Absurdo Lietuva: vieni skursta, kiti lobsta

Pensininkas prie prekybos centro tikisi paramos.

Per pastaruosius dešimtmečius pajamų nelygybė daugelyje pasaulio šalių itin išaugo. Moksliniai tyrimai rodo, kad pajamų nelygybė stabdo visuomenės ir valstybės raidą. Tarp pajamų nelygybės pasekmių yra minimas ne tik skurdas, bet ir blogesnė gyventojų sveikata, didesnis mirtingumas, psichologinis stresas, nusikalstamumas, emigracija.

158,8 euro. Tokio dydžio vidutinę senatvės pensiją gauna žmonės, nesukaupę būtinojo stažo, kuris šiuo metu yra 30 metų.  Žmonių, turinčių 30 metų ir ilgesnį stažą, vidutinė senatvės pensija yra – 287,3 euro. Dirbantis už minimalią algą darbuotojas šiuo metu  „į rankas“  gauna  apie 395 eurus.

Tie, kurie dėl įvairiausių priežasčių negali turėti darbo, dar nėra pensininkai ir yra užsiregistravę darbo biržoje per mėnesį gauna 122 eur socialinę pašalpą.

Tuo tarpu Lietuvoje skurdo rizikos riba  yra apie 307 Eur per mėnesį vienam asmeniui.

O dabar apie absurdą, kuris galimas tik kažkokiame siaubo trileryje, bet deja egzistuoja realybėje. Lietuvoje pristeigta eilė įvairiausių centrų, kurie pasiruošę visiems šiems skurstantiems padėti psichologiškai. Dažniausiai telefonu jie bando nuraminti išalkusį senolį, užjausti skurdą patiriančioje šeimoje gyvenantį vaiką ar atkalbėti bandantį nusižudyti viltį praradusį susirasti darbą bedarbį.Ir gelbėja, gelbėja už beveik 2000 Eur per mėnesį siekiantį atlyginimą.Štai VŠĮ Jaunimo linija nurodo,kad jų darbuotojų vidutinis atlyginimas yra 1758 Eur per mėnesį. Pabrėšime, kad čia nurodytas vidutinis atlyginimas, o tai reiškia, kad šioje įstaigėlėje yra asmenų gaunančių ir daugiau nei 1758 Eur.

Kitame VŠĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centre dirbantys darbuotojai uždirba šiek tiek mažiau, tik 1200Eur, tačiau šis skaičius gerokai atitolęs nuo skaičiaus,kuris nurodo skurdo ribą.