S.Lapėnas: BŪTI AR NEBŪTI SVIVALDYBIŲ ĮMONĖMS?

Į tokį hamletišką klausimą vėliau ar anksčiau turės duoti atsakymą ne tik Lietuvos Respublikos ministerijos ir Vyriausybė – institucijos formuojančios politiką ir teikiančios įstatymų projektus Seimui, bet ir Seimo nariai, savo balsais nulemdami ne tik komunalinio ūkio sektoriaus ateitį savivaldybėse, bet ir regionuose gyvenančių žmonių galimybes gauti kokybiškas viešąsias paslaugas už „protingą“ kainą.

Panašius klausimus gvildeno, nesenai susikūrusi Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacija (SKIA), vienijanti kol kas tik 17-os savivaldybių komunalinių paslaugų teikėjus, suvažiavime, kuriame ir man teko dalyvauti kovo 2 d. Vilniuje.  Šiame forume buvo keliami ir svarstomi  itin  aktualūs klausimai, kuriuos galima suskirstyti į dvi dalis:

– Pirma dalis apie tai, kaip atsilieps savivaldybėms ir jų gyventojams, įvairias šiuo metu atliekamas komunalines paslaugas, perdavus vykdyti „kitiems rinkos dalyviams“, nes nuo 2018 metų gali nelikti „vidaus sandorių“ (kai savivaldybės formuluoja ir paveda atlikti, visuomenės poreikių tenkinimui įvairius darbus, savo kontroliuojamoms įmonėms);

– Antra dalis apie tai, kaip rasti optimalius sprendimus surenkant ir tvarkantis su atliekomis, diegiant dvinarį tarifą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, sprendžiant pakuočių ir naudotų padangų utilizavimo problemas. Nors suvažiavimo delegatai ir dalyviai nepriėmė jokių rezoliucijų ar nutarimų, kaip tai būna įprasta tokiuose forumuose, tačiau  buvo proga iš pirmųjų lūpų išgirsti apie inicijuojamas ir net prasidedančias permainas savivaldybių komunalinio ūkio sektoriuje ir ko galima tikėtis artimiausioje ateityje.

             Pradžiai siūlau susipažinti su keliomis citatomis

  Dalius Tumynas, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos prezidentas, UAB „Kauno Švara“ generalinis direktorius:

„Tie kas rašė (kalba eina apie „vidaus sandorių“ perkėlimą į viešuosius pirkimus – S.L.), neparašė, kur dėsim pralaimėjusius, prarastas ES investicijas, nuvertėjusį materialų turtą, akcijas, nekalbant apie žmogiškuosius išteklius… Monkės biznis, kai taupydami šimtus, prarasime šimtus tūkstančių“;

„Nesibaigiančių reformų laikotarpyje, dažnai nepabaigę sukurti – taisome, nepabaigę taisyti griauname, o prakalbus apie atsakomybę, „kūrinio meistro“ su žiburiu nerandame“;

„Aklai be analizės ir išvadų įklimpome į dvinarę apmokėjimo už atliekas sistemą, kurioje tik pavadinimas gražus, o sandara ydinga ir socialiai neteisinga – kai viena paslaugų vartotojų grupė, kompensuoja kitos vartotojų grupės kaštus“. „Kodėl gyventojas išmetęs pakuotę į konteinerį sumoka už sutvarkymą keturis kartus? Pirmą kartą, kai perka daiktą, antrą, kai vežėjas jį perveža, trečią, kai rūšiuoja, ir ketvirtą, kai ją sudegina?“   

Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos Respublikos Ūkio ministras:

„Ūkio ministerija ne tik valdo „Toksiką“, bet ir formuoja Viešųjų pirkimų politiką, taigi būtinas požiūrių suderinamumas“. „Visi matote pertvarkas valstybės valdomose įmonėse, […] permainos turės ateiti ir į savivaldybių įmones“. „Savivaldybių įmonių valdybose turės būti ne politikai, o ekspertai.“

 Mindaugas Gudas, Lietuvos Respublikos Aplinkos viceministras:

„Tikimės bendradarbiavimo…, įtrauksime jūsų asociaciją į sprendimų priėmimą ir politikos formavimą…“

  Kęstutis Mažeika, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas;

„Kad vartotojas sumoka keturis kartus, tai yra faktas ir ta dvinarė, kokia ji bebūtų ydinga, tai yra pirmas žingsnis išsigryninimui“; „Yra pateiktas įstatymo projektas dėl depozitų sistemos išplėtimo, dėl alkoholio pakuočių, […] yra žingsnių, kad atsirastų panaši padangų depozitų sistema…“; „Kartu su jumis lauksime dvinarės sistemos tarpinių vertinimų ir analizuosime rodiklius ir darysime pokyčius kartu su jumis“.

 Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė:

„… susidaro vaizdas, kad Jūsų (savivaldybės kontroliuojamų komunalines paslaugas teikiančių įmonių – S.L.) iš viso nereikia, todėl kad viską laisva rinka gali išspręsti ir tik konkursai, viešieji pirkimai, išsprendžia atėjimą tų, kurie, mieliausi, tinkamiausi, pigiausi ir nesiekia jokio pelno, galvodami tik apie pilietį“;

 „Jei Seimas uždraus vidaus sandorius, tai Lietuva bus vienintelė Europos Sąjungoje! Kažkodėl kitose ES šalyse galvojama, kad savivaldybių įmonės gali tvarkyti tuos viešuosius reikalus, už kuriuos yra atsakinga savivaldybė ir prisiima atsakomybę.”

 Aušra Zigmontienė, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė:

„Kas atsakingas už viešųjų paslaugų teikimą? Lietuvos vietos savivaldybės atsako už įstatymais jiems priskirtų viešųjų paslaugų teikimą ir jų kokybę. Tai atlikdamos jos siekia dviejų tikslų: viešųjų paslaugų teikimo efektyvumo ir vietos gyventojų (tų paslaugų vartotojų) visuotino poreikių patenkinimo“. „Ronald HArry Coase – JAV ekonomistas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas yra panaudojęs švyturio pavyzdį paaiškinant, kodėl tam tikrų paslaugų teikimas negali būti paliktas privačiai rinkai, o turi būti užtikrinamas  valdžios institucijų: „Negalėjimas užtikrinti mokesčio surinkimo iš visų laivų savininkų, kurie gauna naudą iš švyturio buvimo, bet kuriam privačiam individui ar firmai daro švyturio pastatymą ir eksploatavimą nepelningu“.

Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono savivaldybės meras:

„Akmenėje įsteigėme viešo saugumo padalinį ir esame juo labai patenkinti, nes jo dėka surandami pažeidėjai stebisi – ir kaip jūs mane radote? Aišku prie to prisideda ir video stebėjimo kameros… ir ant pusiau požeminių konteinerių šonų užrašai apie baudas“; (S.L.: apie žalių plotų priežiūros ir šienavimo paslaugos teikimo perdavimą privatiems asmenims) – „pažaidėme demokratiją, tačiau kitais metais komunalininkams bus pavesta dirbti pagal tarybos patvirtintą įkainį, o jūs privatininkai ateikit dirbti, kaip subrangovai. Kito varianto nėra“;

„Susidarau įspūdį, kai kurios tarnybos dirba ne savo darbą arba tiesiog tingi. Dabar Konkurencijos taryba žiūriu … tarsi stengiasi pataikauti, kai kurioms didelėms kompanijoms…“ ;

„Konkurencijos taryba sako – „jūs ne mūsų turite atsiklausti, o rinkos“. Bet ar mes galime kalbėti, kad ši rinka egzistuoja regionuose, […] kai pilna akivaizdžių susitarimų atvejų? Pavyzdžiui „Panevėžio keliai“ dar nė karto pas mus nėra atėję, nors už 7 km Latvijoje tiesia kelius…;

„Nepergyvenu, jei uždarysim komunalines įmones. Turim pavyzdžių Pasvalio, Kelmės – pirksim traktorius ir pjaus tą žolę seniūnas o kitiems darbas skirsim asignavimus. Bet bus papildomi biudžeto nuostoliai dėl prastų mokesčių, kuriuos sumoka komunalinis ūkis. Komunalinis neaugina pelno, bet mes ir neleidžiame, kad jis būtų. Nes man, kaip eiliniam žmogui darosi koktu klausyti, kai į visą valstybės valdymą mes pradedame žiūrėti per pelningumą“;

„Konkurencijos taryba turėtų rinkti ir pateikti tos pačios veiklos vidutines kainas, kurias viršyti mes neturėtume teisės […] lenki galvą prieš ŽŪM-os nustatytas „arklio jėgos“ (AJ – S.L.) įkainis leidžia riboti paramos lygį – nori daugiau arklio jėgų, susimokėk, bet paramos gausi iki tam tikro lygio… Stogų programoje įvedė vidutinę kainą ir jei nori čerpių, tai ir susimokėk skirtumą. Juk ir visos nekilnojamo turto agentūros parduoda objektus už kvadratinio metro kainą. Tai galima pritaikyti ir renovacijai…ir jūs gyventojai darykit pagal savo galimybes ir norus“;

„Liūdna, kai valdžia spręsdama didžiųjų miestų problemas (kur daug konkurencijos, daug įmonių), po buldozeriu pakiša mūsų savivaldybes. […]Ta darbo vieta pas mus tiek svarbi, kad kartais už popieriaus lapą verta mokėti bent tris centus brangiau. Bet perkant per CPO, visada Ofis1 nukonkuruos bet kurią mažą įmonėlę esančią pas mus“.;

„Kodėl mūsų savivaldybės autobusas negali gauti maršruto Akmenė – Vilnius, o gyventojai turi rinktis važiavimą su persėdimais? Gaunami atsakymai iš transporto inspekcijos, tai ne konkurencijos ribojimas? Tai neabejotinai „KAUTRA“, „TOKS“ monopolijų saugojimas;

„Koks „Žalio taško“ vaidmuo mūsų rinkoje, dar niekas man nesugebėjo paaiškinti“.;

„Dėl reikalavimo 5 proc. paslaugų pirkti iš socialinių įmonių. […] mes nusiuntėme pasiūlymą, kad išplėsti šią normą ir duoti 10 procentų, paslaugų pirkimui iš smulkių ir vidutinių įmonių tose savivaldybėse, kur tie projektai įgyvendinami. Nes šios įmonės šiandien dažniausiai atitinka socialinių įmonių statusą…Ir labai liūdna, kai gauni atsakymą iš Ūkio ministerijos, kad to neleidžia ES direktyvos. Tačiau kokios konkrečiai – nenurodo… Aš esu Europos  Tarybos vietos valdžios tarybos narys, ir galiu atsakingai pareikšti, kad ta kova su centralizacija visur ta pati. To paties reikalauja prancūzai ir kitos šalys“.

„Vyksta regionų ir savivaldų naikinimo procesas… Į kai kurias paramos priemones gali pretenduoti UAB, bet ne savivaldybių valdomos įmonės. Į LAIF paramą gali pretenduoti privačios įmonės bet ne savivaldybės…Šiandien savivaldybės nėra vienodose konkurencinėse sąlygose su privačiomis“.

„Kuom gali skirtis žolės pjovimo įkainis Kaune, Šiauliuose ir Akmenėje? Pasakykit kuom? Na žinau kad didžiausias įkainis turėtų būti Akmenėje, nes didžiausias vidutinis darbo užmokestis, nei visoje Lietuvoje. Amortizaciniai atskaitymai tie patys, Tai kur gali būti kainų skirtumas. Tai pats laikas, kai kurioms tarnyboms paskaičiuoti ir neleisti jų viršyti, bet kam save apkrauti darbu, geriau priimti įstatymą ir kaip pasakė konkurencijos taryba – rinka sureguliuos. Rinka mus suvalgys, o ne sureguliuos“.

Be visų šių kalbėjusių, suvažiavimo delegatai ir dalyviai turėjo galimybę išklausyti Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės pranešimą „Kas geriau, nei savivalda žino vietos gyventojų poreikius ir lūkesčius?“ apie bandymus spręsti atliekų surinkimo ir tvarkymo problemas ne tik Kauno mieste.

Dr. Feliksas Miliutis, GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas pasidalino informacija apie europinę praktiką pranešime „Koks vidaus sandorių likimas?“

Kokie iššūkiai, kurie laukia savivaldybių įmonių atliekų tvarkymo sektoriuje, savo pranešime išdėstė „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė Lina Šleinotaitė – Budrienė. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje mišrių komunalinių atliekų vežėjo funkcijas atliekančių savivaldybės įmonių yra likę tik 25, o privačių įmonių 32 ir dar trijose savivaldybės (didmiesčių- S.L.) šias paslaugas teikia mišri sistema. Labai įdomūs ir verčiantys susimastyti skaičiai iš Konkurencijos tarybos 2015-02-19 atlikto tyrimo: „Septynios privataus kapitalo įmonės veikia daugiau nei vienoje savivaldybėje ir keturios iš jų nurodė, kad rimtai svarstytų teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje“.

            „KPMG Lietuva“ vyresnysis patarėjas Rytis Mažeiva pateikė įžvalgas apie savivaldybių įmonių efektyvumą, galimybes bei prielaidas veikti ir sėkmingai konkuruoti. Jis pateikė Idianapolio (JAV) pavyzdį, kai 1990 metais į šio miesto, kankinamo rekordiškai didelių skolų ir biudžeto deficito, mero postą pretendavęs Stephen Goldsmith deklaravo:  „Viešųjų paslaugų, kurias gali teikti rinka, teikime turi būti užtikrinta konkurencija“ ir „miesto administracija idealiu atveju galėtų būti sumažinta iki mero, policijos viršininko ir keletos pirkimų vadybininkų“. Nors ši deklaracija ir nebuvo įgyvendinta visa apimtimi, kai Stephen Goldsmith buvo išrinktas, tačiau tai lėmė esminius pokyčius miestui priklausančioje keleivių pervežimo paslaugas teikiančioje įmonėje: įsivertinusi atskirų paslaugų sąnaudas (kiek realiai kainuoja teikti vieną ar kitą paslaugą?), išnaudodami savo darbuotojų patirtį ir kompetenciją, sumažino savo įmonės sąnaudas 35 procentais ir paskelbtame konkurse pasiūlė mažiausią kainą, nurungdami privačias įmones.

Taigi būti ar nebūti savivaldybių įmonėms?

Esu tikras, kad tokie „vajai“, susiję ne su nuoširdžiu noru, vardan laisvos rinkos, kurti jai prielaidas, o su trivialiu lobistų siekiu perskirstyti regionuose teritorijas  monopolinių paslaugų teikėjams. Gal ir galėčiau tuo suabejoti jei matyčiau realius valdžios veiksmus ir pokyčius, kurie įtakotų smulkaus ir vidutinio verslo gyvybingumo didinimą – mokestines preferencijas stambių įmonių atžvilgiu ir gyventojų perkamosios galios didinimą. O kai to nėra, naivu ir pavojinga tikėtis, kad bus sudarytos sąlygos piliečiui su šluota ar žoliapjove konkuruoti prieš gerokai didesnius monstrus (kalbu ne apie savivaldybės kontroliuojamus komunalininkus, vandens tiekėjus ir keleivių pervežėjus).

Tačiau esu tikras, kad savivaldybių įmonės privalo ir gali būti viešų paslaugų teikėjais, net ir konkuruodami su privačiu sektoriumi. Tai įmanoma, jei savivaldos kontroliuojamų įmonių naudą matys ir įvertins patys gyventojai. O kad taip būtų, būtina užtikrinti efektyvų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą. Ne tik Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, bet ir kiekvienas Lietuvos pilietis turi turėti galimybę gauti išsamią informaciją apie jo sumokamų mokesčių pagrįstumą ir panaudojimą. O tai įmanoma tik tuo atvejų, jei visos už mokesčių mokėtojų pinigus įkurtos Uždarosios akcinės bendrovės (UAB), bus reorganizuotos į viešąsias (ne pelno siekiančias) įstaigas.

Valstybės kontrolė savo 2013 metų ataskaitos išvadose apie savivaldybių sudarytas koncesijos sutartis su savo įsteigtomis įmonėmis konstatuoja, kad tokiais atvejais, dažniausiai tokiose sutartyse visiškai ignoruojami gyventojų interesai. Ankstesniais metasi sudarytose koncesijos savivaldybių sutartyse su panašiais UAB nėra jokių įpareigojimų (arba įsipareigojimų) efektyviai naudoti skiriamus resursus, o tai atveria neribotas galimybes, nepažeidžiant įstatymų, iššvaistyti mokesčių mokėtojų turtą ir pinigus. Ar ne panašią situaciją turime Tauragės RATC-e?

Prisiimdami atsakomybę už savo krašto ateitį ir vykdydami gyventojų valią, bei jausdami jų paramą, galime ir privalome kovoti už visų mūsų teisę patiems spręsti ir realizuoti visų mūsų teisę į realią savivaldą, tikrąja šio žodžio prasme. To sau ir visiems Jums, nuoširdžiai linkiu.