Praėjusiais metais Lietuvoje išaugo gyvūninės kilmės eksporto rinka

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis 2021 m.
gyvūninių produktų eksportas į ne ES šalis augo 11 %. Buvo eksportuota
beveik 31 tūkst. t daugiau produkcijos nei 2020 metais, kuriais Lietuvos
gamintojai išvežė daugiau kaip 242 tūkst. t.

„2021 – ieji buvo kupini iššūkių. Verslui, taip pat ir valstybinėms
institucijoms vis dar teko dirbti pandemijos sąlygomis. Tarptautiniams
prekybiniams santykiams trikdžius kėlė afrikinio kiaulių maro,
paukščių gripo protrūkiai, tačiau situaciją pavyko sėkmingai
suvaldyti, o Lietuvos verslas dar kartą įrodė, kad sugeba greitai
prisitaikyti prie įvairiausių sąlygų. Džiugu, kad net ir kintant
aplinkybėms eksporto augimas išlieka teigiamas. Analizuodami duomenis,
matome kad lietuviškų prekių eksporto didėjimą įtakojo ir atskiriems
gyvūninio maisto sektoriams naujai atvertos rinkos, tokios kaip: JAV,
Australija, Albanija, Marokas, Juodkalnija ir kitos šalys.“ – 2021 metų
rezultatus komentavo VMVT direktorius Mantas Staškevičius

Praėjusių metų eksportuotos produkcijos apimčių didėjimą labiausiai
išlaikė žuvininkystės ir pieno produktų eksportas. Žuvies gaminių
eksportas augo net 17 proc. Iš Lietuvos į trečiąsias šalis išvežta
daugiau kaip 136 tūkst. t žuvies ir jos gaminių, tuo tarpu 2020 m. –
virš 113 tūkst. t. Pagrindinėmis rinkomis išliko Ukraina, Moldova,
Uzbekistanas.

2021 metais pieno ir pieno produktų buvo eksportuota daugiau kaip 117
tūkst. t ir tai yra 5,5 % daugiau, nei 2020 metais. Daugiausia, kaip ir
kasmet eksportuojama maistinių pieno miltų (virš 34 tūkst. t), sūrių
(daugiau kaip 31 tūkst. t); pieno konservų (daugiau kaip 16 tūkst. t);
sūrio gaminių (virš 16 tūkst. t.). Daugiausia Lietuvos pieno gaminius
importavo į Libija, JAV, Malaizija, Izraelis, Vietnamas, Kazachstanas, 
Kinija,  Saudo Arabija, Indonezija bei Marokas. 

Praėjusiais metais iš Lietuvos buvo išvežta virš 13 tūkst. t mėsos
(paukštienos, jautienos, kiaulienos) ir tai sudarė 7 proc. augimą.
Labiausiai net 53 %  augo kiaulienos eksportas, kurios išvežta buvo
dvigubai daugiau (virš 242 t ) nei 2020 m. Daugiausia kiaulienos iškeliavo
į Dramblio Kaulo Krantą, paukštienos  –  Vietnamą. Jautienos daugiausia
buvo eksportuota į Norvegiją.

Žvelgiant į bendrą 2021 m. procentinį eksporto augimą, didžiausią
pokytį rodo kulinarinių gaminių eksportas. 2021 metais iš Lietuvos į
trečiąsias šalis buvo eksportuota 1804 t kulinarijos gaminių, tai net 39
% daugiau nei per 2020 metus. Pagrindinės kulinarinių gaminių eksporto
kryptys buvo: Ukraina, Rusija, Japonija, Kinija, JAV, Norvegija.

Kiaušinių gaminių praėjusiais metais buvo eksportuota virš 400 t.
Daugiausia išvežta į Japoniją, Katarą, didėjo eksportas į Vietnamą.
Tikimasi, kad nesenai gautas JAE atsakingų institucijų leidimas eksportuoti
paukštieną, paukštienos produktus bei kiaušinius ir kiaušinių
produktus, kuris buvo apribotas dėl paukščių gripo protrūkių,
pastebimai išaugins eksportą į šią šalį šiemet.

Lietuviško medaus praėjusiais metais buvo eksportuota apie 3 t.  Nuo pat
pirmųjų išvežimų prasidėjusių 2018 m. pagrindine medaus eksporto rinka
išliko JAV.

„Šių metų pradžia nuteikia optimistiškai. Aktyviai vyksta derybos su
dar 25 valstybėmis dėl naujų eksporto leidimų. Jau netrukus turėsime
puikių žinių kiaušinių produktų gamintojams, norintiems eksportuoti į
JAV. Užmegztas bendradarbiavimas su Taivanu, tikimės taip pat greitai
atvers galimybes pieno, kiaušinių, mėsos ir žuvininkystės produktams
patekti į Taivano parduotuvių lentynas. Na, o nesenai gautas patvirtinimas,
kad Pietų Korėja ruošiasi audituoti Lietuvos paukštienos įmones,
reiškia, jog greičiausiai po pusmečio jau  galėsime eksportuoti ir  į
šią milijoninę rinką“ – metų pradžia džiaugėsi VMVT direktorius.

2021 m. ES pieno gamyba išaugo 0,8 proc. Tikimasi, kad pieno produktų
paklausos augimas bus stipriausias Azijoje (daugiau nei 17 % per metus,
neįskaitant Indijos), ypač dėl didėjančių pajamų ir mitybos
vakarietiškumo, dėl kurio pieno produktai vis dažniau naudojami maisto
tiekimui. Po Azijos turėtų sekti Afrika (14 proc. per metus), kurioje
pastebimas ryškus gyventojų ir pajamų augimas.

/Jautiena/

Pasaulyje auga jautienos paklausa – tiek gyvų gyvūnų, tiek mėsos,
tačiau konkurencija išlieka didelė. Tikimasi, kad ES gyvų gyvūnų
eksportas palaipsniui mažės (-3,6 % per metus) dėl mažesnės paklausos
iš Turkijos ir susirūpinimo dėl gyvūnų gerovės vežant juos tolimais
atstumais. ES mėsos eksportas iki 2031 m. turėtų šiek tiek didėti (+0,6
% per metus), daugiausia dėl besitęsiančios arba didėjančios esamų
prekybos partnerių paklausos.

/Kiauliena/

Neaiškumų išlieka ypač dėl atsigavimo galimybių ir draudimų dėl AKM.
Manoma, kad labiausiai turėtų padidėti bendra importo paklausa iš Afrikos
į pietus nuo Sacharos, Filipinų, JAV, Pietų Korėjos ir Vietnamo.

/Paukštiena/

2011–2021 m. ES paukštienos eksportas dinamiškai didėjo (3,7 % per
metus). Šiuo metu, kai ES įmonės susiduria su aršia konkurencija, ypač
iš Brazilijos, manoma, ES paukštienos eksporto padidėjimas bus apribotas
iki 2031 m.

Numatomas bendras Afrikos į pietus nuo Sacharos, Filipinų, Kolumbijos ir JK importo padidėjimas iki 2031 m. gali siekti 178 000 t per metus. Dėl to ES
gali prarasti dalį pasaulinėje prekyboje – nuo 16 % 2021 m. iki 13 % 2031
m.

ES paukštienos importas, daugiausia aprūpinantis maitinimo paslaugas,
turėtų atsigauti ir iki 2026 m. pasiekti beveik prieš COVID-19 buvusį
lygį.

meslaisvi.lt