokį padėklą tai knygai. Pamačius bekuriančią  vizualizaciją, iškilo klausimas ar bereikia jau čia tos knygos… Iš pradžių nedrąsu buvo, bet kai Tadas visa ją parodė, sakiau viskas, gyvensim, mirsim bet šitą padarysim“, – pradėjo pasakojimą seniūnas.

„Paminklinė kolona yra iš ilgaamžio, atmosferos veiksniams atsparaus „Korteno“ plieno lakšto, su išpjaustinėtais jame simboliais. Ornamentika yra baltų o simbolių reikšmė svyruojanti su jais nėra taip paprasta.Vieni simbolį gali pavadinti mėnuliu, kiti rupūže, čia kaip pažiūrėsi. Bet ne aš tuos simbolius išradau, aš juos tik radau. Tiesiog pagautas emocijos, nujausdamas, kaip turi būti dėliojau ir dar turėjau galvoti, kad pjaunant jie tiesiog neiškristų. Pradžioj visa ornamentika buvo tankiau sudėta, vėliau ją išretinant, kad skulptūra nebūtų per kiaura. Mąstymas, ornamentų dėliojimas truko pusantro mėnesio, buvau apsikrovęs lapais su simboliais, viską galvoj turėjau išnešioti, naktimis sapnuodavau… Gaminimas truko šiek tiek trumpiau, nors dar ir dabar vyksta koregavimai, nes norisi, kad skulptūra būtų išbaigta 100 procentu gerai“ – pasakojo Tadas Vosylius.

„Aš pradėjau dėlioti nuo pačių seniausių ornamentų, nuo laiko, taškučių ir brūkšniukų, paskui atsiranda žemė, žaltys, kurie sudėti raudonoje šviesoje. Žalioje šviesoje, žirgeliai, medžiai –gyvybės ženklas . Geltonoje spalvoje sudėti saulės, perkūno simboliai“, – vardino meistras.

Ant kolonos viršaus uždėta viršūnė, kuri atvaizduoja Batniavos seniūnijos tris piliakalnius, ant kurių puikuojasi  seniūnijos herbas, kuris kažkada būdavęs ir ant Paštuvos kapinių tvoros. O skulptūros apačią juosia išraižytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, kuris tarsi simbolizuoja tvirtą nepriklausomos Lietuvos pamatą.

Seniūnas Šarūnas Pikelis yra tos minties, kad kaip mes žiūrėsime į savo seniūniją, tokią ją ir turėsime, todėl ją kuriant ir puoselėjant, galėsime didžiuotis joje gyvendami.  „Visi turime dabar pasitempti, ne kiekvienam kaime toks kūrinys stovi“ ,– sakė Šarūnas.

Seniūnas užsiminė,  kad bendravimas su skulptoriumi Tadu  Vosyliu tęsis ir ateityje, nes jau yra planų, kurių dabar nenorima atskleisti, tegul būna tai staigmena.

Renginyje dalyvavę Batniavos seniūnijos žmonės su susidomėjimu klausėsi šio šviečiančio  paminklo istorijos, kurią galės perduoti ateinančioms  kartoms ir pasivaišinę pyragu su arbata išsiskirstė namo.

G.J

meslaisvi.lt