Kaip atpažinti radiacijos sukeltus sveikatos sutrikimus

Nuo to laiko, kai buvo atrasta jonizuojančioji spinduliuotė, sukaupta daug žinių apie žalingą jos poveikį sveikatai. Radiacinės saugos priemonės nuolat tobulėja, tačiau dirbant su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir radioaktyviosiomis medžiagomis reikia būti pasirengus avarinėms situacijoms, apšvitai, galinčiai sukelti sveikatos sutrikimų ar net mirtį. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai plačiai naudojami medicinoje, pramonėje, žemės ūkyje ir moksle. Įvykus avarijoms ir su jais dirbantys darbuotojai, ir gyventojai gali būti apšvitinti dozėmis, sutrikdančiomis sveikatą. Statistikos duomenimis, nuo 1945 iki 2010 m. pasaulyje įvyko 41 avarija branduolinės energetikos objektuose, tarp jų ir Černobylio atominės elektrinės avarija, 68 radiacinės avarijos įvyko naudojant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius pramonėje (daugiausia pramoninės radiografijos veikloje), 42 – medicinoje, 37 radiacinės avarijos įvyko dėl pavogtų ar pamestų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir pan. 2011 m. Japonijoje įvyko Fukušimos atominės elektrinės avarija. Avarijų metu apšvitinti keli tūkstančiai žmonių, kai kurie iš jų dėl gautos didelės apšvitos mirė. Didelį pavojų sveikatai kelia atrasti ar pavogti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, nes nukentėjusieji, turėję su jais kontaktų, nesupranta, kad galėjo būti paveikti jonizuojančiosios spinduliuotės. Tokiais atvejais sveikatos pakenkimų priežastis pirmieji gali nustatyti bendrosios praktikos gydytojai, dermatologai, hematologai, infekcinių ligų ar kitų sričių specialistai, nors diagnozė gali paaiškėti ne iš karto. Žinių stoka yra pagrindinė priežastis, dėl

kurios daugelio šių avarijų sukelti sutrikimai pavėluotai diagnozuojami ir neefektyviai gydomi. Medicinos įstaigos ir jų darbuotojai turi būti pasirengę atpažinti šiuos pakenkimus. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis sveikatai neturi ypatingų požymių ar simptomų. Tačiau kai kurių simptomų derinys gali būti tipiškas jonizuojančiosios spinduliuotės pakenkimams. Šios atmintinės tikslas – padėti gydytojams tokius pakenkimus atpažinti. Apšvita gali būti: išorinė – viso kūno, didelės kūno dalies ar maža (vietinė), vidinė – suvalgius radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto maisto, įkvėpus ar per žaizdas patekus radioaktyviųjų medžiagų. Apšvita gali būti ūminė, ilgalaikė ir periodiškai pasikartojanti, viena ar su kitais pakenkimais: traumomis, terminiais nudegimais ir pan.
Klinikiniai jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio požymiai Avarinės apšvitos poveikis gali būti jaučiamas ne iš karto. Tai priklauso nuo apšvitos dozės. Mažos dozės pastebimų reiškinių nesukelia. Apšvitinus visą kūną didelėmis dozėmis, išryškėja tam tikros pažeidimų stadijos. Simptomų atsiradimo laikas ir stadijos trukmė priklauso nuo gautos apšvitos dozės. Tipiški viso kūno apšvitos požymiai – pirminė prodrominė stadija, kurios simptomai: pykinimas, vėmimas, nuovargis, viduriavimas, temperatūra. Ligos pasireiškimo stadijoje dėl kraujodaros sistemos ląstelių trūkumo gali atsirasti įvairių infekcinių susirgimų, kraujavimas, dėl virškinimo trakto ląstelių žuvimo – viduriavimas ir kt. Nedidelėje apšvitinto kūno dalyje (priklauso nuo gautos apšvitos dozės) gali atsirasti eritema, patinimas, sausas ir šlapias pleiskanojimas, pūslių, skausmas, nekrozė, gangrena, iškristi plaukai. Vietiniai odos pakenkimai vystosi lėtai, atsiranda per savaites ar mėnesius ir gali būti labai skausmingi, sunkiai gydomi įprastais metodais. Dėl didelės kūno dalies apšvitos atsiranda įvairių simptomų, kurių tipas ir sunkumas priklauso nuo apšvitos dozės ir apšvitintos kūno dalies dydžio. Papildomi simptomai gali būti susiję su apšvitintų audinių ar organų lokalizacija. Ankstyvų vidinės apšvitos simptomų, jei ji nėra labai didelė, būna retai.
Pagrindiniai klausimai, kuriuos gydytojas, rinkdamas anamnezę ir įtaręs avarinę apšvitą, turi pateikti pacientui » Ar lietėte nežinomą metalinį daiktą? Jei taip, kada, kur ir kaip? » Ar ant jo ar pakuotės matėte ženklą, panašų į šį? » Ar panašių simptomų tuo pačiu metu pajuto kiti šeimos nariai, draugai ar bendradarbiai? » Ar žinote, kaip atsirado šie pakitimai?
Gydytojo veiksmai įtarus organizmo pakitimus dėl avarinės apšvitos poveikio » Jei organizmo pakitimai bendro pobūdžio, gydoma įprastai. Reikia prisiminti, kad avarinės apšvitos sukelti gyvybei grėsmingi simptomai atsiranda tik po kurio laiko po patirtos apšvitos – savaičių, mėnesių. » Avarinės apšvitos paveikti asmenys nepriskiriami rizikos grupei ir nekelia grėsmės gydytojo sveikatai. » Nepatartina liesti įtartinų paciento daiktų, kol jų neįvertino radiacinės saugos specialistas; darbuotojus ir kitus pacientus reikia išvesti į kitą patalpą. » Jeigu įtariama radioaktyvioji tarša, reikia vengti taršos platinimo, taikyti taršos izoliavimo procedūras, esant reikalui konsultuotis su Radiacinės saugos centru. » Būtina skubiai atlikti kraujo tyrimus, kartoti juos kas 4–6 valandas. Jei apšvitą pacientas patyrė neseniai, reikia patikrinti bendrą limfocitų skaičių. Jeigu pradinis baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų skaičius yra labai mažas, apšvitą pacientas patyrė prieš 3–4 savaites. Tokiu atveju kraujo tyrimus reikia tęsti ir taikyti reikalingą gydymą.

Šaltinis Radiacinės saugos centras

meslaisvi.lt