Mero ataskaitos šou arba „alternatyvi tikrovė“

IMG_1836Kelias pastarąsias savaites Radviliškio rajono vadovai važinėjo po seniūnijas ir pristatė metinę savo veiklos ataskaitą. Į šiuos susitikimus kartu vyko ir Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie pateikdavo atskirų seniūnijų gyventojams rajono kriminogeninę situaciją, pagrindines problemas, susijusias su teisės pažeidimais. Taip pat dalyvaudavo ir kiekvienos seniūnijos seniūnas. Radviliškio miesto seniūnija buvo pasirinkta paskutinė, ir ataskaita pristatyta balandžio 21 d. iš karto po valdininkų darbo laiko pabaigos, tai yra 16.00 laiku didžiojoje savivaldybės salėje.

Nežinia, kaip buvo viešinamas pats renginys kitose seniūnijose, bet mėgstantis savo veiklą tik teigiamai nušviesti Radviliškio rajono meras A. Čepononis „pamiršo“ pasirūpinti šio renginio viešinimu. Taip pat pasirinktas laikas neatrodė pats tinkamiausias, nes net ir prasidėjus savaitgaliui, didžioji miesto gyventojų dalis vis dar dirba po 16.00 valandos. Be trijų Tarybos narių, iš kurių viena iš valdančiosios koalicijos atėjo kaip „Radviliškio šiluma“ atstovė, salėje absoliučią daugumą sudarė savivaldybės ir jai priklausančių įstaigų ir įmonių vadovai bei dirbantieji. Gyventojas tebuvo tik vienas.

Pristatyti ataskaitą meras A. Čepononis šį kartą pasirinko kitokį formatą. Vietoj tradicinio, kai savivaldybės vadovai sėdasi prieš dalyvaujančiuosius ir jiems atsiskaitinėja už nuveiktus darbus, buvo pasirinkta sėdėjimo kartu su klausytojais būdas. Ar instinktyvus pasąmoninis politikų ir valdininkų noras įsimaišyti į tarpą tarp tų rinkėjų, žinant, kad didžioji dalis balsavo tik už juos, ar gėdos jausmas, neleidęs pažvelgti į akis rinkėjams, kuriems turėjo atsiskaityti, nes nėra ką realaus pademonstruoti per pusę kadencijos, galima tik paspėlioti, tačiau ataskaitos pristatymas buvo paversta tiesiog pigiu šou. Todėl prastai demonstruojamas solidarumas su besiklausančiaisiais bandė užslėpti senosios nomenklatūros tūrinį.

Matydamas salėje tik vieną gyventoją, apsikarstęs narciziškumo elementais bei elgdamasis kaip savo ribų nejaučiantis „macho“, meras A. Čepononis pradėjo kelių minučių kalbelę apkaltinęs miesto gyventojus! Jo ištarti žodžiai, kad mieste nėra problemų, nes ataskaitoje nedalyvauja gyventojai, iš nuostabos tikriausiai atvertų daugeliui rinkėjų apatinį žandikaulį. Politikas, kuris dalyvauja teisme baudžiamosios bylos posėdžiuose bent po du kartus per mėnesį, nebesuvokia, kad gyventojai galėjo ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo atvykti, nes nežinojo, kad vyks tokia ataskaita. O mintis, kad rinkėjai gal net visiškai nebelinkę klausytis nuolatinių pusiau nušalinto mero gražbyliavimų apie jo neva tais realiai padarytus darbus bendruomenės labui, nesutampa su dominuojančio „alfa patino“ ego. Galima tik spėti, kokia dalimi jo įsivaizduojamą rožinių spalvų tikrovę sukuria jam nuolat pataikaujantys konservatorių partijos vietinio skyriaus nariai ar neišsilaisvinantys iš „vergo“ mentaliteto gniaužtų kitų partijų atstovai, tačiau akivaizdu, kad mero A. Čepononio siūlymas visiems, kurie nesugeba pastebėti jo padarytų konkrečių darbų, užsidėti rožinius akinius, rodo jo neadekvatų požiūrį į vietines rajono problemas, jų sprendimo būdus. Tai jau akivaizdūs požymiai, kad „Caru“ laikomas politikas nebeturi tikrojo ryšio su rinkėjais, jo nebesieja vietinių bendruomenių aktualijos ir problemos.

Po miesto seniūno pareigas laikinai einančios V. Dževečkienės, kuri yra administracijos direktorės J. Margaitienės sesuo, ir Radviliškio rajono policijos komisariato atstovo A. Kardašiaus pasisakymų, atėjo eilė ir „diskusijai“. Nors meras A. Čepononis ragino į ją aktyviai įsitraukti salėje esančius asmenis, tačiau mano pateikiami klausimai merą akivaizdžiai išmušė iš „vėžių“. „Diskusija“, turėjusi atskleisti opiausias rajono ar bent jau Radviliškio miesto seniūnijos problemas, virto į farsą. Didėjanti socialinė atskirtis, senstanti rajono bendruomenė, mažėjantis gyventojų skaičius, verslo aplinkos sąlygos, viešųjų paslaugų nepilnas prieinamumas, mokinių skaičiaus mažėjimas ir iš to išplaukianti rajono mokyklų sistemos būtina restruktūrizacija tapo tokiomis nereikšmingomis palyginus su problemomis, kurias M. Aleksiūnas kelia savivaldybės ir jos įstaigose dirbantiesiems.

Inscenizuotas šou pasiekė apogėjų, kai besiblaškantį scenoje šou „Režisierių“ pasiekia „pensininko“ vardu pasirašytas anoniminis raštelis. Jame asmuo prašo „Caro“ apsaugoti savivaldybės darbuotojus nuo jų garbę ir orumą žeminančio Aleksiūno elgesio. Kad rašantieji tą raštelį nesusipažinę su teisinės valstybės principu, daugiau nei akivaizdu, tačiau kai rajono mero pareigas einantis A. Čepononis, turėdamas ir viešojo administravimo magistro laipsnį, nesugeba logiškai ir aiškiai pasakyti, kad kiekvienas asmuo turi teisę ginti garbę ir orumą teisme, teisės pažeidimus tiria teisėsaugos institucijos, kyla abejonės ne tik jo turimu išsilavinimu, bet ir jo, kaip mokytojo, sugebėjimu aiškiai atsakyti paklausėjui. Belieka tik spėlioti, kaip į kai kuriuos klausimus jis būtų galėjęs atsakyti.

Todėl suprantamas vietinio „Caro“ noras „pabėgti“ į komfortiškesnę jo asmeniui aplinką, nes po susitikimo su miesto gyventojais Radviliškio kultūros namuose 17.00 laiku buvo suorganizuotas konservatorių partijos Radviliškio skyriaus ataskaitinis susirinkimas. Toje aplinkoje jam niekas neuždavinės nepatogius klausimus, nevers jaustis nepatogiai ir atsiskaitinėti pagal politiko turimus įsipareigojimus rinkėjams. Į pamatinį klausimą, ką jis nuveikė per pusę kadencijos, atsakė paniekinamai ir lakoniškai: „nebendrauju su tais, kurie nieko nemato; tokiems neuždėsiu rožinių akinių, kad pamatytų, kas padaryta ir kiek padaryta“, tarsi bendrautų su kokiais apsišik…liais nenorėdamas viešo dialogo su kad ir vienu aktyviu miesto gyventoju. Tiesa, pamiršo paminėti, kad būdamas nušalintu nuo tarybos nario pareigų, jis nesugeba jų vykdyti ir kaip meras, nes dažnai rajono gyventojams reikia kreiptis į kitas institucijas, kad jam primintų atlikti vieną ar kitą veiksmą. O daugybę kitų jo neveikimo atvejų iliustruoja jo sukurtos ir valdomos sistemos politinio nepotizmo ir kleptokratijos mišinį. Pavyzdžiui, kodėl bendrapartiečiui Sidabravo seniūnui V. Blužui, kuris pernai metais darbe buvo neblaivus, padidintas atlyginimas, nes šio valstybės tarnautojo, pažeminusio savo poelgiu valstybės tarnybos vardą, metinė veikla įvertinta labai gerai? Arba kodėl nebuvo nubausta jo bendrapartietė Baisogalos PSPC direktorė A. Juškienė, nors teritorinė ligonių kasa, atlikusi neplaninį patikrinimą, nustatė pažeidimus, kurie net kelia grėsmę jos vadovaujamos įstaigos pacientų sveikatai? Kodėl nei karto nenubausta jos bendrapartietė administracijos direktorė, nors tris kartus Seimo kontrolieriai ir du kartus teismai nustatė, kad ji kaip administracijos vadovė pažeidė piliečio teisės į gerą viešą administravimą? Kodėl jo „pasišokinėjimas“ per „Joninių laužus“ buvo įvertintas medaliu, bet ekstremalių situacijų komisija už savo neveiklumą liko nenubausta ir „Gairelitos“ vadovų veiksmai sukėlė žalą tiek aplinkai, tiek gamtai? Kodėl rajono vadovas „iškasė“ karo kirvį Radviliškio rajone tiesiogiai išrinktam Seimo nariui A. Gaidžiūnui? Kiek Radviliškio mieste yra įrengta vaikų žaidimo aikštelių ar suremontuota sporto aikščių? Kodėl liko nenubausti 125 tūkstančių eurų baseino papildomų darbų „aferos“ vykdytojai? Kodėl du kartus nuteistas buvęs Radviliškio gimnazijos direktorius J. Varkulevičius iš karto „gavo“ darbą „Radviliškio vanduo“ įmonėje ir t.t.

Kelis kartus minėdamas, kad geba naudodamasis savo smegenų kairiąja puse rasti atsakymus į visą Lietuvą supurčiusių žiaurių nusikaltimų virtinę, meras A. Čepononis ataskaitos pristatyme net nesitikslino, kodėl rajone didėja socialinė atskirtis. Bet kuriam akylesniam bei neapsvaigusiam nuo besąlygiško paklusnumo besiformuojančiam mero personaliniam kultui turėtų išlikti abejonės dėl A. Čepononio sugebėjimo analizuoti, surasti priežasties padarinio ryšį, todėl jam būtina konstruktyvi kritika kaip išmestai žuviai ant kranto reikalingas vanduo. Neabejotinai didėjančiai socialinei atskirčiai rajone turi įtakos valdančiosios koalicijos priimami veiksmai ir ypač sprendimai seniūnijų darbuotojus paversti „sekliais“, kad tik būtų „sutaupomos“ socialinei paramai skirtos lėšos, tačiau meras retoriškai klausia, kodėl jau laisvoje Lietuvoje gimę daro tokius nusikaltimus nesuvokdamas, kad tai vis didėjančios prarajos tarp neturtingiausių ir turtingiausių pasekmės. Ir tikriausiai jau reikia dėkoti Apvaizdai, kad tokiame viename tamsiausių Lietuvos „akivarų“ dar neatsitinka tokios socialinės tragedijos kaip Kėdainiuose. Vis dar suspėja vaikų teisių apsaugos, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai įsikišti ir paimdami iš socialinės rizikos šeimų vaikus dešimtimis….