D.Jančaras: valstybės likučiai- pensininkai, šuniukai ir maximos maišiukai
Kai paklausiu bet kurio jaunuolio, besimokančio dar kokioje devintoje ar dešimtoje klasėje, ką jis veiks baigęs mokyklą, sulaukiu to pačio atsakymo- ” važiuosiu į užsienį”. Ir taip jau sako ir daro toli gražu ne pirma lietuvių karta. Patys žinote, kiek mūsiškių jau emigravo į svetimas šalis. Emigravo, nes turi daug draugų, kurie juos ten kviečia ir taip pasaka be galo. Mūsų valstybei vos įstojus į Europos sąjunga masinių informavimo priemonių pagalba buvo pradėta neregėto masto akcija, didieji Lietuvos, nors aš abejoju, kad jie Lietuvos, žiniasklaidos kanalai lyg susitarę pradėjo skleisti propagandinę informaciją apie nuostabų gyvenimą užsienyje ir apie „nevykėlius” liekančius gyventi savo tėvynėje. Tiesa, tuos nevykėlius, kartas, nuo karto, taip pat nuosekliai žiniasklaidoje buvo pradėta vadinti pašalpiniais, marginalais ir žiauriais, beširdžiais gyvūnų skriaudėjais, kurie tik ir kankina ir žudo keturkojus. Dėl pastarųjų kuriama atskira propagandos akcija, kurios dėka Lietuvoje šunų ir kačių pasidarė žymiai daugiau nei žmonių. Kas tuo suinteresuotas atskira tema, bet šio fakto jau užginčyti niekas negali. Kaip ir dėl emigracijos, taip ir dėl keturkojų auginimo subtiliai buvo sukurta mada, didieji žiniasklaidos kanalai pasistengė, kad keturkojo auginimas taptų vos ne būtinybe ir tai atsitiko.Tą mato visi. Kaip gražiai viskas sudėliota, jaunimą į užsienį, o jo tėvams po šuniuką ar kačiuką, na kad neliūdėtų kol numirs. Ir miršta, vieniši ir išsiilgę kito žmogaus artumo, savo vaikų artumo nes aplankyti tėvus juk gali per socialinį tinklą,kurį beje mums davė tam, kad mes dar labiau toltume vienas nuo kito. Visą šitą situaciją vainikuoja didelis raudonas X, kuris taip pat dažnai pasirodo masinėse visuomenės informavimo priemonėse. Tai firminis prekybos centro Maxima ženklas. Maxima dažnai pristato įvairiausias akcijas, kurių metu parduoda maistą pigiai, juk valgyti norisi visiems ir dvikojams ir keturkojams. Tik ką valgyti, antros ar trečio rūšies dešrą, kurioje nelabai būna mėsos įdėta. Tai kas norės likti tokioje valstybėje? Žinot, aš iš tų laikų, kuomet gaji buvo tokia rusiška patarlė – „svarbiausia, kad nebūtų karo”. Tai štai , ši patarlė atrodo sėkmingai pritaikyta ir mūsų kasdienybėje. Čia dar vienas žiniasklaidos priemones užsiėmusių triukas. Nuolatinis bauginimas karu ir nuolatinis kvietimas ginkluotis kuo labiau, kuria dar vieną madą, arba gal labiau jausmą- „svarbiausia, kad nebūtų karo, viską kitką galime iškentėti”. Akylesnis supranta, kad tas karas jau seniai vyksta, tik jis vykdomas visai kitokiomis priemonėmis nei buvo prieš tūkstantį ar septyniasdešimt metų. Juk tokiai mažai tautai kaip lietuvių, leidimas nevaržomai išsivažinėti po pasaulį tolygu jos mirčiai. Pagalvokite, ką reiškia 3 milijonai išbarstyti po 7 milijardus turintį pasaulį. O propaganda ir čia nesnaudžia, į eterį paleidžiama laida „4 milijonai” Laida apie po pasaulį išsivažinėjusius lietuvius. Ši laida sako, čia nieko baisaus, kad mes išvažiuojame, čia normalu, taip daro visi, juk čia naujos galimybės. Bet man atrodo, kad čia ne galimybės, o priemonės, priemonės ištirpinti mus visus pasaulyje, kuris kol kas dar nesuvokia, kad karai, kaip ir bet kas kitas, jie keičiasi ir įgauna naujas formas.
Šis mano straipsnis apie skurdą, tik ne apie materialinį, o apie mastymo, kritinio mastymo skurdą, kurio manau visiems mums labai, labai trūksta.
meslaisvi.lt