Stresoriai-laimingo gyvenimo griovėjai
Šiais neramiais, permainų laikas, kai gyvenimo tempas spartus, žmogui tikrai nelengva pakelti visą jo naštą ir išlikti psichologiškai bei fiziškai sveikam. Ilgai nekreipiam dėmesio į siunčiamus mums kūno signalus, kad kažkas jau negerai, neskubam pas gydytojus ir net nenumanom, kad viena ar kita situacija ar aplamai gyvenimo būdas mus daro ligotus. Tad gal šis straipsnis padės labiau suprasti, kas vyksta su mumis vienu ar kitu atveju, kaip kūnas reaguoja į įvairius stresorius.
Stresorių būna fiziniai ir psichologiniai. Fiziniai tai įtemptas darbas, temperatūrų pokyčiai, fiziniai sužeidimai ir tt. Psichologiniai stresoriai be grėsmės fiziniai sveikatai kelia grėsmę ir psichologinei gerovei. Pastaroji grėsmė nėra tokia akivaizdi ir skirtingų žmonių suvokiama vis kitaip. Ji kyla kai esame nuvertinti, kritikuojami, atstumiami, nemylimi. Kiekvienas iš mūsų galime įvardinti daugybę įvykių ar situacijų, kurios yra susijusios su stresine būsena ir kelia grėsmę mūsų gerovei. Psichologai skirsto vadinamuosius psichologinius stresorius į šias pagrindines grupes:
Frustracija, kai patiriama nemaloni būsena susidūrus su kliūtimi, trukdančia pasiekti žmogui norimą tikslą. Kai negauname to, ko norime, ko tikėjomės. Tai atimtas žaislas iš vaiko, suaugusiam neišmokėta premija, neįvykęs pasimatymas su mylimuoju. Kai susiduriame su ilgalaike ar nuolatine frustracija patirdami stresinę būseną, organizmas išsenka, gauname fizines bei psichines ligas. Pavyzdžiui, sportininkas patyręs traumą dėl kurios negalės daugiau sportuoti ir nežinodamas, ką daryti nes jo karjera baigta, patiria grėsmę savo psichologinei gerovei. Ilgainiui grėsmė gali sukelti depresiją, priklausomybę, kitokius psichologinius arba fizinius sutrikimus. Tikslo pakeitimas, persiorentavimas yra vienas veiksmingiausių būdų įveikti stresinę situaciją.
Spaudimas – tai reikalavimas padaryti daug ir per trumpą laiką. Tai žmonių, užsiimančių komercine veikla, gyvenančių didmiesčiuose ir per daug pareigų atliekančių žmonių bėda. Bet ar patirs stresą tokie žmonės, priklauso nuo daugelio dalykų: pavyzdžiui, nuo jo gebėjimo planuoti laiką, susidėlioti darbus pagal svarbumą, be to, galimybių skirti laiko atsipalaidavimui, psichinėm ir fizinėm jėgom susigrąžinti. Dažnai spaudimą patiria žmonės, kurie patys sau kelia nepamatuotus reikalavimus (aplinkiniai to iš jų nereikalauja), siekia tobulybės kuriai ribų nėra nemokėdamas savo pasiekimais džiaugtis.
Nuobodulys, arba per menkas skatinimas irgi yra stresoriai. Beje, ne tik psichologinis, bet iš dalies ir fiziologinis, nes žmogaus organizmas bendrai sunkiai pakelia situaciją, kai visiškai apribojama jo veikla, atskirų sistemų funkcionavimas. Tokio pobūdžio stresą patiria itin nuobodų, monotonišką darbą dirbantys žmonelės.
Trauma, krizė arba šokiruojanti fizinė ir psichologinė patirtis, yra vienas stipriausių stresorių, galintis lemti didelius fizinės ir psichinės sveikatos pokyčius. Tai artimo mirtis, psichologinis ar emocinis smurtas, matytas nelaimingas atsitikimas, stichinės nelaimės, seksualinė prievarta ir t.t. Traumos gali būti vienkartinės ir ilgalaikės. Susidūrus su tokiais stresoriais visada reikalinga psichologinė pagalba tuojau pat. Nesulaukus pagalbos iškart beveik visuomet formuojasi potrauminis streso sutrikimas, pasireiškiantis įvairiais fiziniais bei psichiniais požymiais (nemiga, košmariški sapnai, įkyrios mintys, nerimo ir pykčio protrūkiai, valgymo sutrikimai, nuolatinė įtampa arba nuovargis, atsiradusi priklausomybė nuo alkoholio, stiprūs beprasmybės, bejėgiškumo, prislėgtumo jausmas ir pan.)
Konfliktai – dar vienas dažnas stresorius, galintis lemti stresinę būseną. Konfliktai būna ne tik išoriniai bet ir vidiniai (pvz., „norėčiau taip elgtis, bet negaliu“, „privalau, bet nenoriu“). Ir vienu, ir kitu atveju, grėsmė kyla dėl nepatenkintų mūsų poreikių, norų, o stresinė būsena trunka tol, kol nerandame išeities, nežinome, kaip išspręsti konfliktinė situaciją.
Gyvenimo pasikeitimai – grėsmę psichologinei bei fizinei gerovei gali kelti ne tik neigiami pokyčiai, bet ir teigiami t. y. vedybos, vaiko gimimas. Čia priklauso kaip mes sugebėsime prisitaikyti ir įveikti pasikeitimus ir su tuo susijusius didesnius krūvius.
Kiek stresoriai yra kenksmingi ir žalingi žmogui, priklauso nuo žmogaus individualių savybių, nuo to, kaip jis vertiną situaciją ir nuo jo atsparumo stresui. Aišku viena – į stresorius mes reaguojame panašiai. Skiriasi tik reakcijų intensyvumas ir mūsų pačių gebėjimas pastebėti tas reakcijas savyje.
meslaisvi.lt