Kodėl bankrutuoja įmonės ?
Vagys laimi
„Nusikalstamas bankrotas“ yra priskiriamas prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų ekonomikai ir verslo tvarkai, o ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais padaroma didelė žala valstybės ekonominei ir finansinei sistemai, bei atskiriems jos subjektams, o kartu ir socialinei , bei politiniai sistemoms.
Už nusikalstamą bankrotą Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 89-2741) (toliau – LR BK) nustato baudžiamąją atsakomybę. Asmuo, t. y. tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, atsako pagal LR BK 209 str. „Nusikalstamas bankrotas“, nustatantį laisvės atėmimą iki trejų metų. Be to, kituose LR BK straipsniuose yra apibrėžtos ir kitos veikos, kurios artimos nusikalstamiems bankrutuojančių įmonių vadovų ar kitų atsakingų asmenų veiksmams – turto iššvaistymas (184 str. – baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų arba septynerių metų); skolininko nesąžiningumas (208 str. – baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų arba trejų metų); apgaulingas apskaitos tvarkymas (222 str. – baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų) ir kt. Už išvardytas nusikalstamas veikas LR BK taip pat nustato teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą (45 str.).
Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) duomenimis, policijos įstaigose 2009-01-01–2009-11-30 užregistruota 16 nusikalstamų veikų dėl nusikalstamo bankroto, per atitinkamą 2008 m. laikotarpį – 10 .
Pažiūrėkite filmuota medžiagą, apie Pagėgių savivaldybėje buvusių, esančių, statybinių įmonių grupę, kuri gal būt atitinka šiuos žemiau pateiktus tyčinių bankrotų simptomus.
O štai šitie simtomai, iš kurių galima spręsti, kad įmonė ruošiama tyčiniam bankrotui.
- Sudaromi fiktyvūs susitarimai, pagal kuriuos numatomos nepagrįstai didelės netesybos. Sąmoningai neįvykdžius susitarimo sąlygų viena iš šalių perduoda kitai netesybas ir tada bankrutuoja.
- Staigus akcininkų pasikeitimas arba akcijos perduodamos fiktyviam žmogui (pvz., asocialiam asmeniui).
- Prekės ženklo pardavimas prieš bankroto procesą arba bankroto proceso metu.
- Naujos įmonės labai panašiu pavadinimu įkūrimas (kai pakeičiama dalis pavadinimo arba viena–dvi raidės.
- Pastaruoju metu verslo bendruomenę neramina tokie reiškiniai: „Fenikso sindromas“, kai savininkas ar grupė savininkų, siekdami apsaugoti nekilnojamąjį ir kitą vertingą turtą nuo bankroto, valdomą įmonę suskaido į keletą bendrovių. Viena iš jų valdo nekilnojamąjį turtą ir gamybos priemones, kurios yra išnuomojamos kitai tų pačių akcininkų valdomai bendrovei. Pastaroji užsiima gamyba, gauna iš tiekėjų veiklai reikalingas medžiagas ir žaliavas, tačiau už finansinių įsipareigojimų neįvykdymą mažai rizikuoja, nes neturi jokio vertingo turto. Kad „Fenikso sindromo“ reiškinys būtų pripažintas tyčiniu, įmonės vadovo veiksmai arba neveikimas turi būti pripažinti priešingais įmonės tikslams. Pateikiama keletas „Fenikso sindromo“ modelių čia, paspaudę žemiau esančią nuorodą, pamatysite schematiškai, kaip veikia aferistai.
- Pagrindinės tyčinių bankrotų priežastys
Tokiom aferom užsiiminėjantys asmenys, labai smarkiai prisidėjo prie šio sprendimo: Europos Komisija vasario 10 dieną konstatavo, kad Lietuva europinę paramą įsisavina su neleistinais pažeidimais, ir laikinai nutraukė ES lėšų mokėjimą iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų, rašo „Verslo žinios”.
Skaitykite daugiau: http://verslas.delfi.lt/
šiam reportaže neskelbsime šių įmonių savininkų, nes norėtumėm, kad tokie žmonės patys susiprastų, kokią galimai žalą daro savo tėvynei.
pagėgiailaisvi.info
..kas čia chuliganai?
O tu gali įrodyti faktais visa ką čia rodai?