Šunų ir kačių Lietuvoje panašiai, kaip žmonių. Ar ženklinsime keturkojus?

747496211054  „Privalomas augintinių ženklinimas – pagrindinė priemonė mažinti kasmet apkandžiojamų žmonių, gatvėse valkataujančių ir utilizuojamų benamių gyvūnų skaičių bei pasiutligės atvejų skaičių. Be to, ji leistų kontroliuoti privalomą gyvūnų vakcinaciją ir verslinį gyvūnų veisimą. Taip pat – skatintų naminių gyvūnų savininkus prisiimti atsakomybę už savo gyvūną, jo gerovę ir elgesį. 2013 metais priimtame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatytos nuostatos dėl privalomo pasiutligei imlių augintinių (šunų, kačių ir šeškų) ženklinimo nuo 2016 m. sausio 1 dienos“, – spaudos konferencijoje Seime kalbėjo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė, Parlamentinės grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ pirmininkė Orinta Leiputė.

Pasak jos, „žemės ūkio ministrės pasiūlymas atsisakyti privalomo ženklinimo būtų žingsnis atgal. Beglobių gyvūnų problema visu svoriu gula ant visuomeninių gyvūnų globos organizacijų pečių. Kasmet joms piliečiai aukoja lėšas, kurios panaudojamos benamių gyvūnų priežiūrai, sergančių, sužalotų gyvūnų gydymui, sterilizacijai. Privalomas ženklinimas išspręstų labai daug problemų. Tiek valstybės, tiek nevyriausybinių organizacijų (NVO), tiek aukojančių privačių asmenų pinigai, kurie dabar naudojami beglobių gyvūnų priežiūrai, galėtų būti naudojami švietimui, sveikatos apsaugai ir kt.“

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Seimo Darbo frakcijos, Kaimo reikalų komiteto narys Petras Čimbaras akcentavo, kad benamiai gyvūnai yra itin aktuali problema kaimo vietovėse, kur jie kelia grėsmę žmonių, ypač vaikų, saugumui ir sveikatai. „Anksčiau ar vėliau turėsime įvesti privalomą gyvūnų ženklinimą. Todėl kam gaišti laiką? Juk ūkininkai ženklina savo galvijus“,  – sakė jis.

Seimo Liberalų Sąjūdžio frakcijos ir Aplinkos apsaugos komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė svarbų NVO vaidmenį kuriant gyvūnų gerovę. „Visuomenės sveikatos centrų duomenimis, kasmet Lietuvoje nuo šunų įkandimų nukenčia apie 5 tūkst. žmonių. Beveik 25 proc. nukentėjusių yra vaikai iki 15 metų. 40 proc. apkandžiojimo atvejų dėl ženklinimo nebuvimo neįmanoma nustatyti šuns šeimininko ir pareikalauti žalos atlyginimo. Daug žmonių priversti skiepytis nuo pasiutligės, nes nėra aišku, ar įkandęs gyvūnas buvo skiepytas“, – teigė ji.

O. Leiputė atkreipė dėmesį, kad 16 NVO kreipėsi į žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių Joną Milių, siekdamos, kad privalomo ženklinimo tvarka įsigaliotų, kaip ir buvo planuota. Per tris šių metų ketvirčius utilizuota 45 tonų naminių augintinių, kasmet pasiklydusių ir neatsakingų savininkų neprižiūrimų gyvūnų gaudymui bei priežiūrai išleidžiama per 360 tūkst. eurų, vien NVO – dar 300 tūkst. eurų. Tai yra labai didelė našta nevyriausybiniam sektoriui.“

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė tvirtino, kad Lietuvoje už naminius gyvūnus jų savininkai dar neprisiima atsakomybės ir pareigų. „Remiantis specialiųjų pašarų gyvūnams gamintojų duomenimis, šiandien Lietuvoje yra per 1,5 mln. šunų ir kačių, tačiau realiai jų skaičius yra žymiai didesnis. Pagal dviejų šiuo metu veikiančių privačių gyvūnų registrų duomenis, paženklintų gyvūnų – vos apie 100 tūkst. Gyvūno ženklinimas – tai jo savininko atsakomybės prisiėmimas už gyvūno priežiūrą, laikymą, sveikatą ir elgesį, už jo padarytos žalos ir finansinių nuostolių atlyginimą, autoįvykių ar būtinos veterinarinės pagalbos atveju, kai gyvūnas pabėga, prižiūrimas prieglaudoje, grąžinamas savininkui ir pan.“.

B. Kymantaitės teigimu, vieno gyvūno ženklinimas kainuotų vidutiniškai 15 eurų, numatytas 15 mėn. pereinamasis laikotarpis, o kaimo vietovėse, kur paslaugų prieinamumas menkesnis, trečias ar ketvirtas laikomas gyvūnas jau būtų ženklinimas nemokamai (t. y. nevyriausybinė organizacija apmokėtų). „Privalomo gyvūnų ženklinimo, kuris padėtų kontroliuoti ir gyvūnų vakcinaciją, kaina palyginus būtų žymiai mažesnė nei tie kaštai, kuriuos dabar moka gyventojai, gyvūnų globos organizacijos ir visi mokesčių mokėtojai už beglobių gyvūnų priežiūrą, neskieptų ar nelegaliai veisiamų gydymą ir t. t.“, – sakė ji.

VšĮ „Lesė“ atstovė Galina Krasovskaja pabrėžė, kad „šiuo metu kovojame su pasekmėmis, kai tiek daug gyvūnų Lietuvoje atsiduria gatvėje. Vien „Lesėje“ šiuo metu turime 200 gyvūnų, o kasmet – po 600. Privalomas ženklinimas yra tik minimali prielaida gyvūnų gerovei. Valstybėse, kur galioja privalomas ženklinimas, beglobių gyvūnų gatvėse nėra. Šiuo metu privalomas ženklinimas galioja 15 ES valstybių narių, o nuo 2016 m. jis bus įvestas taip pat Latvijoje ir D. Britanijoje“.

 

meslaisvi.lt