TRATC-o direktorius Jurbarke: jei neduosite pinigų, „Kauno tiltai” neatleis.(video)

Vasario 15d. Jurbarke vyko Jurbarko savivaldybės Jungtinis Socialinių klausimų ir Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komitetų posėdis. Vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos turėjo išspręsti komitetų nariai tai piniginio įnašo suteikimas Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui. TRATC-as šios savivaldybės prašo 56 000 EUR paramos. Į posėdį komiteto nariai pasikvietė ir TRAC-o direktorių Lietuvos Seimo vicepirmininko, Kaliningrado universiteto absolvento Kęsto Komskio sūnų, Kęstutį Komskį. Įmonės vadovas atvyko su trimis padėjėjomis. Komiteto nariai lyg egzaminuotojai visą valandą klausinėjo K.Komskio apie situaciją jo vadovaujamoje įmonėje ir kas privedė prie to, kad TRATC-ui prireikė pinigų, kitaip įmonė gali sustabdyti savo veiklą. Klausimo svarstymo metu paaiškėjo, kad injekcija į TRATC-ą, kurią planuoja daryti visos keturios šios bendrovės aptarnaujamos savivaldybės, yra 200 000Eur. Visa ši suma atitektų bendrovei „Kauno tiltai“, kuriai atliekų surinkėjai įsiskolino už jų įmonės teritorijoje atliktus statybos rangos darbus. Jurbarko rajono savivaldybės Jungtinio Socialinių klausimų ir Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komitetų nariai TRATC-o direktorių išnarstė po „kaulelį“, todėl stebėjusiems šį komiteto posėdį jei dar ir buvo neaiškumų apie atliekų surinkėjų veiklą praeityje ir planuojamus darbus ateityje, po šio posėdžio viskas susidėliojo į savo vietas. Posėdžiui pirmininkavo tarybos narys, partijos Tvarka ir Teisingumas atstovas Jurbarko Taryboje Algirdas Gudaitis. Šį kartą pateikiame posėdžio stenogramą, manome, kad jos analizė leis labiausiai susidaryti vaizdą, kas vyko šio klausimo svarstymo metu. Straipsnio apačioje talpiname ir video, kuriame sudėti mūsų manymu aktualiausi šio komiteto narių susitikimo su TRATC-o atstovais momentai.

Algirdas Gudaitis: “Kaip čia susidarė situacija, kad mes čia visi turime stipriai padėti jums?“
Kęstutis Komskis: „ Mes visi turbūt puikiai suprantame, kad Tauragės RATC-as, keturių savivaldybių įmonė kuri išsilaiko iš komunalinių atliekų, kitaip tariant iš vienos tonos atliekų sutvarkymo kainos. Ko pasėkoje, ką mes sakėme 2012 metais visose savivaldybėse vienos tonos sutvarkymo kaina buvo 224 Lt (65Eur), išskyrus Šilalės, kur buvo 228Lt. Per tą laiką kainą nei karto nebuvo perskaičiuota. Mūsų nuostatose, turime pasidarę taip, kad tuos keturis metus niekas nieko nedarė. Šiandieną mes matome, kad vienos tonos sutvarkymo kaina yra žymiai didesnė ir jei mes nieko nedarysime, tai mes nuostolių pastoviai ir turėsime. Mes visi turbūt puikiai suprantame, kad mūsų pagrindinės pajamos yra iš komunalinių atliekų, o komunalinių atliekų nuo 2012 m pastoviai mažėja. Lyginant 2014 metus su 2015 sumažėjo daugiau kaip 3000t“.
Tarybos narys Kasparas Jurevičius: „Norėčiau paklausti apie tą jūsų „vartų mokestį“. Pamenu pradžioje jis buvo 35Lt už toną, vėliau 70Lt, šiemet gavome grąžų laišką kuriame nurodyta 187 Lt už toną. Kas čia per formulė, kas čia per skaičiavimas ir jūs dejuojat, kad jums mažėja pajamos, tai visai mažės kai visi pradės vežti į krūmus. Ar jūs įsivaizduojate kad ši 187Lt suma už toną kokia yra didelė kaina?“
Kęstutis Komskis:“ Aš galiu iš karto atsakyti. Vartų mokestis ir tonos sutvarkymo kaina yra du skirtingi dalykai. Gyventojų tas vartų mokestis neliečia, jiems kaip ir sakiau tonos sutvarkymo kaina kainuoja 224Lt(63Eur), o „vartų mokestis“ yra taikomas tik įmonėm savarankiškai vežančioms atliekas, pavyzdžiui statybinės įmonės kurios renovuoja namus, t.y. gamybinės atliekos.“

Vicemeras Saulius Lapėnas: “Tai palaukite, namas renovuojamas kieno sąskaita jūsų manymu?“
Kęstutis Komskis: „Bet tai palaukit, suprantate, galiu jums parodyti kokia tikra yra tonos sutvarkymo kaina, kiek ji mums realiai dabar kainuoja. Mes esame kaip suprantu uždara akcinė bendrovė, kuri turėtų turėti bent 10% pelno. Ar jūs matėte nors vieną įmonę, kuri nesiektų pelno.“
Vicemeras Saulius Lapėnas: „Statybinės organizacijos šiai dienai verčiasi su 3-5 % pelno”.
Tarybos narys Kasparas Jurevičius :” Pasakykite nors vieną organizaciją, nors vieną, kuri uždirbtų 2,5 karto”.
Tarybos narys Daivaras Rybakovas: “ Vartų mokestis šiandieną yra antras pagal dydį Lietuvoje, kitas dalykas kiek procentų nuo pajamų jūs skiriate savo įmonės išlaikymui?”
Kęstučio Komskio padėjėja: “ 1 800 000, iš jų virš 800 000 sumokėjome vien tik vežėjui. Procentaliai 45% sumokame vežėjui likusi dalis įmonės administravimui.”
Tarybos narys Daivaras Rybakovas”:” pagal jūsų planą gelbėti įmonę galima tik keliant mokesčius, kitokio plano jūs nesvarstėte, na gal susimažinti valdymo aparatą, kažkur susispausti?”
K.Komskio padėjėja:” Administracijos išlaikymas, nuo atliekų kiekio nepriklauso”.
Daivaras Rybakovas:” Aš turiu omenyje kuo daugiau administracijos, tuo ją sunkiau išlaikyti”.
K.Komskio padėjėja:”Administracija nedidėja jau nuo 2012 metų”.
Daivaras Rybakovas: “Tai gal ją reiktų pamažinti?”
Kęstutis Komskis: “O ką jūs siūlote, atsisakyti administratorių (red. past. tie kas savivaldybėse surenka atliekas, vežėjai), gerai, galime palikti vieną tik Tauragėje, tegul visi žmonės važiuoja į Tauragę. O gal atsisakyti kontrolieriaus, kuris yra, yra..”
Daivaras Rybakovas: “O gal galima atsisakyti teisininkų, juk turite savo juristus?”

Kęstutis Komskis:” Kadangi mes dirbame su skolininkais, juristas labai reikalingas, jūs įsivaizduojate, kiek yra bylų? Pernai esame padavę virš 400 skolininkų į teismą. Tai juos reikia visus sužiūrėti, paruošti dokumentus. Tarp skolininkų buvo tokių kurie pralošę teismą kreipėsi į apeliacinį teismą, taip kad su jais yra darbo daugiau negu daug. Man jau šiandien yra gaila mūsų juristės, kuri ir po darbo kankinasi ir į teismus gi mums reikia važiuoti. Turėtų apskritai dirbti visas juridinis skyrius. Esu įsitikinęs, kuo toliau, tuo skolininkų didės dar daugiau. Dabar mūsų tikslas yra visus nei karto nemokėjusius iki liepos 1d. paduoti į teismą. Tai vėl reikės ruošti krūvas dokumentų. O gal siūlote buhaltere atsisakyti? Ją turime vieną. Turime vieną viešųjų pirkimų specialistą, kur skyriuje numatyti keturi. Dabar jūs puikiai žinote TRATC-as ruošiasi vykdyti daugiau nei už 2 mljn.Eur pirkimų. Reikės gi kiekvienam pirkimui pasiruošti. Aš nelabai matau, ką ten mažinti. Savartyne turime dirbančius keturis žmones tik.”
Daivaras Rybakovas: ” Kodėl šitiek laiko einant į nuostolius nieko nedarė valdyba?”
Kęstutis Komskis:”Šituo klausimu nesu kompetentingas atsakyti, o šiaip ar žinote kad buvo nupirkti už ES paramos lėšas traktoriai sąvartynui, juk juos irgi reikia išlaikyti.”
Daivaras Rybakovas:” Šiai dienai turite atiduoti “Kauno Tiltam” beveik 600 000 Eur. Dabar jeigu tuos pinigėlius mes jums perduosime kur jūs prašote, jūs dalį padengsite”.
Kęstutis Komskis: ”Taip. 200 000 Eur”.
Daivaras Rybakovas:” Ar neatsitiks toks variantas, jūs esate skoloje ir VĮ “Turto bankas” virš 1 000 000 Eur, ar nebus taip, kad pinigus jie pasiims? Juolab, kad yra teismo sprendimas priimtas?”
Kęstutis Komskis: “Ne tikrai taip nebus, nes su Turto banku mes kalbamės ir kalbamės kol kas draugiškai. Mes jiems siūlome, kad tą skolą išdėlioti ant dešimt metų, jie nori penkiems, bet tikiuosi kad gausime atidėjimą bent septyniems metams ir susimokėsime. Su “Kauno tiltais” mes esame sudarę dvišalį susitarimą, kad tuos pinigus kuriuos gausime iš savivaldybių iš karto atiduosime “Kauno tiltams”. Visą sumą mes išmokėtume per keturis mėnesius lygiomis dalimis. Šiuo savivaldybių įnašu mes padidintume įstatinį kapitalą, tada ir bankai su mumis kitaip kalbėtųsi. Dabar jie į mus žiūri kreivai, sako pasididinkite kapitalą, o tada žiūrėsime, gal ir suteiksime paskolą.”
Vicemeras Saulius Lapėnas:”Supraskite mus teisingai, kada jūs ateinate į savivaldybės tarybą ir prašote mūsų pinigų, mes norime žinoti kur jūs tuos pinigus išleisite? Šiai dienai aš tik girdžiu, jūs tik tai duokite pinigus, kam juos išleisti jau mes turime. Mes nematome biznio plano, verslo plano kurį jūs turėtumėte pateikti bet kokiam bankui prašant jo pinigų. Tai jūs paaiškinkite, ar jūs susitvarkysite su nuostoliais jei jums bus suteikta savivaldybių parama?”
Kęstutis Komskis:” Nuo liepos pirmos dienos prasideda nauja dvinarė rinkliava, visos šitos išlaidos bus sustatytos į pastoviąją dalį. Suprantate, mes esame UAB …”
Vicemeras Saulius Lapėnas:” Dabar rinkliava paremta principu “teršėjas moka” , tačiau ar iš pakuočių gamintojų jūs gaunate pajamų šiai dienai?”
Kęstutis Komskis:” Negauname ir niekada negausime. Mūsų teritorijoje vienoje linijoje atliekas rūšiuoja konkursą laimėjusi įmonė” Eko bazė”. Ji tiesiogiai susitarusi su vežėju, kuris jai veža atliekas, mes esame tik trečioji šalis, kuri prižiūri kad šita sistema veiktų . Tačiau pradžioje dar ši sistema sklandžiai veikė ir rūšiuotojai mokėjo vežėjams, dabar jau vežėjai, kurie atveža atliekas “Eko bazei” net patys turi susimokėti jiems pinigus, paskui tik tuos kiekius teikia pakuočių organizacijoms ir iš jų pasiima tuos pinigus”.
Vicemeras:” Direktoriau ar jūs manote, kad šioje vietoje ir turi būti tokia situacija?”
Kęstutis Komskis:” Tikrai nemanau. Jeigu Lietuvoje leistų taip padaryti, kad RATC-ai patys būtų atsakingi už atliekų vežimą, patys tvarkytųsi, ką dabar mes darome, ir kaina būtų visai kitokia.”
Tarybos narys Kasparas Jurevičius:” Baikite čia filosofuoti, jeigu jūs patys vešite atliekas, ta kainą bus dar didesnė. Dabar pasakykite, kiek supratau, pagrindinį darbą sąvartyne atlieka pusantro buldozerininko, o atlyginimų fondas metams 340 000 Eur. Tai kas čia per našumas? Susikūrėme tokius monstrus, kurie melžia tas savivaldybes ir juoku netveria. Tokias kontoras reikia uždaryti”.

Meras Skirmantas Mockevičius: “Iš principo tarybos nariai turėtų žinoti, jeigu jie nepriims sprendimą finansuoti TRATC-ą, kas laukia?
Kęstutis Komskis:” Labai paprastai. Arba mes tada mokėsime “Kauno Tiltam” iš tų pinigų, kuriuos surenkame už atliekas ir tada nemokėsime vežėjui, antras variantas liūdnesnis, “Kauno tiltai” paduos mumis į teismą, o kadangi steigėjos yra savivaldybės, tai joms kliūtų visa finansinė našta”.
Meras:” Gerai, ar jūs galite garantuoti, kad ši finansinė pagalba jums tikrai padės išbristi iš šio liūno?”
Kęstutis Komskis:” Taip, tai būtų pradžia.. “

Nors pabaigoje mero ir TRATC-o direktoriaus pokalbis pasirodė gera žadantis K.Komskiui, vis tik komitetų nariai nubalsavo neskirti atliekų tvarkymo įmonei finansinės paramos. Ar toks pats sprendimas bus priimtas ir vasario 18 dieną, kuomet dėl šio klausimo jau balsuos visa Jurbarko Taryba sužinosime greitai.
Tą pačią dieną dėl finansinės paramos TRATC-ui balsuos ir Šilalės, bei Pagėgių savivaldybių Tarybos. Tauragės taryba tą padarys diena anksčiau, vasario 17d.

meslaisvi.lt