Prokurorė Jurgita Ališauskaitė: jei įtariamasis neprisipažįsta, greičiausiai jis nekaltas

-„Aš jums draudžiu mane fotografuoti”,-tokiais žodžiais mus pasitiko viešojo intereso gynėja, Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė, Jurgita Ališauskaitė. „Čia mano kabinetas”,- tęsė valstybės pareigūnė, būdama Šilutės miesto prokuratūros pastate. Pas šią teisėsaugininkę apsilankėme vienu tikslu, būtent ją  nufotografuoti. Nuotraukos mums reikėjo dėl dviejų priežasčių, šiam straipsniui ir archyvui, kuriame archyvuojami  visi be išimties galimai ne visuomenę atstovaujantys valstybės pareigūnai bei tarnautojai.

Priminsime, kad 2012 metais vykstant išankstiniam balsavimui į LR Seimą, Šilutė buvo persipildžiusi rinkėjų „medžiotojų“, kurie atvirai gatvėse, kiemuose, net šalia rinkiminės komisijos organizavo jų papirkimus. Tam, kad gautų nenuginčijamus įrodymus, pilietiškas Lietuvos Respublikos gyventojas Vytautas Stanslovas imitavo parsiduodantį rinkėją. Tai jam padaryti buvo visiškai nesunku. Maža to, nesunku buvo ir viską filmuoti. Kartu su kitais informacijos analizės asociacijos nariais surinkęs gausų kiekį įrodymų V. Stanslovas kreipėsi į teisėsaugą, tikėdamasis, kad jau šį kartą niekadėjai tikrai bus nubausti.

Tauragės apylinkės prokurorė Jurgita Ališauskaitė baigė bylą dėl  trukdymo pasinaudoti rinkimų teise. Šioje byloje buvo du įtariamieji, kurie buvo kaltinami rinkėjų papirkinėjimu praėjusiuose Seimo rinkimuose.  Nei filmuotoje medžiagoje, nei liudininkų parodymuose, prokurorė  nesugebėjo apčiuopti nusikaltimo sudėties. Kad rinkimai vyko neskaidriai, pripažino didžioji Lietuvos piliečių dalis, bet mūsų teisėsauga turi savo nuomonę. Prokuratūra, kurios pagrindinė priedermė ginti viešąjį interesą, panašu kad užėmė privataus intereso gynėjos poziciją. Šis interesas buvo asmens, norėjusio bet kokiomis priemonėmis patekti į 2012-16 metų LR Seimą. Rinkėjų papirkinėjimas yra kriminalinis nusikaltimas, tačiau prokurorė Jurgita Ališauskaitė gal būt turėjo kokį tai savo interesą, kad šis tyrimas būtų baigtas įtariamųjų naudai.  Jos atsiųstame V.Stanslovui atsakyme  rašoma: „kad pareiškėjo,  veiksmai buvo provokuojančio pobūdžio(pats siūlėsi parduoti balsą), nors ir turint pilietišką tikslą, jo parodymai vertinti kritiškai ir negalėtų būti laikomi įtariamojo kaltės įrodymu“. Juolab, kad įtariamieji rinkėjų balsų pirkimu neprisipažino. Šis įtariamųjų parodymas greičiausiai tapo svarbiausiu, baigiant bylą. Sprendžiant iš to, prokurorė J.Ališauskaitė visuomet tikisi, kad asmenys padarę nusižengimus, geranoriškai prisipažins juos darę. Įdomu būtų žinoti, kiek yra nuteistųjų, neprisipažinusių darius nusikaltimus?

Paskutiniu metu vis labiau ryškėja Lietuvos teisėsaugos bejėgiškumas, vykdant teisingumą, susijusį su politikais. Susidarė užburtas ratas. Nesąžiningai į valdžios viršūnes patekę asmenys arba jų sėbrai tampa teisėsaugos struktūrų vadovais, tai yra ministrais, kurie paskiria tuos vadovus. Tuomet šios struktūros tampa neįgaliomis tiriant nusikaltimus, organizuojamus tokių politikų.

Panašu, kad šis atvejis yra vienas iš tokių, kurių mūsų teisėsauga  sąžiningai ištirti galimybių  neturi.

V. Stanslovas nusprendė nepasiduoti ir skųsti Jurgitos Ališauskaitės nutarimą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui.

Prokurorė pasirinko tokią Lietuvos ateitį:

Tai kas užfiksuota šiame video, J.Ališauskaitei tik bendro pobūdžio pokalbis, o ne agitacija:

Šiame video J.Ališauskaitės manymu taip pat sąžiningi rinkėjai

meslaisvi.lt