Mama iš N.Akmenės: jei susidūrei su tarnybomis, filmuok ir įrašinėk.

Istorija,kuri įvyko Naujojoje Akmenėje tikrai verta detektyvo. Ją plačiai aprašėme. Jauna mama Erika Kiviliauskaitė dėl melagingų socialinės darbuotojos pranešimų buvo atsidūrusi košmare, iš jos buvo pusei metų paimti du mažamečiai vaikai. Ir tik įvykiams pakliuvus į viešumą ir Erikai į pagalbą atskubėjusiems visuomenininkams pavyko vaikučius sugrąžinti namo pas mamą. Su tuo dar ilgai nenorėjo taikstytis vietinis vaikų teisių apsaugos skyrius,kuriame šių įvykių fone buvo priversta iš pareigų pasitraukti skyriaus vedėja. Netrukus po vaikų susigrąžinimo prieš Eriką neaiškių liudijimų ir liudytojų dėka buvo pradėti net du ikiteisminiai tyrimai.Neaišku,kaip jie būtų pasibaigę,jei ne akylus Erikos ir jos pusėje stovinčių aktyvistų darbas. Tik nuolatinis alsavimas policininkams į nugaras ir jų keisto darbo skundimas davė rezultatą, kad abudu ikiteisminiai tyrimai prieš Eriką buvo nutraukti. Šiandien mama iš Naujosios Akmenės jaučiai laisviau, tačiau patirto institucinio smurto pasekmės ją lydės dar ilgai.

” Gyvenu baimėje, bijau kad ne duok dieve vaikas užsigaus, kad tik netyčia nenusibrozdintų kelio ar alkūnės. Jei socialinė darbuotoja užmatys tokius sužalojimus, kaip buvo praeitą kartą, kas žino, kokios mintys jai kils galvoje, vėl gali pasikartoti mano išgyventos siaubo dienos. Noriu susirasti darbą, dirbti kaip dauguma žmonių ir oriai gyventi, norėčiau vaikus leisti į darželį, bet kai pagalvoju apie tai, mane apima siaubas. Juk kiek istorijų, kai vaikučius dėl menkiausio įbrėžimo tarnybos tiesiog išsiveža iš darželio. O jau kai vaikas pakliūna į jų rankas aš jau žinau ką tai reiškia. Įsivaizduokite, dėl klaidingo, o gal tikslingai suplanuoto, socialinės darbuotojos požiūrio į mano situaciją vaikų netekau pusei metų. Ar jūs įsivaizduojate, ką tai reiškia, man tai yra asmeninė tragedija ir už tai kol kas niekas neatsakė.Po grįžimo iš laikinosios globos, kaip tą vadina tarnybos, mano akimis tai buvo priverstinis vaiko atskyrimas nuo mamos, sūnus labai pasikeitė.Jis toks nebuvo koks dabar. Piktas , pažeidžiamas labiau, labai pavydi sesei manęs, nebenori su ja niekuo dalintis. Stengiuosi, kad vaikai greičiau atsigautų po viso šito košmaro ,bet pati gyvenu įtampoje, nes dar viena byla nenutraukta, nors pagrindo jai tęsti jokio nėra. Ji buvo pradėta dar kuomet vaikai buvo atskirti nuo manęs, vaikų teisių skyrius bandė inicijuoti mano kaip mamos teisių apribojimo. Yra sunku kai nežinai kas kaip bus, ko tas teismas taip ilgai delsia ir nenutraukia bylos. Tiesa, kartu su baime mane lydi ir drąsa, ryžtas bei tvirtas žinojimas, kad šiai dienai visos tos institucijos mane užgrūdino ir aš pasiruošusi apginti savo vaikus nuo jų persekiojimo. Išmokau vieną gerą pamoką visam likusiam gyvenimui, jei likimas lems, kad vėl teks susidurti su socialiniais darbuotojais ar vaikų teisių specialistais ,reikia viską filmuoti, įrašinėti pokalbius, nes nežinai kokie jų tikrieji tikslai”

meslaisvi.lt

„