„Prometėjo sugrįžimas“ arba kaip teisiamasis „(nebe)padeda” nuteistajam

 

Iš Senovės Graikijos mitologijos iki mūsų laikų atkeliavo mitas apie Prometėją. Tai buvo vienas iš titanų, pavogęs iš dievų ugnį ir perdavęs tai mirtingiems žmonėms. Už tai garbintas žmonijos, bet vyriausiojo dievo Dzeuso žiauriai nubaustas: prirakintas prie kalno grandinėmis ir kiekvieną dieną atskrisdavęs erelis lesdavo jo kepenys taip sukeldamas dar didesnes kančias.

Mitas mitu, bet J. Varkulevičiaus istorija jau virsta legenda. Buvęs mokinių, tėvų, kolegų gerbiamas pedagogas ir įstaigos vadovas įsisuko į tokią teismų karuselę, iš kurios inercinės jėgos buvo išmestas visiškai nebeatpažįstamas, tik savo buvusios asmenybės šešėlis, net nesugebantis adekvačiai suprasti ir priimti pralaimėjimą.

Šiais metais Apeliacinis Teismas spalio 28 d. nuosprendžiu tik iš dalies pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį bei J. Varkulevičių nuteisė už dokumentų suklastojimą, piktnaudžiavimą tarnyba ir poveikio liudytojams darymo. Taip pat įpareigojo sumokėti savivaldybei beveik 22 tūkstančius eurų už padarytą žalą.

Apeliacinio teismo nuosprendis buvusio 2008 metų olimpinės ugnies deglo nešėjui Pekino olimpiadoje buvo pakankamai gailestingas ir neskyrė realios laisvės atėmimo bausmės, nors nuteistas J. Varkulevičius pripažintas antrą kartą kaltu klastojęs dokumentus. 2015 m. vasario mėnesio 24 d. Aukščiausiasis Teismas savo nutartimi atmetė buvusio pedagogo apeliacinį skundą ir pabrėžė, kad už dokumentų klastojimą ir melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą nubaustas tinkamai. Tą sykį teismas apsiribojo tik piniginės baudos skyrimu.

Ar būtų išvengta situacijos, kad J. Varkulevičius, puikiai įvaldęs šantažo, manipuliavimo kitais, psichologinio spaudimo subtilybių, to nebūtų panaudojęs trijuose Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos komitetų posėdžiuose, galėtų atsakyti tik Apeliacinio teismo kolegijos teisėjai, skyrę 2,5 metų bausmę ją atidedant 2 metams. Gavus realią laisvės bausmę ir išvesdinus iš teismo salės su antrankiais, tai daryti būtų neįmanoma. Bet praeitą savaitę vykusiuose viešuose komitetų posėdžiuose galima buvo pamatyti, kaip atvirai niekindamas ir net kvestionuodamas teismo nuosprendį, J. Varkulevičius apeliuodamas į artimiausiųjų bendražygių „sąžinę, padorumą, garbę, ištikimybę ir, aišku, bendrai darytus darbus“ spaudė Tarybos narius netaikyti jam griežčiausios nuobaudos, t. y. neatleisti iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Radviliškio rajono meras A. Čepononis, paklaustas, kokia jo nuomonė, jog toliau rajono savivaldybės įstaigai, ypač švietimo, vadovautų nuteistas J. Varkulevičius, yra kategoriškas NE, negali. Ir visa tai apipina pilietiškumo sąvoka. Tačiau tai tik tušti žodžiai, nes perkeliama atsakomybė tiesiogiai Tarybos nariams, kurie dažniausiai tėra plika akimi nematomų išankstinių užkulisinių susitarimų viešo spektaklio vykdytojai.

Tačiau šio spektaklio „Prometėjo sugrįžimas“ tikrajam Užsakovui, viešai pademonstravusiam kategorišką nuomonę, bet parašiusiam visiškai kitą scenarijų demonstratyviai pasipriešino keletas Tarybos narių, kurie nesutiko atlikti tik pasyvių „rankų kilnotojų“ statistų vaidmenį. Tai gali būti nemalonus siurprizas Politikui, kuriam taip pat Šiaulių apygardos teismas neleidžia vykdyti tarybos nario pareigų, kad nedarytų įtakos kitiems tarybos nariams, kol nagrinėjamas jo ir jo bendražygių galimai padarytų baudžiamųjų veikų tyrimas.

Įgyvendinamas rajono vicemero K. Augulio ir administracijos J. Margaitienės bei Juridinio skyriaus specialisto A. Matuzevičiaus „planas“ dėl STT „pažymos“ ir Švietimo ministerijos „komentaras“ dėl LR švietimo įstatymo būtino reikalingumo Tarybos nariams sąžiningai ir pagal savo vidinį įsitikinimą apsispręsti beveik idealus. Tik jie „pamiršta“ Tarybos narius informuoti, kad ta pažyma, jei tokią apskritai STT duotų, ir komentaras iš ministerijos specialistų nebūtų nieko įpareigojantys ir apsispręsti tektų tik Tarybos nariams. Juk tai Taryba yra Radviliškio Lizdeikos gimnazijos steigėja ir ji vienintelė yra rajono švietimo įstaigų vadovų darbdavys. Tarybos nariai susidūrė su dilema, ir kai kurie iš jų dabar net kaltina teismą, kad paliko jiems šią „garbę“ nepadėdami galutinio taško šioje istorijoje. Tačiau Biudžeto komiteto nariams V. Smalinskui, E. Martynkinui, J. Baubliui ir J. Povilaičiui visa ši istorija nekelia jokių abejonių ir iš karto balsavo už nuteisto J. Varkulevičiaus atleidimą iš Lizdeikos gimnazijos vadovo.

Vadovaujantis verslo logika, bet kuris darbdavys nebūtų „susižavėjęs“ savo darbuotoju, kuris naudodamasis padėtimi, liaudiškai sakant, vogtų iš jo įmonės klastodamas dokumentus, o po to, dar ir vežiotų darbuotojus po miškus siekdamas paveikti juos. Su labai retomis išimtimis, tokie atvejai ne tik pasibaigtų išmetimu iš darbo, bet ir teismais bei realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Su savivaldybės įstaigomis yra šiek tiek sudėtingiau. Dar sudėtingiau pasidaro, kai darbdavys yra kolegiali institucija ir jos nariai supainioti ne tik siauriais partiniais bei koaliciniais susitarimų interesais, bet ir lojalumo, paklusnumo tam tikram asmeniui patikrinimo „testu“. Visiškos maišaties prideda, kai jie tapę tik spektaklio, vadinamo demokratija, statistais, o spektaklio Užsakovas garsiai deklaruodamas vieną tikisi iš statistų visai kitokio rezultato.

Suprantama, juk atstovaudami krikščioniškomis demokratinėmis nuostatomis besivadovaujančiajai partijai, bendrapartiečiai nori atleisti ir paduoti ranką suklupusiam saviškiui. Kaip tai jie jau daro nebe pirmą kartą, o pavyzdžių, pradedant Radviliškio ligoninės gydytoja, Sidabravo seniūnu, Baisogalos ambulatorijos direktore, toli ieškoti nereikia. Bet motyvai gali būti daug žemiškesni nei galėtų iš pirmo žvilgsnio atrodyti pašaliečiui. Reikia pasiruošti „dirvą“ tam atvejui, jei toks pat likimas ištiktų ir šio konkretaus spektaklio Užsakovą, todėl visuomenėje nekiltų toks didelis ažiotažas, jei toliau rajonui vadovautų nuteistas meras už dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnyba ir taip toliau. O Tarybos posėdžio metu pozicijai priklausančių narių susilaikymų dėka sužlugdyti balsavimą dėl pateikto sprendimo projekto tokiu būdu paliekant J. Varkulevičių gimnazijos vadovo poste. O laikui bėgant leisti „atkeršyti“ skundikams, kad būtų duota pamoka ne tiek jiems, kiek parodytas pavyzdys, kas atsitinka išdrįsusiems pasipriešinti voratinklio tipo sukonstruotai sistemai. Ir nesvarbu, koks ten vidinis mikroklimatas gimnazijoje, nesvarbu, kad įstaigoje esanti didesnė sumaištis mokytojų ir kitų kolektyvo narių tarpe neabejotinai turės įtakos tolesnei mokyklos gerovei, mokyklos mokinių pasiekimams, kad konfliktas dabar nebe išspręstas, o dar labiau paskatintas rusenti, kaip olimpinio deglo ugnis. Tik būtų laiko klausimas, kada tai pereitų į atvirą liepsną.

Pagal vieną iš Prometėjo mitų versijų, būtent Dzeusas leido kitam mitiniam herojui, Herakliui, išlaisvinti Prometėją iš baisingų kančių. Ar Tarybos nariai prisiims heraklišką „garbę“, jau tikriausiai būsite sužinoję, kai skaitysite šį straipsnį, nes ketvirtadienį vyks Tarybos posėdis, kuriame ir svarstys J. Varkulevičiaus atleidimo iš darbo klausimą