D.Jančaras: panaudoti rūbai, daiktai ir žmonės mokantys rinkliavą
Nežinau, ar kiekvienam skaitančiam šį straipsnį teko pirkti kokį nors dėvėtą rūbą ar naudotą buitinį prietaisą, tačiau tiksliai žinau, kad kiekvienas Lietuvoje mokame už šių daiktų utilizavimą. O daiktai šie būna iš įvairiausių Europos sąjungos taip vadinamų „išsivysčiusių ” valstybių. Kalnai dėvėtų rūbų turguose į Lietuvą atkeliauja konteineriais. Iš Anglijos, Airijos , Vokietijos ir Švedijos, iš Danijos ir kitų ES šalių plūsta panaudotos prekės ir rūbai į mūsų šalį. Parduotuvių prekiaujančių šiais daiktais tinklas sparčiai išsiplėtė, atsirado net prekybos ženklai,tokie kaip „Humana”, simbolizuojantys konkrečiai dėvėtų rūbų prekes. Kas suskaičiuos, kiek į Lietuvą atkeliavo naudotų baldų, šaldytuvų ar statybinių įrankių? 
Tą padaryti tikrai būtų sunku, tačiau kai panaudotas daiktas Lietuvoje būna panaudotas dar kartą, jis keliauja į sąvartynus, Lietuvos sąvartynus. Už to daikto utilizavimą gamintojas sumokėjo visiškai kitoje valstybėje, toje, kurioje jis buvo pagamintas ar naudotas pradinėje stadijoje. Dabar pažiūrėkite, kas gaunasi. Pigus rūbas ar buitinis prietaisas finale pasirodo ne toks jau pigus, bet čia plačiąja prasme. Visi puikiai žinome, kad Lietuvoje yra įvesta rinkliava už komunalines atliekas. Visai neseniai buvo apmokestintas visas nekilnojamasis turtas registruotas mūsų šalyje. Kiekvienas mokame už atliekas tiek, kiek turime nekilnojamojo turto kv.m. Į tos kainos apskaičiavimą įeina visų tipų atliekų apdorojimo sąnaudos. Mokėdami rinkliavą mes mokame ir už tekstilės atliekas ir už buitinių prietaisų atliekas ir už kitokių į Lietuvą atgabentų panaudotų daiktų sunaikinimą. Ir čia aš visai dar neužsiminiau apie panaudotus automobilius ir apie tiems automobiliams gabenamas panaudotas padangas. Čia atskira tema.
meslaisvi.lt