Jauna mama iš Kauno rajono prirėmė tarnybas prie sienos

Aistė tvirtai žino, kas geriausia jos vaikui

Aistei Balnanosytei iš Kauno rajono, Liučiūnų gyvenvietės vos dvidešimt metų. Jaunos moters gyvenimas buvo nelengvas, ji augo daugiavaikėje šeimoje, dažnai teko rūpintis mažesniais savo broliukais ir sesutėmis. Taip atsitiko, kad Aistė dar būdama nepilnamete pati susilaukė vaikelio. Likimas ir čia buvo nepalankus jaunai mamai, jos dukrytė gimė su įgimta formavimosi yda, Dauno sindromu.Kol neturėjo vaikelio, Aistė apie socialines ir vaikų teisių tarnybas žinojo mažai, tačiau laikui einant moteris susidūrė su visu šios srities sisteminiu „buldozeriu”. Kai pas ją pradėjo lankytis socialiniai darbuotojai ir kitokių tarnybų specialistai, Aistė nieko bloga neįtarė, atvirkščiai, ji manė, kad jai norima padėti, o ir tarnybų specialistai savo apsilankymus ir Aistės kvietimus į posėdžius vadino paslaugomis. Tas tęsėsi apie du metus,tęsėsi kol Aistė labiau suaugo ir pradėjo įtarti, kad kažkas čia negerai.

„Viskas prasidėjo, kuomet socialinės darbuotojos pradėjo agresyviai reikalauti, kad aš savo dukrytę būtinai nuvežčiau į Druskininkų sanatoriją, kur vaikui būtų atliekama reabilitacija”– pasakojo Aistė

Šiuo metu Aistės dukrytei yra du metai, ji iki šiol nevaikšto, tačiau tai yra įgimtos ligos pasekmės, apie tai jai pasakė ir šeimos gydytoja, medikė patikino Aistę, kad jos dukrytė iki trijų metų tikrai pradės vaikščioti. Aistė neabejoja, kad taip ir bus,ji juk deda visas pastangas ,kad taip įvyktų kuo greičiau, intensyviai užsiima su savo vaikučiu namuose. ” Socialinės tarnybos tiesiog užsispyrusiai reikalauja ,kad aš savo dukrą vežčiau būtinai į Druskininkus, o jei to nepadarysiu grasina, kad dukrą iš manęs atims”-toliau pasakojo pašnekovė. Aistės šeimos gydytoja pranešė , kad vaiką vežti būtinai į Druskininkus tikrai nėra būtina, tą pačią reabilitaciją galima atlikti ir kitose sanatorijose, esančiose žymiai arčiau, kad ir Kaune. Tas ir yra labai nesuprantama Aistei, kodėl socialinės darbuotojos taip primygtinai reikalauja, net pasitelkdamos šantažą , kad bus atimtas vaikas, mergaitę vežti būtinai į Druskininkų sanatoriją.
Ir štai vieną dieną, susivokusi, kad tarnybų vizitai kažkokie įtartini, Aistė nusprendė išsiaiškinti, kokiu apskritai pagrindu pas ją lankosi socialiniai darbuotojai ir ji yra kviečiama į atvejo ,kaip ji sužinojo vėliau, vadybos posėdžius,kurių protokolų ji net nebuvo mačiusi. „Vieną kažkokį tai dokumentą man davė, bet jis be pavadinimo, kažkokia lentelė,
nurodytas ir I vaikui grėsmės lygis , kur surašytas atseit man pagalbos planas, pagalbos, kurios aš net neprašiau”- stebėjosi jauna mama.

Aistė nusprendė raštu kreiptis į Kauno apskrities vaikų teisių apsaugos tarnybą. Ji paprašė atsakyti jai į keletą klausimų. Kada ir kokiu pagrindu jos dukrai buvo nustatytas grėsmės lygis. ” Norėjau sužinoti, kada ir kas atliko mano dukros situacijos vertinimą, nustatė vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su mama, manimi A.Balnanosyte,kokiu būdu aš pagal  įstatymą neužtikrinau  vaiko teisių ir teisėtų interesų.” -ryžtingai kalbėjo Aistė

Va toliau ir prasidėjo įdomybės. Po kelių dienų į Aistės duris vėl pasibeldė socialinė darbuotoja ir atnešė jai pagalbos plano protokolą. Socialinė darbuotoja nekalbėjo,tiesiog perdavė dokumentus. Dar po kelių dienų Aistei paskambino iš Vaikų teisių tarnybos ir maloniai pranešė, kad per nustatytą įstatymo laiką, 21 dieną, atsakyti Aistei į paklausimą vaikų teisių apsaugos specialistai nespės ir informavo, kad tai truks ilgiau,kiek neaišku. Vieną laišką vis dėl to Aistė jau gavo. Jis buvo iš Kauno rajono socialinių paslaugų centro, kuriame buvo surašytos kai kurios Aistės Balnanosytės gyvenimo aplinkybės, kurių pagrindu ja pradėjo domėtis socialiniai darbuotojai. Kodėl laišką gavo iš socialinių paslaugų centro, nors kreipėsi į vaikų teisių skyrių Aistė nesupranta. Dar keisčiau, socialinių paslaugų centro darbuotojai informavo Aistę,kad prievolė supažindinti vaiko atstovus pagal įstatymą su užpildyta Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa tenka Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams.” Bet gi aš ir kreipiausi į būtent vaikų teisių skyrių, kad jie atsakytų apie grėsmės lygį, o atsakė tie, į kuriuos aš net nesikreipiau ir atsakė, kad atsakyti turi Vaikų teisių skyrius. Jie ką ten, visai nesusigaudo kieno ir ko aš klausiau. Tai kokius dar jie ten grėsmės lygius gali nustatinėti”-juokėsi Aistė.

Laiške iš socialinių darbuotojų A.Balnanosytei buvo pranešta, kad domėjimasis jos šeima buvo pradėtas,kuomet Aistė 2017-11-16 kreipėsi su paraiška socialinėms paslaugoms gauti ir to prašymo pagrindu Kauno rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus sprendimu šeimai paskirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Paklausta, kokių socialinių paslaugų prašiusi prieš du metus, Aistė sakė nelabai jau ir be prisiminanti. „Atrodo, kad parašiau prašymą socialinei pašalpai gauti”-svarstė istorijos herojė. Artimiausiu metu moteris kreipsis į socialinių paslaugų centrą su prašymu, kad jai būtų pateiktas jos kaip teigia socialiniai darbuotojai, rašyto prieš du metus socialinių paslaugų suteikimo prašymas.

meslaisvi.lt