D.Jančaras: provincijos išsigelbėjimas – nuotolinės darbo vietos

30729997_1885476154816336_3117457627609563136_nŠiandien atrodo visi ieško būdų, kaip sustabdyti bėgantį iš Lietuvos jaunimą. Apie emigracijos grėsmes jau galime išgirsti ir iš oficialios Lietuvos valdžios lūpų, kas daug metų subtiliai buvo nutylima. Pagrindinę žmonių išvykimo iš Lietuvos priežastį įvairūs šaltiniai įvardina menkai apmokamas darbo vietas arba apskritai mažą darbo rinką. Jei dar didmiesčiai kažką jauniems žmonėms gali pasiūlyti, tai provincijos padėtis apgailėtina, čia jaunam žmogui nėra ką veikti, tuo įsitikinęs beveik kiekvienas vidurinę mokyklą bebaigiantis jaunuolis provincijoje.

Ko iš valdžios visų pirma tikisi žmonės? Taip, gerai apmokamų darbo vietų arba apskritai, darbo vietų sukūrimo. Tačiau esantys vietos politikai kaip vienas sako, kad politikai darbo vietų nekuria, darbo vietas kuria verslas. Čia būtų galima pridurti išskyrus kai kurias, tas, kur reikia įdarbinti vieną ar kitą partieti kokioje nors biudžetinėje įstaigoje.

O dabar apie tai, kaip būtų galima sulaikyti bent dalį jaunų žmonių provincijoje, žinoma tokių, kurie  nori gyventi savo gimtinėje. Nuotolinės darbo vietos. Šiuolaikinėje visuomenėje darbo rinka smarkiai pasikeitė. Kai užsidarinėjo  gamyklos ir fabrikai, tuo pačiu metu po truputį atsiverinėjo didžiulė skaitmeninė darbo rinka, tačiau provincija tuo nepasinaudojo. Paskutinius keletą metų analizuoju centrinį viešųjų pirkimų portalą, kuriame skelbiami įvairių organizacijų perkamų darbų skelbimai. Tai štai, vienos ar kitos įstaigos įsikūrusios didmiestyje  perkamas paslaugas galėtų atlikti darbuotojai dirbantys provincijoje. Jie tiesiog tą padarytų prie kompiuterio ar telefonu.

Kokios tai paslaugos ir ką galėtų dirbti jaunuolis,o gal ir vyresnio amžiaus žmogus provincijoje prie kompiuterio arba dar geriau, prie televizoriaus arba radijo? Beveik visos Lietuvoje veikiančios ministerijos užsisakinėja žiniasklaidos stebėsenos paslaugą. Užsakovai pageidauja, kad kiekvieną dieną būtų stebimos įvairios informacinės laidos televizijoje, radijuje, peržvelgiami internetiniai portalai su tam tikrais raktiniais žodžiais. Pavyzdžiui neseniai mačiau, kad krašto apsaugos ministerija pirko žiniasklaidos stebėsenos paslaugą, kur pageidavo, kad būtų sudarytas sąrašas laidų , straipsnių, pranešimų kuriose minimi žodžiai”kariuomenė”, kariuomenės vadas” ar panašiai. Tai žiūrėti televizorių, klausyti radijo ar stebėti interneto portalus ir suvesti duomenis į kompiuterį galima laisvai dirbant atokesnėje Lietuvos vietovėje. „Lietuvos bankas” neseniai pirko gyventojų apklausos paslaugą. Ši įstaiga norėjo išsiaiškinti gyventojų pirkimo ypatumus. Tokį darbą lengvai galėtų atlikti darbuotojas telefonu, kurio darbo vieta taip pat provincijoje. Statistikos departamentas dažnai užsakinėja įvairiausių statistinių duomenų surinkimą,kurį taip pat gali atlikti žmogus dirbantis nuotoliniu būdu. Ir tokių pavyzdžių galėčiau dar daug vardinti. Tikrai yra niša, kur galėtų dirbti žmonės provincijoje. Tačiau juos reikia užvesti ant to kelio. Ar kada girdėjote iš politikų apie tokias nuorodas gyventojams, apie galimą savivaldybės prisidėjimą prie nuotolinių darbo vietų sukūrimo? O prisidėti tikrai galėtų, taip kaip prisideda prie bažnyčių remontų, baseinų statybų ir viešųjų erdvių gražinimo.

Nuotolinė darbo vieta  galėtų būti išsigelbėjimas net asmeniui gyvenančiam vienkiemyje, o jaunuoliui pripratusiam nuo mažumės naudotis kompiuteriais apskritai tokia darbo vieta būtų lyg svajonės išsipildymas.

meslaisvi.lt