Kaip (ne)sprendžiamos problemos viešųjų pirkimų srityje

Prieš Seimo rinkimus išgarsėjęs viešasis pirkimas Lietuvos kariuomenės lauko virtuvės įrankiams įsigyti kelis kartus brangiau negu realiai kainuoja parduotuvėje ne tik įgavo „auksinių šakučių“ skandalo pavadinimą, bet ir nemaža dalimi prisidėjo prie valdančiųjų pralaimėjimo rinkimuose. Pasinaudodama žiniasklaida Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė D. Vilytė stengėsi atkreipti visuomenės narių dėmesį į tai, kaip neracionaliai švaistomos mokesčių mokėtojų lėšos valdininkų asmeninėms ambicijoms tenkinti. Netgi atskleidė, kokie yra chrestomatiniai tokių lėšų švaistymo požymiai ir metodai, kad parodytų, jog pasinaudodami viešaisiais pirkimais valdininkai ir net politikai stengiasi gyventi ne pagal kišenę. Ne paslaptis, kad taip elgiamasi ir Radviliškio rajone.

Suprasdamas, kad švaistydami mokesčių mokėtojų, įskaitant ir jo paties, neapsikentęs tokiu elgesiu vienas Radviliškio gyventojas parašė n-ąjį skundą Kontrolės komitetui, kad išnagrinėtų, kodėl nesilaikydami viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų valdininkai iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ir kitų savivaldybei priklausančių įstaigų NERACIONALIAI naudoja lėšas. Kad būtų įtikinamiau ir pasiektų didesnį ratą atsakingų politikų ir specialistų, skundo autorius raštą adresavo ir Biudžeto komitetui, ir Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, ir rajono merui A. Čepononiui, ir administracijos direktorei J. Margaitienei. Nes kai kurios struktūrinės problemos gali būti išspręstos tik parodžius politinę valią. Tačiau pakviestas į išplėstinį Kontrolės komiteto posėdžio svarstymą, jis eilinį kartą įsitikino, kad politinės valios spręsti tą problemą nebus, kadangi nėra labai naudinga „drumsti ramybę“ jau daugybę metų egzistuojantiems simbioziniams ryšiams tarp politikų bei valdininkų iš vienos pusės, ir iš kitos pusės verslo, vis surandančio daug lengvesnį kelią užsitikrinant greitesnį ir didesnį pelną nei atviroje nuožmioje rinkos konkurencijoje.

Posėdyje, kuriam posėdžiavo energingas opozicijos narys J.Malinauskas, akivaizdžiai tvyrojo I. Krylovo pasakėčios apie gulbę, lydeką ir vėžį nuotaikos. Net ir esant tokiai rimtai problemai dėl atliekamų viešųjų pirkimų skaidrumo, aiškumo, racionalaus lėšų panaudojimo ir kuri spręstina šiandien, o ne rytoj, ne poryt, kol dar yra ką taupiai ir racionaliai naudoti. Valdantiesiems atstovaujantys meras A. Čepononis ir vicemeras K. Augulis nemato jokios būtinybės kažką esminio keisti. Jie abu vien tik savo turimomis politinėmis galiomis galėtų pareikalauti per administracijos direktorę J. Margaitienę atsakingų specialistų atsakomybės, tačiau nenori to daryti, tad peršasi išvada, jog jie asmeniškai suinteresuoti neskaidriai atliekamais viešaisiais pirkimais.

Administracijos direktorė J. Margaitienė, neturėdama visiškai kompetencijos atsakyti į jai pateiktus klausimus, kviečiasi juristą A. Matuzevičių, kuris viską dar labiau supainioja, nors posėdyje dalyvauti iškviesta viešųjų pirkimų skyriaus vedėja D. Laurinkienė. Į opozicijos nario S. Zajančkausko užduotą klausimą, ar tai kompetentingos Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai daro klaidingas išvadas, jis neranda tiesaus atsakymo, tik pakomentuoja: „juk jie nepasinaudojo teise kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, todėl manome, kad nieko blogo mes nepadarėme“. Epitetais dėl kalbos glaustumo ir aiškumo, kuriais apie jį žarstėsi direktorė J. Margaitienė prieš jį išsikviečiant į posėdį, jis taip ir nepasižymėjo, tačiau atsisakė komentuoti, kodėl Tarnyba yra skyrusi pirkimų komisijos 5 nariams administracines nuobaudas.

Gaila, bet patys Kontrolės komiteto nariai, net neįsigilino į pateiktas Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvadas dėl dviejų sutarčių, kuriose aiškiai sužymėti padaryti įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimai dėl lėšų neracionalaus panaudojimo, dėl neužtikrinto skaidrumo ir dirbtinio kitų potencialių tiekėjų dalyvavimo konkursuose ribojimo. Nors buvo posėdyje informuoti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra paskyrusi baudas 5 komisijos nariams, didžioji dalis išplėstinio posėdžio dalyvių buvo daugiau susirūpinę išsaugoti status quo padėtį nei realiais veiksmais prisidėti prie savivaldybės administracijos vykdomų viešųjų pirkimų skaidrumo, aiškumo, racionalaus lėšų naudojimo. J. Margaitienė kaip vadovas turi įgalinimus pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą, tačiau po komiteto posėdžio garsiai sulyginusi savo elgesį su galimu beždžionės maivymusi prieš kamerą, gal tiesiog parodė, kad būtų jai per sunku tai padaryti.

Bandydami atsikirtinėti, kiti politikai ir valdininkai pradėjo postringauti, kad gautas prašymas labai abstraktus, nėra tikslių duomenų ir taip toliau. Tačiau užversti detalėmis ir paklausti, kodėl verslo dienai pažymėti koncerte dalyvavusių 5 asmenų „Šeduvos bernų“ valandos su trupučiu trukmės koncertas kainavo net 750 eurų, kodėl savivaldybėje arbatos pakuotė perkama už 200 eurų suma (pasitikslinus tikslią sumą, už suvenyrą – arbatos rinkinį yra sumokėta 3000 eurų!), kodėl nemokamo vaikų maitinimo paslaugos pabrango 3,4528 karto, atsitiktinai sutampančiu su buvusiu lito kursu euro atžvilgiu, kodėl autotransporto priemonių remonto paslaugų sutartyje numatyta suma yra iki 15 tūkstančių eurų vienam vienetui, kai policijos komisariatas taiso 23 autotransporto priemones už 20 tūkstančių eurų sutarties vertę, racionalių paaiškinimų visai nebebuvo. Tik pati problemos esmė slepiama po emocijomis, bereikalingomis replikomis, nereikalingais ginčais ir kitais dalykais. O išgirdę gyventojo prašymą perduoti jam faktus, kad jis padarytų nepriklausomą analizę, Caras su savo komanda tik apsipylė garsiu juoku. Tik nebuvo suprantama, ar tai prieškonvulsinis nesąmoningas juokas, ar demonstratyvus siekimas pažeminti kitą nuomonę turintį asmenį, kuris stengiasi, kad savivaldybėje vieši pirkimai ir atitiktų šių žodžių tiesioginę reikšmę.

Išskirtinai pabrėždama, kad vienos grupės 750 eurų užmokestis už koncertinę programą neatrodo toks jau baisus, nes lyginami nesulyginami dalykai, viena iš Kontrolės komiteto narių S. Dišlė tikriausiai „pamiršo“ kitus informuoti, kad ir jos sutuoktinio valdoma įmonė taip pat „laimėjo“ IT paslaugų teikimo savivaldybės administracijoje viešąjį konkursą virš 30 tūkstančių eurų sumai. Pilnai suprantama, kad vien tik Tarybos nario turimas statusas tikrai nedraudžia laimėti, o tuo labiau dalyvauti viešuose konkursuose. Bet kai supainiojami viešieji ir privatūs interesai, o atsakingi asmenys, net nesiruošia ieškoti problemos sprendimų, galima tik vėl ilgesingai laukti laikotarpio, kaip politikai pasijus itin pažeidžiami ir prisimins visus savo pažadus – rinkimai. Šiai dienai rajono politikai jaučiasi pernelyg ramiai ir piktnaudžiaudami jiems suteiktu mandatu švaisto jiems suteiktą piliečių pasitikėjimą, o tuo pačiu ir lėšas. Nes konstruktyviai kartu nedirbdami, nesujungdami savų norų, galių ir, aišku, politinių valių į vieną bendrą visumą, vietos politikai niekada nepasieks, kad tarnautų visai rajono žmonių bendruomenei, o toliau vaidins tik dalinančiojo vaidmenį ir tenkins tik siaurus partinius interesus ar dar siauresnes asmenines ambicijas.