Ar galima įveikti blogį plikomis rankomis?

Lietuvos žinios

Alvydas Medalinskas               2013.03.20

Lietuvoje yra daug gražių dalykų, kuriais galima džiaugtis. Bet politinė partinė korupcija buvo ir lieka vienu didžiausių blogių. Ją galima pavadinti valstybės piktžaizde.

 Vis labiau į akis krinta tai, kad pirmąkart per nepriklausomybės istoriją tautos atstovybėje turime asmenų, kurie galbūt yra įklimpę į kontrabandą ar į kitą neteisėtą, neskaidrią veiklą. Ši aplinkybė turėtų badyti akis įvairių partijų politikams Seimo vadovybėje. Negalima raginti valstybės piliečių gyventi dorai ir teisingai, kai tokie asmenys sėdi aukščiausiose valdžios kėdėse.

Tokie reiškiniai vienus žmones demoralizuoja, kitiems sukelia depresiją arba priverčia juos emigruoti.

Ar kovos su korupcija ir kontrabanda nereikėtų pradėti pirmiausia apsivalant nuo kai kurių įtakingų valdančiosios koalicijos atstovų? Jei kai kurios partijos tokius asmenis delegavo į aukščiausias pareigas, ką tai sako apie jų pačių požiūrį į teisingumą?

Teisėsauga Lietuvoje dažnai veikia pagal skambutį „iš viršaus”, o iki tol nesiima nieko daryti. Juo labiau po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo istorijos. Vienas tų pareigūnų – Vitalijus Gailius – tapo parlamentaru ir dabar vadovauja Seimo Antikorupcijos komisijai. Jis suvokė, kad įstatymais ši komisija yra padaryta bedantė. Sumanyta peržiūrėti teisės aktus, reguliuojančius šios komisijos darbą.

Teisinėje demokratinėje visuomenėje kovoti su korupcija gali būti pasitelkta ir visuomenė. Bet aktyvi visuomenininkė, prabilusi apie vieno valdžios veikėjo ryšius su kontrabandininkais, buvo pati užtampyta po teismus ir tapo kalta, kad buvo šių įvykių liudininkė.

Iki šiol mūsų valstybėje piliečiai ar jų grupės neturi teisės kreiptis ir į teismą, kad patys gintų viešąjį interesą. Jiems tenka plikomis rankomis stoti prieš tuos, kurių rankose yra arba milijonai, arba didžiulė valdžia.

Politikos srityje mesti iššūkį korumpuotai politinei partinei sistemai dabar tapo neįmanoma. Nesančios Seime partijos negavo finansavimo iš valstybės biudžeto ir negalėjo jo gauti iš verslo bendruomenės. Taip buvo užspaustas deguonis politinei alternatyvai. Vienintelė galimybė, palikta Lietuvoje politinei alternatyvai atsirasti, – kelti didžiulį šurmulį, sąmyšį šalyje ir taip patekti į Seimą. Bet žmonėms, kuriems valstybės interesai yra svarbesni už grupinius, toks kelias nėra priimtinas.

Tad kokia gali būti alternatyva? Reikėtų grąžinti galimybę partijoms, negaunančioms finansavimo iš valstybės, lėšų gauti iš verslo bendruomenės.
Praėjusią savaitę paskelbti duomenys apie parlamentinių partijų finansinę padėtį. Gražiausių idėjų turint neįmanoma įveikti politinių jėgų, kurios net ne rinkimų metu disponuoja nuo 5 iki 8 mln. litų lėšomis. Per rinkimus šios sumos, ypač jeigu įskaitysime ir kai kurių partijų šešėlinius pinigus, yra dar didesnės.

O visuomenė gali ir be didelių pinigų mesti iššūkį vienam didžiausių blogių mūsų valstybėje – politinei partinei korupcijai. Bet tam reikia ne tik noro ir valios. Reikia, kad mūsų valstybės piliečiai galėtų imtis tokios veiklos, suteikti jai teisinį pagrindą. Tai ir turėtų būti padaryta, pirmiausia suteikus daugiau galių Seimo Antikorupcijos komisijai. Prie kovos su korupcija gali prisidėti ir parlamentinės partijos. Visų pirma – pašalindamos iš Seimo vadovybės asmenis, kurių veikla visuomenei ir piliečiams kelia pagrįstą nerimą dėl jų galimų sąsajų su korupcija ir kontrabanda. Raginant prisidėti teisėsaugą ir pasitelkus į pagalbą visuomenę bei piliečius, ši veikla pagaliau turi būti ištirta ir nuvalyta didžiulė dėmė nuo mūsų valstybės veido.

Lietuvos žinios