Mitingas: Lietuva kelią į teisingumą pradeda nuo nulio

Šeš­ta­die­nį Šiau­liuo­se Są­jū­džio „Už tei­sin­gu­mą“ ini­cia­ty­vi­nė gru­pė po tri­jų mi­tin­gų, vy­ku­sių Vil­niu­je, šiau­lie­čius pa­kvie­tė į mi­tin­gą Šiau­lių Vil­niaus gat­vės am­fi­teat­re. Ieš­ko­ta re­cep­tų, kaip Lie­tu­vo­je at­kur­ti su­tryp­tą tei­sin­gu­mą.

Klau­sy­to­jai ar da­ly­viai?

Be­veik vi­si am­fi­teat­ro suo­lai bu­vo užim­ti pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių, ran­ko­se lai­kan­čių pla­ka­tus. Mi­tin­go or­ga­ni­za­to­riai spė­jo, kad ma­žo­kai žmo­nių į mi­tin­gą atė­jo to­dėl, kad dir­ba dar­žuo­se ar so­duo­se. Su­si­rin­ku­sie­ji tar­pu­sa­vy­je kal­bė­jo, kad yra ki­ta prie­žas­tis – vi­siš­kas žmo­nių nu­si­vy­li­mas vis­kuo.

Ant sce­nos ki­lo Šiau­lių Są­jū­džio pir­mei­viai, Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras Ro­mual­das Ozo­las, di­si­den­tė Ni­jo­lė Sa­dū­nai­tė, ki­ti ora­to­riai.

Žmo­nės san­tū­riai plo­jo už iš­sa­ky­tas min­tis, ap­gai­les­ta­vo, kad ak­ty­vu­mo pa­lai­kant bu­di­nan­čias tau­tą idė­jas ne­si­jau­tė.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to do­cen­tas is­to­ri­kas Arū­nas Gu­mu­liaus­kas pri­mi­nė, kad nuo pir­mo­jo Są­jū­džio mi­tin­go Šiau­liuo­se, Sau­lės laik­ro­džio aikš­tė­je, įsiū­ba­vu­sio ša­lies žen­gi­mą į ne­prik­lau­so­my­bę, praė­jo ly­giai dvi­de­šimt tre­ji me­tai, de­šimt mė­ne­sių ir dvi die­nos.

Tos pa­čios pro­ble­mos

„Pir­ma­ja­me Są­jū­džio mi­tin­ge kė­lė­me tas pa­čias pro­ble­mas, ku­rias ke­lia­me šian­dien: par­ti­nė no­menk­la­tū­ra, tei­sin­gu­mas, pri­vi­le­gi­jos. Nuo to lai­ko praė­jo ket­vir­tis am­žiaus, mū­sų pro­ble­mos li­ko tos pa­čios. Ma­nėm, kad baig­sis oku­pa­ci­ja, baig­sis ir bė­dos, bet pa­si­ro­dė, kad žmo­gus yra per silp­nas at­si­spir­ti pa­gun­doms“, – pri­mi­nė do­cen­tas A. Gu­mu­liaus­kas.

Ora­to­riai kal­bė­jo apie di­džiu­lę ne­kom­pe­ten­ci­ją vi­so­se ša­lies val­dy­mo sri­ty­se, nes vis­kas da­ro­ma bet kaip.

Šiau­lių Są­jū­džio pir­mei­vis, 1990–1991 me­tų Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Jo­nas Tru­čins­kas kvie­tė tris jo at­pa­žin­tus VSD dar­buo­to­jus at­si­sto­ti ir pa­si­ro­dy­ti mi­tin­guo­jan­tiems.

Ieš­ko­ta re­cep­tų

Kal­bė­to­jai ieš­ko­jo re­cep­tų, kaip pa­keis­ti Lie­tu­vą, kad ji bū­tų tei­sin­ga sa­vo žmo­nėms, o ne tik iš­rink­tie­siems.

Di­si­den­tė Ni­jo­lė Sa­dū­nai­tė, ka­bė­ju­si apie ap­si­lpu­sius Lie­tu­vos žmo­nes, pri­mi­nė: „Lie­tu­va, žmo­gus stip­rūs tik at­si­rė­mę į Die­vą. Kai Die­vas su mu­mis, kas prieš mus?“.

A. Gu­mu­liaus­kas siū­lė ar­tė­jan­čiuo­se rin­ki­muo­se su­da­ry­ti jung­ti­nį „li­ku­sių svei­kų po­li­ti­nių jė­gų“ są­ra­šą, kad į Sei­mą ne­be­pa­tek­tų vien da­bar uzur­pa­vu­sios val­džią par­ti­jos.

R. Ozo­las kvie­tė su­si­rin­ku­sius pra­dė­ti veik­ti Lie­tu­vos la­bui nuo sa­vęs, pa­gal sa­vo są­ži­nę. „Rei­kia ju­de­sio, ku­ris gal­būt pa­ju­dins tą pel­kę, į ku­rią mes esa­me įstum­ti. Ti­kiu, kad Lie­tu­va, kaip tas kup­ra­nu­ga­ris pro ada­tos sky­lu­tę ras, kaip iš­lįs­ti iš ši­tos pa­dė­ties“, – sa­kė R. Ozo­las.

Šiau­lie­tis skulp­to­rius, ak­ty­vus pi­lie­tis Gin­tau­tas Lu­ko­šai­tis pri­mi­nė šiau­lie­čiams apie „at­ka­tais“ žu­do­mus šiau­lie­tiš­kus pro­jek­tus. „Ko­dėl Šiau­liuo­se gat­vės va­lo­mos pen­kis kar­tus bran­giau, nei Pa­ne­vė­žy­je?“, – ste­bė­tis su­si­rin­ku­sius pri­ver­tė G. Lu­ko­šai­tis.

Šis mi­tin­gas įvar­dy­tas kaip Šiau­lių bu­di­mas.

Naglio Puteikio kalba

Romualdo Ozolo kalba

Alvydo Medalinsko kalba

meslaisvi.lt