Dvasininkai-aukščiausiosios kvalifikacijos specialistai?

43-čiasis Lietuvos Konstitucijos straipsnis skelbia, Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Peržiūrint finansų ministerijos 2011 metų ataskaitas, pastebėjome, kad religinėms organizacijoms, kurios dokumente yra kartu vienoje eilutėje su poilsiu ir kultūra buvo skirta 555mln. 70 tūkst. litų.

Informacijos analizės asociacija kreipėsi į finansų ministeriją, kad ši paaiškintų, kokią sumą iš šių 555mln. 70tūkst. buvo išskirta religinėms bendruomenėms ir kokioms. Deja, bet finansų ministerija smulkesnės ataskaitos duoti nepanoro. Vienintelį ką ministerija viešina, tai, kad 2011 metais Romos katalikų bendruomenės dvasininkų rengimui, finansų ministerija skyrė:

Kauno kunigų seminarijai-328 tūkst.lt

Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijai-369 tūkst.lt.

Vilniaus Šv.Juozapo kunigų seminarijai- 339 tūkst.lt.

Tais pačiais metais Kauno kunigų seminarijoje panoro studijuoti keturi, o Telšių vos trys jaunuoliai.

Ar ne per didelės sumos buvo skirtos vienų metų mokslams, tokį studentų kiekį turinčioms mokykloms?

Beje visos seminarijos įtrauktos į aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimo skiltį.

Nepaslaptis, kad įvairių religijų dvasios namuose yra renkamos piniginės aukos, šiems namams, bei juose tarnaujantiems išlaikyti. Niekas to nedraudžia daryti. Be to, visi žinome, kad dvasininkai atlieka kai kurias mokamas paslaugas. Tai vestuvės, krikštynos, laidotuvės, įvairūs šventinimai.  Nei viena religinė organizacija nuo šio pelno  nemoka valstybei mokesčių, tačiau  kiekvienais metais iš valstybės biudžeto joms atrėžiamas riebus kąsnis . Taigi, jai jūs nepritariate nei vienai religinei organizacijai, dar nereiškia, kad jūs jos neremiate.

Kas suinteresuotas, kad religinių organizacijų gaunami finansiniai srautai būtų neaiškūs? Kodėl finansų ministerijos ataskaitoje religija sujungta su poilsiu ir kultūra? Kas tas finansuojamas poilsis, taip pat įdomus klausimas, kurio nenori atskleisti valstybės finansininkai.

Jei norime, kad mūsų valstybėje pasibaigtų ekonominės problemos, visos šios užslaptintos finansavimo sritys, turėtų būti  kuo greičiau paaiškintos visuomenei.

Lietuvos valstybėje Romos katalikų bažnyčia turi 719 maldos namų, Sentikių ir Ortodoksų(stačiatikių) po 53 maldos namus, Evangelikų liuteronų 50, Evangelikų reformatų 9, Musulmonų 5, Judėjai 3, Karaimai 2 ir Graikų apeigų katalikai vienus maldos namus.

Daugiausiai ,860 dvasinių vadovų turi Romos katalikų bažnyčia.

 

Informacijos Analizės Asociacija

 

meslaisvi.lt