Gelbstint seniūną Vidmantą

Tikriausiai dar nepasimiršo istorija, kai Sidabravo seniūnas V. Blužas, priklausantis „konservatorių“ partijai, darbe buvo neblaivus. Radviliškio rajono policijos pareigūnams po pusantros valandos nuo įvykio pranešimo pamatavus alkotesteriu seniūno neblaivumą, nustatytas 0,43 promilių girtumas. Pagal tuo metu galiojusias Radviliškio savivaldybės administracijos pasitvirtintas vidaus tvarkos taisykles, kurios numato ne didesnęnei 0,4 promilių leistiną ribą, administracijos direktorius turėjo pradėti tarnybinį patikrinimą. Paklausta administracijos direktorė J. Margaitienė, kodėl neatlieka tarnybinio patikrinimo, atsakė, kad nematė būtinybės, nes bendrapartietis seniūnas ne tik elgėsi adekvačiai, bet ir nebuvo viršyta leistina riba. Pasirodo, kad tiesiogiai išrinktas meras A. Čepononis pasiūlė Radviliškio rajono savivaldybės administracijai vadovauti tokiai politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kuriai su skaičių atimtimi truputį sunkoka. Atėmusi iš 0,43 galimą maksimalią prietaiso paklaidą 0,017, ji gauna mažiau nei 0,4.

Kadangi administracijos direktorė J. Margaitienė atsisakė atlikti tarnybinį patikrinimą kaip tai numato Valstybės tarnybos įstatymas, buvo kreiptąsi į Valstybės tarnybos departamentą. Departamentas raštiškai įpareigojo merą A. Čepononį ir Tarybą įpareigoti administracijos direktorę J. Margaitienę tai padaryti. Kaip jau tapo įprasta, Taryba apie tai nieko nežinojo, nors buvo priversta stebėti iškilmingą paties geriausiojo, paties drąsiausio, paties savanoriškiausio pagerbimo ceremoniją per paskutinį metų posėdį. Tarp gaisrininkų ir savivaldybės vadovo didžiulio pavojaus metu netikėtai įsižiebė toks ryšis, kad jį būtinai reikėjo įamžinti medaliu. Tad apie tokią „smulkmeną“, kaip įstatymų nesilaikymas, neprivaloma informuoti. Beje, vienos įmonės vadovų tyčinis pasirinkimas nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų virto į mero žodžiais tariant į „didžiausią degantį medžio atliekų“ fakelą ir pridariusį didžiulės žalos gamtai bei sukėlusį grėsmę žmonių sveikatai ir net gyvybei.

Paskutiniame šių metų Tarybos posėdyje buvo patvirtinti nauji savivaldybės administracijos nuostatai. Oficialus pagrindas – jie jau buvo morališkai pasenę, neoficialiai – Departamento nuomone, jie prieštaravo aukštesniems teisės aktams. Bet apie tai nei žodžiu neprasitarta ir Tarybos nariai net neinformuoti. Kam tai daryti, jei vykdoma tik mero valia ir administracija dirba ne kaip atskira nepriklausoma vietos savivaldos institucija, turinti užtikrinti įstatymų ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą. Deja, mes gyvename šlovingais laisvės laikais jau 26 metai, kur vis dar įmanoma vienam žmogui uzurpuoti ir išlaikyti visą valdžią vienose rankose bent jau rajono lygiu. Todėl įstatymų laikymasis ar nesilaikymas tampa kaip asmeninė privilegija, o ne pareiga.

Valstybės tarnybos departamento specialistų teigimu, tokia situacija, kai meras ir jo politinio pasitikėjimo tarnautojai nesilaiko įstatymų, nėra vienintelis. Jiems jau teko susidurti ir su kitų rajonų vadovais, piktybiškai atsisakančiais laikytis LR įstatymų. Padėkoję už pilietiškumą ir siekį, kad valstybės tarnyba būtų skaidri, nevaržoma siaurų partinių interesų, specialistai primena, jog eis ilgesniu keliu, bet vis tiek įpareigos atlikti tarnybinį patikrinimą. Tam bus kreiptąsi į Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje, o jei nebus vykdomi jo reikalavimai, bus kreipiamasi net ir į teismą.

Gaila, kad Lietuvoje yra rajonų kaip „tamsių dėmių“, kurios valdantys vietos „cariukai“ įsivaizduoja esantys aukščiau įstatymų. Jų rankose sutelkta valdžia tarnauja tik vienam – reprezentuoti ir vykdyti tik jų vienų valią. Ar tikrai jų valia yra tapati juos rinkusių ir nerinkusių rinkėjų bendrai valiai, palieku spręsti jums patiems. Bet kai pamatai, kad tas pats seniūnas Vidmantas „gerumo angelu“ apdovanoja mero žmoną Nijolę, kuri dirba administracijoje metrikacijos skyriaus specialiste, supranti, kad tai paslauga už padarytą paslaugą. Todėl labai gaila, kad išrinktos Tarybos tokiose „tamsiose“ Lietuvos vietose lieka beveik nematomos ir nuolankios periodiškai susirenkančios rankų kilnojimo „kompanijos“ ir nebeatstovauja tikrųjų demokratinių vertybių.