D.Jančaras: žaibiškas šuns nužudymo Kauno rajone tyrimas kelia daug klausimų, įtariu teisėsaugininkų ir žiniasklaidos klastą

Įtariamoji D.Prokopavičiūtė stebisi, kaip greitai buvo atliktas tyrimas.

Visai neseniai populiariuosiuose TV ir interneto portaluose nuskambėjo istorija, kuri buvo nušviesta vienu kampu. Net nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui media gigantai ištrimitavo – Danutė Prokopavičiūtė iš Kulautuvos, šuns žudikė. Gimusi 1962 metais moteris iš tiesų atliko veiksmus, kurių pasekoje keturkojui užgeso gyvybė, tačiau kaip svetimas  šuo atsidūrė jos gyvenamoje teritorijoje niekas apie tai nekalbėjo, o ir apskritai  įvykiai pakrypo tokia keista vaga, kad privalau apie juos papasakoti.

Žaibiškai atliktas ikiteisminis tyrimas, kurį atliko policijos tyrėja Aistė Dukauskytė per dešimt dienų nuo įvykio atsitikimo, kelia daug klausimų. Per kelias darbo dienas policijos tyrėja sugebėjo apklausti ir liudytojus ir įtariamąją ir nukentėjusįjį, per tą patį laiko tarpą tyrėja gavo Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto išvadą, nugaišusio šuns patologinio anatominio tyrimo aktą, kuriame nurodyta, kad nugaišęs šuo patyrė hematomas viršutinėje kaklo, pakaušio, krūtinkaulio ir dešinės kojos kirkšnies srities poodiniame audinyje.

Priminsime, D.Prokopavičiūtė 2016m. balandžio 18 d. šalia savo gyvenamo namo neapsikentė nuolat valkataujančio jos teritorijoje šuns, kuris, kaip teigia įtariamoji vienu momentu įsiveržė ir  į jos butą, kuriame ji laiko vienų metų neturinčia kalytę. Norėdama apsiginti nuo į jos teisėtas valdas besibraunančio neprižiūrimo šuns moteris suėmė gyvūną už sprando ir kad pastarasis neįkastų jai į ranką įkišo jo galvą į greta buvusį kibirą su vandeniu. Streso būsenoje D.Prokopavičiūtė nesiorientavo keik laiko šunį pralaikė kibire, tačiau dėl tokių jos veiksmų keturkojis nugaišo. Iš ties, negražus  atrodo D.Prokopavičiūtės poelgis, tačiau kas vyko toliau, mūsų manymu ne tik negražu, bet ir neteisėta. Šuns savininkas pats pasirodo į teisėsaugą nesikreipė, jis tik informavo 15min.lt interneto svetainę, kurios žurnalistai į įvykio vietą greitai atskubėjo. Pastarųjų informacija ir pasinaudojo policijos tyrėjai ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jo metu D.Prokopavičiūtė buvo prašoma prisipažinti padariusi nusikaltimą. Išgavę tai tyrėjai moterį paleido. Vos po kelių dienų D.Prokopavičiūtė sulaukė skambučio, telefonu moteris ją informavo, kad tyrimas baigtas ir ji kviečiama  į teismą, kuriame pagreitinto proceso tvarka bus nagrinėjama ši byla. Skambinusi moteris patikino, kad D.Prokopavičiūtei tai geriausia išeitis ir ji atvykusi į teismą gali tikėtis minimalios bausmės. Vėliau paaiškėjo, kad skambinusioji buvo kaltintojos vaidmenį byloje atliekanti prokurorė Jolanta Petraitytė. Teisininkė telefonu patikino įtariamąją, kad šaukimas į teismą jai paštu atvykti nespės, todėl pasiūlė jai kvietimą į teismą tiesiog pasirašyti teismo dieną Kauno apylinkės teisme. Gegužės 2d. D.Prokopavičiūtė nuvyko į Kauno apylinkės Teismą, ir prieš pat posėdį gavo prokurorės pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kuriame nurodytas kaltinimas ir pagrindimai. D.Prokopavičiūtė pasirašė ir net nesusipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga stojo prieš teismą.

Šią istoriją nuo pat pirmų dienų sekė ir Informacijios Analizės asociacijos prezidentas Donatas Jančaras. Jis norėjo net atstovauti D.Prokopavičiūtę teisme, tačiau Teismui  neleidus, galėjo tik stebėti procesą. Įtariamoji advokato neturėjo, tačiau jai buvo paskirtas nemokamas valstybės gynėjas. D.Jančaro nuomonę, tai kas vyko teisme galima būtų pavadinti susidorojimu su vargše teisnių dalykų neišmanančia moterimi. Apie šią istoriją D.Jančaras mano taip: „Nu akivaizdu, kad šiame procese ikiteisminį tyrimą atlikę tyrėjai ir  prokurorė

Prokurorė Jolanta Petraitytė nuo komentarų susilaikė.

nevisai susigaudo įstatymuose ir apskritai toks greitas tyrimas ir jo atomazga man kelia klausimų, kurie nevisai patogūs teisėtvarkininkams.  Ikiteisminis tyrimas atliktas vertinant pasekmę, t.y. patį šuns nužudymą, tačiau į nusikaltimo priežastis nei policija, nei prokurorė nesigilino. Apskritai D.Prokopavičiūtė kaltinama, kad pažeidė  Lietuvos respublikos gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo 4 staripsnio 1,2 dalies nuostatas. Bet gi nugaišusio šuns Danutė nei laikė, nei globojo, nei naudojo. Policininkai ją kaltina pagal nuostatą, kuri taikoma gyvūnų savininkams,t.y. jei tu augini gyvūną ir su juo pasielgi panašiai kaip įtariamoji, tuomet tave galima bausti, tačiau, jei į tavo teritoriją nuolat užklysta svetimi šiuo atveju šunys  ir niekas dėl to nesiima jokių veiksmų, tuomet tokius D.Prokopavičiūtės veiksmus vadinčiau kaip savigyna. Moteris kaltinama žiauriu elgesiu su gyvūnu, tačiau tame pačiame įstatyme nurodyta, kad žiaurus elgesys su gyvūnu pripažįstamas, kai gyvūnas sąmoningai padaromas neprižiūrimu arba kitaip tariant savininkas sukūrė sąlygas, kad jo gyvūnas laisvai galėtų patekti į kitų žmonių teritoriją, todėl nusižengė ne tik šiam punktui, bet dar pažeidė ir kitus įstatymo reikalavimus,t.y. pagal gyvūnų gerovės įstatymą savininkai turi pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Štai šioje vietoje ir buvo pažeisti D.Prokopavičiūtės teisėti interesai. Palaidas, nukentėjusiuoju pripažintu Aloyzo Bobelės šuo laisvai keliavo ne tik po D.Prokopavičiūtės teisėtą gyvenamą vietą, bet ir po  viešąsias erdves, po žaidimo aikšteles kur žaidžia vaikai, po parkus kur ilsisi senjorai. Kalbinau patį šuns savininką, klausiau jo ar jis skaitė gyvūnų laikymo taisykles, ar domėjosi kaip jo auginamas šuo turi būti laikomas. A.Bobelė prisipažino, beje jis tą patį sakė ir Teisme, kad tokiomis taisyklėmis nesidomėjo ir kaip laikyti šunį jam nežinoma. Akivaizdus įrodymas, kad D.Prokopavičiūtė buvo išprovokuota pasielgti taip, kaip pasielgė, be to pasak įtariamosios, ji ne kartą prašiusi ne tik A.Bobelės, bet ir kitų kaimynų, kad pastarieji susigaudytų ir prisirištų savo šunis. Deja, policijos tyrėja apie tai aiškintis nenorėjo.

Kodėl taip viskas vyksta. Turiu savo nuomonę šiuo klausimu. Visi mano draugai ir pažįstami jau senokai pastebėjo, kad Lietuvoje veikiančios skandinavų media priemonės formuoja Lietuvos gyventojams šališką nuomonę,t.y. žmonių žiaurų elgesį su gyvūnais, o apie taisyklių pažeidimus kuriuos daro gyvūnų savininkai, kurių matau tūkstančius atvejų, šios žiniasklaidos priemonės nušviesti vengia. Tai yra naudinga ne Lietuviško kapitalo žiniasklaidai. Šioje istorijoje teisėsaugos veiksmai kelia tokių minčių, jog jiems buvo gerai sumokėta, kad šis šou prasidėtų ir kuo greičiau baigtųsi, o D.Prokopavičiūtė būtų paskelbta žiauria žudike, kuri nemyli  keturkojų. Sekite mano minėtų žiniasklaidos priemonių informaciją ir jūs pamatysite, kad ši istorija bus nušviečiam taip, kad D.Prokopavičiūtės žiaurumu suabejoti bus sunku. O aš abejoju, ne tik abejoju, bet esu įsitikinę, kad moteris šioje situacijoje nekalta. Beje, jos valstybės paskirtas gynėjas teisme sugebėjo išlementi vos keletą sakinių, kurių vienas buvo „…prašau Teismo skirti adekvačią bausmę”. Toks gynėjo elgesys taip pat įtartinas, nemačiau Teisme jokios gynybos, nesuprantu, kam ten iš vis sėdėjo ta advokatė, ji net pritarė prokurorei, kad aš negalėčiau atstovauti D.Prokopavičiūtės. Esu įsitikinę, kad šioje istorijoje didelį vaidmenį atlieka pinigai, kurių savininkai manau yra šiaurės fondai, valdantys dalį populiariosios žiniasklaidos Lietuvoje.„- kalbėjo D.Jančaras. Visuomenininkas pridūrė, kad jei D.Prokopavičiūtė norės, jis jai surašys būsimos Teismo nutarties apskundimą aukštesnės instancijos Teismui, nes šio teismo nutartis akivaizdu gali būti D.Prokopavičiūtės nenaudai.

Laukite tęsinio..

Donatas Jančaras

meslaisvi.lt