„Tvarkiečių” įtaka Tauragės apskrityje akivaizdi, Seimo rinkimų apygardų komisijos jų rankose.

„Tvarkiečių” lyderis žino kaip laimėti rinkimus facebook.com nuotrauka

Nesvarbu kas kaip balsuoja, svarbu  kas balsus skaičiuoja- ši žinomo diktatoriaus frazė vis dažniau pasigirsta ne tik tarp Lietuvos rinkimų dalyvių politikų, bet ir tarp rinkėjų. Daugėja žmonių kurie netiki, kad rinkimai vyksta demokratiškai ir teisėtai, tačiau tai nieko nelemia. Lemia skaičiai, kuriuos gaus vyriausioji rinkimų komisija iš visų Lietuvos apygardų komisijų, kuomet spalio  9 d. Lietuvos  Seimo rinkimų dieną bus suskaičiuoti visų į rinkimus atėjusių balso teisę turinčių piliečių balsai. O juk daug turinčių teisę ir neateis, vienų bus paprašyta neiti, kiti savo noru atsisakys, treti tiesiog išvykę dirbti svetur uždarbiauti, tačiau to nedeklaravę. Visų šių žmonių biuleteniai atkeliauja į apygardų rinkimų komisijos pirmininko rankas. Štai čia ir reikalingi savi rinkimų komisijos veikėjai ir ne šiaip eiliniai nariai, bet geriausiai komisijų pirmininkai, maža kas, gal koks biuletenis „netyčia” ir atliks. Dėl šio posto kiekvienų rinkimų metu tarp politinių partijų vyksta nuožmios kovos, o jų baigtis yra prognozė, kurios partijos politikai galės mėgautis jų naudai suskaičiuotais balsais. Tokią išvadą darome išanalizavę praeitus dvejus rinkimus, na bet gal būna ir išimčių, tikėkime tuo.

Tauragės apskrityje vis labiau įsitvirtina Komskių šeimos politikai, čia daug aukštų valstybės ir savivaldybių postų užima būtent minėtos šeimynos nariai arba jų artimiausi bičiuliai, ne išimtis ir artėjančių Seimo rinkimų apygardų komisijų pirmininkų postai. Šilutės ir Tauragės apygardose „tvarkiečiai” pasiekė aukščiausio tikslo, komisijos pirmininkais tapo jų partijos atstovai, Jurbarko- Pagėgių apygardoje šios partijos dalyvavimas rinkimų komisijoje taip pat gan aukštas, čia jie turės rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoją.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 8 straipsnis sako, kad  Valstybinės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja.  Žodis smurtas dažnai taikomas apibrėžiant vieno asmens sukeliamą žalą kitam ar kitiems asmenims į tai įeina fizinis, psichologinis ir net ekonominis smurtas, kurio labiausiai paplitusi forma nusakoma taip:

Neleidžiama žmogui dirbti, atimami iš  jo pinigai, verčiama užrašyti asmeninį turtą smurtautojui( čia kaip privatizacija panašiai) pasirašyti sutartis, kuriomis atsisakoma teisių į  įgytą ir kitą bendrą turtą, verčiama prašyti pinigų, neskiriamos lėšos būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos  pagalbai, švietimui), kontroliuojamas valstybės biudžetas, nesidalinama  pajamomis su visais jų gavėjais ar informacija apie jas.

Tai atsakykite į klausimą, ar turėsime Lietuvoje Konstitucinę valdžią?

meslaisvi.lt