D.Jančaras: kaip mus privertė tris kartus pirkti tą patį „bambalį”

Kiek užstato sugrįžta į parduotuves?

Nuo 2016m. vasario 1 d Lietuvoje pradėjo veikti pakuotės užstato sistema, kuri pasak gėrimų gamintojų Lietuvai padės visiškai išspręsti taršos gėrimų pakuotėmis problemą. Tačiau ši problema jau seniai sprendžiama įvairiausiais būdais. Štai Lietuvoje galioja mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, kuris numato visoms įmonėms, kurios gamina ar įveža į Lietuvą apmokestinamuosius gaminius, pakuoja bet kokius gaminius į pakuotę, įveža į Lietuvą supakuotus bet kokius gaminius, mokėti pakuotės mokestį. Pasak aplinkos ministerijos atstovo tai ekonominė priemonė, kuri skatina mažinti aplinkos teršimą, geriau tvarkyti atliekas. Mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą. Lėšos, gaunamos iš šio mokesčio, kaupiamos aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Šį mokestį gamintojai ar prekių  importuotojai  įskaičiuoja į prekės kainą, todėl finale viską sumoka pirkėjas.

Neseniai pradėjusi veikti užstato sistema logiškai mastant turėjo palengvinti vartotojams finansinę padėtį, nes pirkdami įvairius gėrimus ir mokėdami gamintojų įskaičiuotą į prekės kainą pakuotės mokestį už aplinkos taršą, pirkėjai galėtų susigrąžinti tą kainos dalį, kurią sumokėdavo už pakuotę, tačiau viskas pakrypo kitaip. Iki šiol buvusi bet kokių gėrimų kaina, nuo vasario 1d. pakilo 10 euro centų ,t.y. prie jau buvusios kainos, į kurią įskaičiuotas ir pakuotės aplinkos taršos mokestis pridėtas dar ir pakuotės užstato mokestis, kurį žinoma galima susigrąžinti. Jeigu  iki šiol turėjote galimybę rūšiuoti atliekas arba atsikratyti jums nereikalingų pakuočių jums patogiu būdų t.y. mesti jas į turimą atliekų konteinerį, už kurį taip pat mokėdavote atliekų surinkimo mokestį, dabar teks gerai pagalvoti, kaip elgtis su pakuote, kurios vertė 10 euro centų. Jei norėsite susigrąžinti pinigus už pakuotę, jums reikės nuvykti į tam tikrą vietą, kurioje tas pakuotes priima ir tai dar ne viskas. Teks išsaugoti pakuotės etiketę, priduoti tuščias, nesuglamžytas ir nesulankstytas pakuotes, kurių etiketės su brūkšniniu kodu turės būti nepažeistos. Taip yra dėl taromatų, į kuriuos  galima priduoti pakuotes, techninių savybių.

Įdomi detalė tai, kad taršos mokestis už plastmasinę pakuotę iki šiol buvo nustatytas 1,8 Lt už kilogramą.  Vieną litrą talpinanti  plastmasinė pakuotė sveria 50g. Gaunasi, kad gamintojai sumokėdavo taršos mokestį už vieną pakuotę apie 10 lietuviškų centų, o užstatas už pakuotę yra 10 euro centų.

Gaunasi taip, kad pirkėjas  du kartus moka už pakuotę, o kai pakuotę grąžinti neįmanoma dėl jos etiketės susigadinimo moka dar ir atliekų surinkėjui,t.y. trečią kartą, o pinigus susigrąžinti  galimybė yra tik už vieną kartą ir tai ne visiems patogi.

Ar tikrai visi turės galimybių susigrąžinti užstato mokestį? Greičiausiai kad ne. Tačiau tuščių pakuočių nuo įvairių gėrimų tikrai turėtų aplinkoje sumažėti, bet tie, kurie jas rinks turbūt išleis pinigus ugniniam pakuočių turiniui, o tas dar labiau didins alkoholio suvartojimą Lietuvoje.Gal ir buvo toks planas?

meslaisvi.lt