Apie Radviliškio rajono mero valdymo metodus

Nurimus Seimo rinkimų aistroms, Radviliškio rajonas irgi grįžta į ramų provincijos gyvenimą. Juk per toli esame nuo sostinės, kurioje vyksta batalijos dėl naujos Vyriausybės koalicijos sudarymo, ir net aktyvusis rajono meras A. Čepononis nepretenduoja į jokį ministro postą. Skirtingai nuo Jonavos mero M. Sinkevičiaus turimos potencijos tapti ministru, Radviliškio rajono mero darbotvarkė yra ir taip pakankamai užimta baseino statybų lėšų organizavimu, aikštės rekonstrukcijos rūpinimusi, o kur dar laukiantis teismo procesas su suintensyvėjusių posėdžių tvarkaraščiu, tad ir su realia galimybe pagulėti ligoninėje ar sanatorijoje.

Tačiau tai nėra šio straipsnio tikslas aprašyti A. Čepononio vadybinius sugebėjimus. Galiu atvirai prisipažinti, kad tai jis daro gerai. Bet iškyla klausimas, Radviliškio rajonas, kaip ir visų savivaldybių rinkėjai tiesioginiuose merų rinkimuose, rinko merą ar „UAB“ vadybininką? Rinkdami politiką, rinkėjai su juo susieja tam tikrų vilčių, kad jis atstovaus jų interesus, bet kaip tiesiogiai išrinktas politikas viešai pradeda sakyti, kad jis dirba ne rinkėjui Jonui, ne rinkėjui Petrui, ne visiems rinkėjams, o tik SAU, nuskamba labai labai keistai. Vakarų demokratijos šalyse tokių politikų pareiškimų paviešinimas tampa jų staigaus atsistatydinimo priežastimi, bet to tikėtis iš politiko, kuris dar neišteisintas baudžiamojoje byloje dėl jam pateiktų kaltinimų korupcija ir kitų baudžiamųjų veikų padarymu balotiruojasi į merus lyg nieko nebūtų įvykę, būtų daugiau nei naivu. Bet tai politinės etikos ir autonominės savigarbos, požiūrio į rinkėjų atskiro politiko atžvilgiu tema.

Šitam straipsniui idėją davė socialinės medijos Facebook sukurtos anoniminės paskyros straipsnis dėl praėjusių Seimo ir ateinančių savivaldos rinkimų. Tikrai būtų keista, jei nepraėjus net pusei Tarybos kadencijos, pradėtumėme vardinti kandidatus į rajono merus, nebent kažkas gerokai yra sunerimęs po Seimo rinkimų rezultatų vienmandatėje Radviliškio rinkimų apygardoje. Tačiau mane ne tai nustebino. Bijodami atskleisti tapatybę, nes net neabejoju, kad tai ne vieno asmens darbas, jie naudoja prieš valdžiai neįtinkančią nepriklausomą žiniasklaidą, prieš rajono gyventoją ir rinkėją, prieš buvusius kandidatus į Seimą, ir net išrinktą Seimo narį ir opozicijos Tarybos narį metodą, atsitiktinai panašų į tą, kurį naudoja Rusijos valdžios atstovai. Jie siekia pakreipti Vakarų pusrutulio valstybių gyventojų viešąją nuomonę tam tikru Rusijai jautriu klausimu, pavyzdžiui, Ukrainos rytuose vykstantis konfliktas ar Nato reikalingumas, per interneto socialinės medijos tinklus. Tą metodą britų dienraštis „The Guardian“ įvardijo kaip interneto trolinimas ir netgi atskirų straipsnių ciklo dėka puikiai atskleidė tiesiogines sąsajas tarp taip vadinamo „trolių fabriko“ Sankt Peterburge, pasivadinusio labai solidžiu Interneto Tyrimų Agentūros pavadinimu, ir Kremliaus. Interneto „trolių“ užduotis pakeisti socialinės medijos vartotojų nuomone tam tikru klausimu, o nepavykus – žeminti, marginalizuoti, priversti žmogų jaustis menkaverčiu tik todėl, kad mąsto skirtingai negu reikėtų. Ir šitam reikalui finansuoti didžia dalimi naudojami grynieji…

Kyla klausimas: kur Radviliškio „troliai dirba“? Labiausiai tikėtina, kad tam palankiausia vieta Radviliškio rajono savivaldybės pastatas, nes noras kontroliuoti visus ir viską daugiau nei akivaizdus, tačiau sunkiau būtų nustatyti kabinetą, bet IT skyriaus vedėjas galėtų iš karto išsklaidyti abejones, juk jis mato, kas ir kaip daroma su savivaldybei priklausančiais kompiuteriais ir taip toliau. Mano manymu, nors koordinacinis vadovų centras neoficialiai laikytinas Metrikacijos skyrius, į kurį pernelyg dažnai lankosi ir pats meras A. Čepononis su administracijos direktore J. Margaitiene, tačiau „troliai“ yra iš Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus, galbūt net trečio aukšto, bet tai tik spėjimas iš tam tikrų veiklos simptomų, kuriam pagrįsti reiktų metodologiškai patikrinti iškeltą hipotezę tikrinant faktus.

Šis metodas naudojamas kaip spaudimo priemonė tada, kai nepavyksta politinio ar kito oponento spausti kitomis, tradicinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, per darbovietę, nes mažoje savivaldybėje nemažai gyventojų tiesiogiai priklausomi nuo darbo biudžetinėse įstaigose ar įmonėse, per užsakymus verslui, kadangi nepaklusnusis verslininkas tiesiog „nebelaimės“ viešųjų konkursų ar su juo nebebus bendradarbiaujama, NVO nebegaus pinigų pagal pateiktas paraiškas projektams, o žiniasklaida liks be gardaus kąsnio viešinimui. Net Vakarų šalyse pastebima tendencija, kad „trolių“ paskleista dezinformacija atbukina kritinį mąstymą ir netgi sunaikina dalies rinkėjų norą aktyviai dalyvauti bei diskutuoti socialinių medijų platformoje tam tikrais klausimais.

Bet straipsnis ne apie tai. „Trolinimas“ gali būti tiesiogiai nesusijęs su meru A. Čepononiu, kad ir kokie būtų teigiami jo rezultatai kritikų nuraminimo atžvilgiu. Dar 12 a. pabaigoje Anglijos karaliui Henrikui II užteko garsiai pamąstyti: „ar kas nors padės nusikratyti įkyruoliu vyskupu?“, ir tai inspiravo karaliui lojalius riterius nužudyti Kenteburio arkivyskupą T. Beketą, trukdžiusį karaliaus valios išsipildymui. Todėl pats „trolinimas“ gali būti tik itin lojalių saviveikla, bet mane labiau domina, kaip meras A. Čepononis vadovauja rajonui. Akivaizdu, kad jis yra vienintelis, priimantis pačius svarbiausius ir ne tokius svarbius sprendimus, o tai panašu į autokratiją. Tačiau tūlas pilietis man sakytų, kad taip negali būti, mes gyvename demokratinėje valstybėje, o ir meras teismo sprendimu daugiau nei pusantrų metų net nedalyvauja komitetų darbe, Tarybos posėdžiuose ir taip toliau. Galbūt būtų galima su tuo sutikti, jei ne keli bet…

Labai neseniai meras pradėjo įkurti taip vadinamas darbo grupes tam tikriems klausimams spręsti. Ir savivaldos įstatymas numato tokią galimybę, bet tik ar tai tikrai reikalinga kurti darbo grupę, kuri aiškintųsi, ar daugiabučio namo renovacijos projektas tikrai gerai buvo paruoštas, ir kodėl tam tikro namo gyventojai nepajunta tos projekte numatytos ekonominės naudos? Ar būtina kurti darbo grupę vienos ambulatorijos gydytojos teisinių atleidimo iš darbo aplinkybių aiškintis, kai net darbo grupėje dalyvaujanti laikinai einanti savivaldybės vyr. gydytoja A. Čiūdarienė net nežino, kiek konkrečioje sveikatos įstaigoje priregistruotų pacientų yra? Ar reikalinga sudaryti darbo grupę 125 tūkstančių eurų papildomų statybos darbų sutarties aplinkybėms aiškintis, jei sukviesti į posėdį aptarinėja pagrindinės sutarties papildomo susitarimo aplinkybės, nors tai pasirašyta jau prieš savaitę, tačiau neanalizuoja, kur ir kam buvo numatyti tie papildomi 125 tūkstančiai. Darbams, kurie jau buvo padaryti, į tai opozicijos nariui atsakoma, kad „tu raminkis, ar tau su nervais negerai“!!! O keisčiausia tai, kad į visų tų darbo grupių pateikiamas rekomendacijas meras ir jo valdoma Taryba tiesiog gali „nusispjauti“.

Darbo grupės kažkokiu būdu tapo ta širma, kuri turėtų nuslėpti vienasmenį autokratinį valdymą, ir tarsi suteikti tiesiogiai rinktiems politikams prisidėti prie sprendimų priėmimo. Su visa derama pagarba, šiai dienai rinkta Taryba kol kas neatstovauja rinkėjų interesų, ji kol kas atliko tik reprezentatyvų rankų kilnojimo ar žalio mygtuko spaudinėtojų vaidmenį. Komitetuose diskusijos kyla tik epizodiškai ir dėl nereikšmingų detalių, nes sprendimus paruošia tik administracija, o ji dirba ne atskirta nuo sprendimų priėmimo valdžios, tai yra tiesiogiai rinktų politikų, o tiesiogiai paklusdama merui ir jo valiai. Šiaulių apskrities savivaldybėse merai turi arba padėjėjus, arba įkuria kolegijas taip įtraukdami ir kitus politikus, tačiau nedirba vieni, tuo tarpu Radviliškio rajone netgi mero priimamajame dirbanti sekretorė yra iš administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus. O kadangi išbalansuota „atsvarų ir stabdžių“ sistema pusiau nušalinto mero galių naudai, bet kuriam politikui ar tiesiogiai valstybės valdyme norinčiam dalyvauti piliečiui tokias uzurpuotas galias pristabdyti belieka tik LR Konstitucija ir teismo pagalba. Nors teismai yra ta trečioji valdžia, galinti priversti merą A. Čepononį ir administraciją vadovautis LR Konstitucija ir įstatymais, o ne asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis, politiniu pasitikėjimu ar nuomone, siaurais interesais ir t.t., bet kad ji įsitrauktų į tai, reikalingas postūmis iš aktyvios pilietinės visuomenės narių ieškinių būdu.

Netgi sirgdamas rugsėjo mėnesį, meras A. Čepononis perduodamas įsakymus iš darbinio telefono sugebėjo iš ligoninės palatos valdyti rajoną. Ar neatrodo keista, kad meras, gavęs žiniasklaidos atstovo užklausą pateikti darbinio telefono išklotines, atsisako tai daryti? Ir kodėl neinformuojama žiniasklaida per 1 darbo dieną, kaip numatyta LR Visuomenės informavimo įstatyme apie atsisakymo priežastis? Tačiau, nors ir sunku tuo patikėti, kai išgirsti, kad po ilgo laiko į laisvą Radviliškio kultūros namų direktoriaus vietą atėjęs asmuo, po kelių mėnesių darbo buvo „priverstas“ savo noru išeiti iš darbo tik todėl, kad neatsiliepė į tuo metu Šiaulių ligoninėje gulinčio savivaldybės rajono vadovo telefono skambutį, tai pagrindžia mano abejones, kad Radviliškio savivalda serga ir stipriai serga. Merui palankūs įstaigų vadovai džiaugiasi didžiule autonomija, elgiasi nepaisydami teisinės valstybės principų, netgi nušalinti teismų sprendimais lankosi savivaldybėje ir naudojasi „laisvais“ direktorių kabinetais, kai tuo tarpu kitiems net reikia samdytis advokatus, kad atsigintų nuo nuolatinio spaudimo. Atvirai džiaugdamiesi video įraše, kuris buvo paviešintas internetiniame portale bernardinai.lt, dėl galimai sugrįžtančių emigrantų pridėtinės vertės sukūrimo, rajono valdžios viršūnėje sėdintys „spaudė“ jauną savivaldybės vyr. gydytojo pareigas ėjusią specialistę pakeisti politines pažiūras ir partiją, nes tik narystė „tinkamoje“ partijoje gali „užtikrinti“ socialines garantijas, ilgalaikę perspektyvą, komfortą, todėl šiai dienai rajonas nebeturi dar vieno jauno specialisto, o šias pareigas dabar laikinai einančios Šeduvos PSPC direktorės A. Čiudarienės užduotis – išsaugoti TS – LKD partietės Baisogalos ambulatorijos direktorės A. Juškienės „šiltą“ vietą. Nes savų meras bėdoje nepalieka, o neoficialiais kanalais kalbama, kad tik per mero „lavoną“ ji bus atleista, kas patvirtintų, jog po šitų rinkimų jam jau nebesvarbu, kad surinkti net 800 pacientų parašų palaikyti gydytojai, ir pastatomi ant svarstyklių pasirašiusiųjų interesai prieš vienos nekompetentingos įstaigos vadovo asmenines ambicijas.

Pačiame rinkimų įkarštyje, Radviliškio rajono meras A. Čepononis sugalvojo „atsiverti“ ir surengė pirmąją spaudos konferenciją, o štai Tarybos nario ir savivaldos politiko mirtis sutrukdė „pasiruošti“ antrajai. Ar tam turėjo įtakos 10 klausimų, į kuriuos turėjo atsakyti, negaliu pasakyti, tačiau, kai žinoma aplinkybė, jog važiavo pas velionį darbo metu, kelia pagrįstų abejonių apie deklaruojamą nuoširdumą, viešumą, sprendimų priėmimo skaidrumą ir darbą ne tik SAU, o visiems rajono gyventojams. Gaila, bet kol kas akivaizdžiai vadovaujamasi laimėtojo kategorijomis, remiamasi jėgos, absoliutaus paklusimo kultu, bet ne konstruktyviu darbu VISŲ gerovei.