Į pagėgiškių parašus valdžia sureagavo žaibiškai

Užsikrėtimas. Daugiau nei 30 proc. blusų nešėjų laikomos benamės katės. Taip pat blusos parazituoja ir per graužikus  bei kitus gyvūnus. Tereikia, kad rūsyje ar sandėliuke, smėlio dėžėje apsilankytų benamė katė, kurios kailyje krebžda blusos, ir atsiranda didelė tikimybė kenkėją parsinešti į namus.

Blusos gali plisti labai dideliu atstumu, kadangi blusų patelių padėti kiaušinėliai dažniausiai nuo žmogaus ar gyvūno odos nukrenta ant žemės: pagalvių, kilimų, baldų, grindų ir kitų paviršių. Po 16–25 d. išsivysto suaugusi blusa, kuri pajutusi arti gyvulį ar žmogų, negailestingai puola ant jo ir ima siurbti kraują. Dar didesnis blusų paplitimas prognozuojamas rudenį, kai benamės katės ieškos prieglobsčio daugiabučių namuose.  Blusų atsiradimas taip pat parodo, kad teritorijoje atsirado ir kitų blusų maitintojų: žiurkių, pelių.

Kaip atpažinti blusą?

Šie kenkėjai yra maži, besparniai, iš šonų plokšti apie 2 – 4 mm ilgio, vikriai šokinėja, jų kūnas tamsiai rudas ir blizgantis, apaugęs šereliais ir spygliukais. Dėl galingų užpakalinių šokamųjų kojų gali nušokti 18 – 20 cm vertikaliai ir 35 – 40 cm horizontaliai, todėl nesunkai gali persikelti į naujas gyvenamąsias vietas. Po įkandimo lieka raudoni taškeliai, kurie dažniausiai atsiranda ant kojų, vėliau plinta ant viso kūno, jaučiamas smarkus niežėjimas. Daugelis klaidingai mano, jog ant šunų ar kačių esančios blusos nekanda žmonių. Blusų įkandimai alina nervų sistemą, sukelia alergiją. Niežint dažniausiai imama kasytis ir taip gali būti įnešta antrinė infekcija. Šie kenkėjai neretai iššaukia sunkias alergines reakcijas, platina užkrečiamąsias ligas – tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę.

Kaip naikinti blusas?

Išnaikinti blusas gana sudėtinga, kadangi jos plinta itin sparčiai – ant gyvūnų kailio, pastoviame jo guolyje, grindų plyšiuose, po kilimais blusa padeda iki 20 kiaušinėlių, o per gyvenimą sudeda iki 500 kiaušinėlių.

Didelė bėda ta, kad žmonėms vis dar gėda kalbėti apie šią problemą ir gyventojai linkę patys imtis naikinimo priemonių, kurios dažniausiai yra neefektyvios ir trumpalaikės. 10 proc. blusų populiacijos veisiasi gyvūnų kailyje – likusieji 90 proc. tarpsta išorinėje aplinkoje: kilimuose, grindų plyšiuose, gyvūnų guoliuose, patalynėje, todėl naudojamos priemonės turi būti saugios būsto gyventojams, veiksmingos ir užtikrinančios ilgalaikį poveikį.

Blusoms patekus į gyvenamąsias patalpas, pats prieinamiausias būdas – dulkių siurbliu išsiurbti kilimus, grindų plyšius, o vėliau išplauti karštu vandeniu su muilu (200 gr. kibirui vandens). Jei blusų invazija didelė, naudojami buitinėms reikmėms skirti insekticidai aerozoliuose, kurių galima įsigyti parduotuvėse. Tuo at­ve­ju, kai siur­bi­mas ir purš­ki­mas ae­ro­zo­liais blu­sų neį­vei­kia, ga­li pa­gel­bė­ti ken­kė­jų kont­ro­lės pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės spe­cia­lis­tai. Pa­tal­pos bū­na iš­purš­kia­mos. Nau­do­jant stip­raus po­vei­kio prie­mo­nes, žū­va ab­so­liu­čiai vi­si ken­kė­jai, pa­kan­ka vie­ną­kart iš­purkš­ti.
Blusoms įsiveisus daugiabučių namų  rūsiuose, patartina kreiptis  į namų bendrijas, kurios gali organizuoti, licencijuotų įmonių atliekamą blusų naikinimą (dezinsekciją).

Pastebėjus, kad būstuose laikomi naminiai gyvūnai užsikrėtė blusomis būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Gyvūnų savininkas privalo užtikrinti, kad, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų sveikatai.

Siekiant išvengti blusų dauginimosi gyvenamosiose patalpose būtina:

–         užsandarinti visus plyšius;

–         periodiškai dulkių siurbliu išsiurbti kilimus, grindis, minkštus baldus;

–         gerai išpurtyti ir išsiurbti gyvūnų kilimėlius, rekomenduojama bent kartą savaitėje gyvūno poilsio paklotėlį išskalbti karštame  vandenyje su skalbimo priemonėmis;

–         lauke laikomų gyvūnus vietos, ypač aptvarų, voljerų turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti;

–         naminius gyvūnus reikėtų plauti specialiu šampūnu nuo blusų, naudoti gyvūnams specialias nuo blusų apsaugos priemones. Atsiradus kenkėjų – blusų ar (ir ) graužikų nedelsiant naikinti juos;

–         siekiant efektyvios kenkėjų kontrolės, pirmiausia reikia sudaryti įvairiems kenkėjams nepalankias sąlygas, apsaugoti patalpas nuo galimo jų patekimo, taikyti atbaidymo priemones;

–         draudžiama  benamius gyvūnus laikyti, leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių (žmonių) patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose;

–         priglaudus benamį gyvūną  būtina pranešti ne vėliau kaip  per  3 dienas policijai ir (ar) seniūnijai pagal gyvenamąją vietą. Savivaldybės administracija nustatyta tvarka organizuoja benamių gyvūnų gaudymą.

Blusų ir kitų parazitų išplitimas tam tikrose vietovėse nėra vien tik to būsto gyventojų problema. Naikinant šiuos parazitus ir siekiant apsaugoti visuomenę nuo blusų  invazijos, būtinas įvairių žinybų  bendradarbiavimas (savivaldybės, namų bendrijos, socialinės rūpybos institucijos, mokyklos ir kt. ). Be abejo tam reikia numatyti ir skirti lėšas.

Pagėgių savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai kontroliuos kaip gyventojai laikosi gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių. Sprendžiant šią problemą bendradarbiausime su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatu, bus vykdoma švietėjiška veikla, informaciją platinsime seniūnijose, įstaigose. Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras parengė straipsnį apie blusų ir kitų parazitų paplitimą, naikinimą ir  prevenciją. Informacija išspausdinta laikraštyje ,,Pamarys“.  Biuras rengia ir artimiausiu metu išleis lankstinukus, atmintines, kurie bus dalinami savivaldybės gyventojams, taip platinami įstaigose, organizacijose.

Užsikrėtimas. Utėlės yra mažas vabzdys parazitas, kuris mėgsta šilumą ir kraują, todėl veisiasi žmogaus galvos plaukuose. Utėlė negali gyventi pas kitus gyvūnus, todėl žmonės nuo jų užsikrėsti negali. Priešingai nei daugelis mano, utėlės šokinėti ar skraidyti negali. Galvinės utėlės plinta tik tarp žmonių, dažniausiai taip vadinamu „galva – galva“ keliu. Tai reiškia, kad užsikrėsti galima, jei utėlėto žmogaus plaukai tiesiogiai susilietė su sveiko žmogaus plaukais. Taip pat utėlės gali būti perduodamos su daiktais: dalinantis ausinėmis, kepurėmis, šalikais. Labai dažnai utėlėtumo plitimo priežastimi tampa šukos, ypač vaikų kolektyvuose darželiuose ar mokyklose. Užsikrečiama dažniausiai tada, kai kontaktas su utėlėtu asmeniu trunka apie minutę ar ilgiau (jei dalinamasi utėlėtumu sergančio asmens šukomis, beveik nėra abejonių, kad užsikrėtimas įvyks). Todėl, siekiant sustabdyti utėlėtumo plitimą, būtina informuoti artimus žmones bei draugus dėl galimo užkrato plitimo bei imtis tiek prevencinių, tiek gydymo priemonių.

Kaip išvengti utėlių? Reikia naudotis tik savo asmeniniais daiktais ir jokiu būdu nesinaudoti bendromis šukomis, rankšluosčiais, ausinėmis, kepurėmis, šalikais ar panašiais daiktais. Labai dažnai dėl šios taisyklės nesilaikymo vienam šeimos nariui užsikrėtus utėlėmis greitai užsikrečia ir visi likusieji šeimos nariai.

Jei sužinojote, kad aplinkoje yra utėlėtumo protrūkis, naudokite apsauginius losjonus nuo utėlių, kurių galite įsigyti vaistinėse.Taip pat viena labai svarbi utėlių naikinimo priemonė – specialios šukos negyvų utėlių ir glindų iššukavimui iš plaukų.

Įsibėgėjo nauji mokslo metai, mokiniai sugrįžo į klases, darželio grupes, tad vėl tenka  naujai prisiminti senas problemas. Viena jų – pedikuliozė.

Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, vykdantys mokinių sveikatos priežiūrą mokyklose skaito paskaitėles apie pedikuliozę, dalina lankstinukus, atmintines.

Siekiant išvengti pedikuliozės reikėtų vystyti aktyvią ligos profilaktiką ne vaikų ugdymo vietose, bet ir namų aplinkoje.

Pagal Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
parengtą straipsnį informaciją parengė

Pagėgių savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė sveikatai ir sanitarijai
Irena Levickienė

meslaisvi.lt