Metų gaisro kaltininkams privalomi nurodymai ir toliau ne motais

Sausio 31 dienos žvarbų rytą Radviliškio rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos nariai rinkosi UAB „Radviliškio šiluma“ kieme. Įvairių savivaldybės ir valstybės institucijų atstovai išvažiuojamojo posėdžio metu be kitų klausimų svarstymo turėjo įvertinti, kaip UAB „Gairelita“  vykdo įpareigojimus dėl ekstremalių situacijų komisijos sprendimu patvirtinto veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimo. Paskutinė sausio mėnesio diena buvo terminas, kai įmonė turėjo pašalinti priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus. Taip pat realaus ir kitų priemonių vykdymo aptarimas.

Posėdis prasidėjo UAB „Gairelitos“ teritorijos ir joje esančių sandėliuojamų žaliavų atitikimui priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų normatyvams tiesiogine apžiūra. Jau apžiūros pradžioje teritorijoje pastebėjęs, kad smilkstantys nuodėguliai laikomi netoli sausų pjuvenų dulkių, Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas L. Tautkevičius pažėrė pastabų įmonės vadovui E. Vilčiauskui. Tačiau į pastabas jis net nereagavo, nes kalbėjo … mobiliuoju telefonu! Nors ir buvo pasakyta, kad tokiomis pačiomis sąlygomis įmonėje kartą buvo įvykęs sprogimas, kurio metu ir darbuotojas buvo sužeistas, ir pati įmonė patyrė materialią žalą.

Kol kiti komisijos nariai, pasiskirstę grupelėmis, ramiai vaikščiojo šalia žaliavų kalnų, kitas viršininko L. Tautkevičiaus apžiūros objektas buvo iš pjuvenų ir kitų medžio apdirbimo atliekų sukrauto  kelių metrų aukščio kalno viršūnė. Ir plika akimi matėsi, kad įmonė tikrai dar nesilaiko nustatytų 7 metrų aukščio, 12 metrų pločio ir 4 metrų minimalaus atstumo tarpo tarp kaupų, vadinamų „karavanais“, normatyvų. Viršininko bei jį lydinčių įmonės direktoriaus bei savivaldybės administracijos atstovės kopimas į jau tikriausiai praradusį aukščiausio pasaulyje pjuvenų ir kitų medžio atraižų kalną nebebus apdovanojamas medaliais, tačiau viršūnėje rūkstantys garai rodė, kad kalnas vis dar „aktyvus“. Į antrąją pastabų laviną įmonės vadovas tiesiog lakoniškai atsikirtinėjo: „dirbame, kiek galime, smulkiname ir parduodame pagal galimybes“.

Supratęs, kad kartu su komisijos nariais vaikšto ir žiniasklaidos atstovas, įmonės vadovas E. Vilčiauskas pabandė fiziškai išstumti sąrašuose nesantį „pašalinį“ asmenį iš privačios nuosavybės. Nepaisant, kad posėdis buvo viešas. Direktorius E. Vilčiauskas, kuriam puikiai sekasi manipuliuoti savo teisėmis prieš savivaldybės klerkus, pamiršo apie pareigas. Laisvos rinkos visuomenėje bet kurie subjektai gali siekti savo teisių įgyvendinimo, bet nepažeisdami kitų teisių ir laisvių bei vykdydami savo pareigas. Tuo tarpu įmonė, kuri save pristato kaip socialiai teisingą miesto bendruomenės atžvilgiu, nemano, kad gavusi ekstremalios situacijų komisijos privalomus vykdyti nurodymus sumažinti galimo gaisro priežastis, kad tai reikalinga ir skubu. Visuomenės saugumas pastatytas ant svarstyklių tik „Gairelitai“ naudingos veiklos naudai, tai yra perkaitusios žaliavos pardavimą vykdo tik jiems priimtinomis sąlygomis ir terminais.

Tolesnis komisijos posėdis persikėlė į UAB „Radviliškio šiluma“ salę. Išgirdę pasiaiškinimus dėl sumažintų žaliavų kiekių, bet vis neįvykdytų ekstremalių situacijų komisijos reikalavimų, kai kurie komisijos nariai jau nebevyniojo žodžių į vatą. Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas L. Tautkevičius atvirai kaltino, kad įmonė tiesiog siekia ekonominės naudos perpardavinėdama žaliavas, nors atsilaisvinusioje teritorijoje yra pakankamai vietos saugiai sandėliuoti žaliavas. Anot jo, tai turėtų būti pirmas darbų prioritetas siekiant nebekelti pavojaus kitų visuomenės narių turtui ir sveikatai.  Jis atvirai pasakė, kad negali nieko daugiau garantuoti. Taipogi pabrėžė, kad negali prisiimti atsakomybės dėl tokio įmonės pasyvaus elgesio ir jos interesų priešpastatymo visuomenės saugumo nenaudai, jeigu kiltų gaisras, kurio metu savivaldybė patirtų finansinių nuostolių. Kaip valstybės tarnautojas, jis jaučia pareigą pradėti procesinius veiksmus dar sykį nubausti įmonę. Kitu atveju prieš jį patį gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybinių pareigų neatlikimo. Vis dėl to įsipareigojimas duotas Aplinkos apsaugos ministrui K. Navickui gruodžio mėnesio susitikime neužsimiršo. Taip pat pateikė komisijai pasiūlymą kreiptis su dar vienu papildomu pareiškimu į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo.  Savo ruožtu pažymėjo, kad nepriklausomai nuo komisijos valios, atskirai kreipsis į savo Valdybos vadovus dėl “Gairelitos“ veiklos uždarymo ar sustabdymo proceso inicijavimo.

Po aktyvios gaisrininko pozicijos išreiškimo, prabilo ir vienas kitas komisijos narys. UAB „Radviliškio vanduo“ direktorius J. Jučas antrino viršininko L. Tautkevičiaus pasiūlymui dėl galimo tam tikro žaliavų kiekio sandėliavimo Šniūraičių aerodrome, jei problema būtų teritorijos trūkume.  Bet kitų aktyvių realių siūlymų salėje nebuvo girdėti, išskyrus tik nedrąsūs paraginimai laikytis taisyklių reikalavimų. „Gairelitos“ vadovas E. Vilčiauskas iš karto tai atrėmė sakydamas, kad girdi „nemalonią“ retoriką dėl norėjimo pakenkti įmonei. Tad privačios įmonės vadovą stojo ginti ir UAB „Radviliškio šiluma“ direktorius P. Mickaitis. Jis teigė, jog nepriklausomai nuo komisijos sprendimo duoti eilinį šansą „pasitaisyti“, tai yra PRATĘSTI ar ne terminą, nieko padaryti įmonei negalima. Todėl geriausiai tiesiog būtų leisti „kaimynams“ ramiai dirbti ta linkme. Tokiu būdu komisija ir vėl pateko į jai naudingą „nieko realaus padaryti negalime“ aklavietę. Komisijos pirmininkė J. Margaitienė tai įvardino kaip neaiškią juridinę situaciją. Nors pagal neseniai įsigaliojusį administracinių nusižengimų kodekso 254 str. galima bausti bet kurį subjektą skiriant pirmą kartą 300 eurų baudą, jei nevykdomi ekstremalių situacijų komisijos patvirtinto veiksmų plano priemonės!

Naujasis komisijos sekretorius Radviliškio rajono savivaldybės administracijos specialistas V. Benevičius pradėjęs savo kalbą eiline panegirika dėl komisijos gero darbo tarsi juokais, tarsi rimtai paprašė kuo šaltesnio oro, kad būtų galima kuo greičiau problemą išspręsti. Nes tokiu atveju būtų didesnė paklausa kurui, įskaitant ir „Gairelitos“ perkaitusias bei sulietas medžio apdirbimo atliekas iš „veikiančio ugnikalnio“. Todėl nenuostabu, kad „Radviliškio šiluma“ iš kaimynų tai perka. Ankstesniuose komisijos posėdžiuose buvo svarstoma galimybė naudoti šią žaliavą kaip kurą, bet ne daugiau kaip trečdalį didelio drėgnumo „žaliavą“ maišant su geros kokybės žaliava. Tokiu būdu „veikiančio ugnikalnio“ šiluma jau tiesiogiai virsta nauda karštu vandeniu ir šiluma „Radviliškio šilumos“ klientams. Šiai dienai Radviliškio rajono  savivaldybės šilumos įmonė jau yra nupirkusi apie 150 sunkiasvorių vilkikų permirkusios šlapios biomasės iš „Gairelitos“ už 30 tūkstančių eurų. Įsigyjamos žaliavos kokybės ir ekonominio atsiperkamumo bei galimos žalos padarymo įmonės technologijoms klausimas yra vertas atskiro straipsnio.

Jau išeinantį iš posėdžio „Gairelitos“ vadovą vis tik dar sustabdė „Radviliškio vanduo“ direktorius J. Jučas. Jis paprašė išsiaiškinti, kodėl komisijos nurodymų 12 p. pasakyta, kad už užteršto vandens išvalymą yra atsakinga „Gairelita“, tačiau įmonės vadovas jau atvirai kratosi atsakomybės. J.Jučas visiems priminė, kad šalia vandenvalos įrengimų esančiuose rezervuaruose perpumpuotas vanduo turi būti apdirbtas iki balandžio 30 d., kad būtų galima perleisti per valymo įrengimus. Jis perspėjo komisijos narius dėl potencialios ekologinės katastrofos grėsmės, jei chemiškai užterštas vanduo dėl kokių nors nuo vandens tiekimo įmonės nepriklausančių priežasčių tokiu pačiu keliu pateks į Pakruojo ar tolesnius rajonus.

Komisijos narys Aplinkos apsaugos agentūros Radviliškio skyriaus vedėjas M. Saulevičius atsikirtinėjo ir daugiau advokatavo „Gairelitai“. Jo manymu, vyksta tik tam tikras „nesusikalbėjimas“, todėl norint išvalyti užterštą gaisro gesinimo cheminiais produktais vandenį, reikia paimti praktinį pavyzdį iš Mažeikiuose esančios naftos produktų gamyklos. Tačiau „Radviliškio vanduo“ direktorius J. Jučas, konsultavęsis su Klaipėdoje dirbančiais ekspertais iš Vokietijos, net neviešino komisijos nariams galimos vieno kubo išvalymo kainos. Anot jo, kad jie neišsigąstų. Administracijos direktorė J. Margaitienė, vadindama J. Jučą mažybiniu vardu „Juozukas“, stengėsi nuraminti įsismarkavusias aistras tarp aplinkos apsaugininko ir vandens tiekimo įmonės vadovo. Patiems Radviliškio rajono gyventojams jau reikia tikėtis, kad tiek kaštai neguls ant jų pečių, kaip tai jau atsitiko su gamtai padarytos žalos 0,5 mln. eurų nuostolių kompensavimo iš valstybės biudžeto lėšų. Tam garantijos niekas nedavė.