Rinkimai į 2012 m. Seimą – masinis kriminalinis nusikaltimas

 

Lietuva turbūt vienintelė Europos Sąjungos šalis, kuomet rinkimai į bet kokio lygio valdžią, vieniems tampa siekiu sustiprinti savo galias ir įtaką, kitiems tai eilinė proga gauti keliasdešimt litų piniginį atligį, tretiems tai tik nieko nereiškiantis įvykis. Tačiau ar visi šie šio rinkiminio laikotarpio dalyviai suvokia, kad jie tokiais savo veiksmais dalyvauja kriminaliniame nusikaltime.

Pradėsime nuo to, kad visiems valstybės tarnautojams, dirbantiems valdiškose institucijose yra draudžiama vykdyti bet kokią rinkiminę agitaciją. Ar tai paiso mūsų tarnautojai? Drąsiai teigiame, kad ne. Rinkėjų balsų pirkimas, kuriame dalyvauja tūkstančiai tarpininkų, nuo pirminio asmens, politiko, arba tiksliau sakant nusikaltimo užsakovo, iki galutinio nusikaltimo įvykdytojo, žmogaus, kuris už tuos pinigus prabalsuoja. Visą šią situacija stebi policija, kuri deja negali, ar nenori vykdyti savo pagrindinės priedermės, nusikaltimo prevencijos. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat nemato reikalo kištis į įvairius rinkimų pažeidimus, nes tai jai atrodo nereikšminga. O jei koks atvejas ir pasiekia teismą, tai ten jis būna švelniai užglaistomas ir dėl nepakankamų įrodymų byla užbaigiama nusikaltėlių naudai.

Daugelis, kurie skaitys šį straipsnį, galbūt taip pat tiesiogiai prisidėjo prie šio kriminalinio nusikaltimo. Todėl galime teigti, kad Lietuvoje vyrauja kriminalinė santvarka, kurią palaiko šimtai tūkstančių gyventojų net nesusimąstydami apie tai. O kurie ir susimąsto, dažnas pagalvoja-„..aij, kas čia nuo manęs vieno pasikeis”. Norėčiau pabrėžti, kad taip pagalvoja tūkstančiai, bet kurioje, šio masinio  nusikaltimo stadijoje.

meslaisvi.lt