D.Jančaras: lietuviai lietuvius…
Dar visai neseniai elgiausi visiškai priešingai, nei pasielgčiau šiandien. Viskas ką čia parašysiu bus apie mūsų visų lietuvių tarpusavio santykį, santykį, kurį sugriovė mums nežinomos personos, o vykdo valdžia.
Tam, kad išgyventume, kiekvienas iš mūsų turi turėti kažkokias pajamas, dažniausiai tai būna darbo užmokęstis. Lietuva nepasižymi dideliu darbo vietų pasirinkimu, todėl kiekvienam čia gyvenančiam, jo darbo vieta turbūt yra labai svarbi. Štai tuo ir naudojasi tie, kurie yra iš galingesnių valstybių. Bet baisiausia tai, kad jie net negyvendami Lietuvoje, savo tikslams pasiekti naudoja mus vienas prieš kitą. Praėjusio pusmečio įvykiai man labai gerai parodė, kokie mes esame pažeidžiami. Pradedant nuo Seimo ir vyriausybės narių ir baigiant „Maximos” pardavėja. Ir viskas dėl tų pačių darbo vietų ar pajamų šaltinių. Nei vienas nenorime prarasti darbo arba mokėti kokių nors baudų. Va čia ir prasidėjo, kartu su korona atėjo ir mūsų visų tarpusavio santykių griūtis .Nuo pat operacijos covid 19 pradžios viskas daroma taip, kad kuo labiau būtume susiskaldę, mus supriešino su gydytojais, policininkais, mokytojais ir darželių auklėtojomis. Mes pradėjome pyktis su pardavėjomis ir prekybcentrių apsauginiais ir viskas čia tik dėl tų prakeiktų darbo vietų. Kiekvienas ją nori išsaugoti ir daro viską, ką liepia vadovai, o vadovai daro viską, kad jų , jei tai valstybinė įstaiga, už taisyklių pažeidimus neužsipultų žiniasklaida, o verslas bijo didžiulių baudų. Pačiu virusu aš asmeniškai netikiu, žinau, kad ir daugiau žmonių juo netiki, tačiau žinau, kad dalis juo ir tiki. Ir čia vėl konfliktas, tikintieji, skundžia netikinčiuosius, ratas užsisukęs ir atrodo , kad iš jo ištrūkti neįmanoma. Bet pabandykime. Pabandykime suprasti tuos žmones, kurie iš mūsų reikalauja vienokių ar kitokių karantininių veiksmų. Supraskime, kad jie tai daro tik dėl to, kad galėtų dirbti toliau ir gauti atlyginimą už kurį išgyvena. Visi mes esame vienos mažos valstybės gyventojai, turėtume kuo mažiau vienas su kitu konfliktuoti. Gerbkime tas pardavėjas ar apsauginius, jiems dar sunkiau nei mums kartais užsukantiems į parduotuves, pasistenkime suprasti mokytojus ir gydytojus vykdančius vyriausybės nurodymus nes jei nevikdys, jiems grės nedarbas. Į visą šitą koronos reikalą aš pradėjau žiūrėti kaip į pratybas, stengiuosi elgtis taip, kad mano maištas prieš kaukių dėvėjimą nevirstų maištu prieš savo bendrapilietį, gydytoją, policininką ar mokytoją. Nenoriu nei su vienu iš mūsų susipykti ar susipriešinti, per ne lyg mažai mūsų yra. Ir pabaigai. Lietuviai lietuvius….., kaip užbaigtumėte sakinį? Aš užbaigčiau jį žodžiu myli.
meslaisvi.lt