R.Karbauskis apie švietimo reformą – laikas rinktis, tautinė patriotinė ar liberalioji.

Gruodžio 4 dieną Lietuvos Respublikos Seime vyko konferenciją „Ko reikia, kad išliktume dar šimtą metų?”. Konferenciją vedė žurnalistas Virginijus Savukynas. Tarp susirinkusiųjų ir kalbėjusių buvo Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Seime, Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Pastarasis papasakojo apie situaciją Seime, kuomet Seimo nariai skirstosi ne pagal partijas, o pagal vertybes ir ši situacija tik gilėja, didelį dėmesį savo kalboje „valstiečių” lyderis skyrė švietimo padėčiai ir , kad skubiai  reikia ją reformuoti. Politikas sakė taip:

” Jeigu šnekėti apie idėją Lietuvai, aš dar tokios negirdėjau, bet vis galvoju tą pasakyti, kad kitais metais mes galėtume iškelti Lietuvos vėliavas ir nenuimti jų ištisus metus. Kad vaikai užduotų klausimą, o kodėl jos iškeltos? Ką jos reiškia? Toks elementarus paprastas dalykas, tačiau tokių elementarių dalykų mes čia daug aptariame, šnekame apie tautinius drabužius, apie visą kitą ir tikriausiai nėra geresnės patriotiškumo pamokos, negu mažam vaikui uždėti tautinį drabužį, jam pasakoti apie tai, kas tai yra, kuo jis skiriasi nuo kitų vaiko rūbų, nuo kitų vaikų, kurie gyvena kitoje šalyje ir kas yra mūsų istorija. Bet kokiu atveju šnekant apie Lietuvių kalbos padėtį ir situaciją, požiūrį į Lietuvių kalbą, mes turime situaciją, kada pavyzdžiui, kaip čia pasakyti geriau, tai tampa situacija, kuomet  jau iki to priėjome, kad esame skirtingose partijose bet turime tas pačias vertybes, ir atvirkščiai, tos pačios partijos nariai turi skirtingą nuomonę vienu ar kitu klausimu. Tarkime, mes eidami į rinkimus susitarėme aiškiai, kokias vertybes ginsime, bet dabar matome, kad Seime vyrauja nuomonė, kad Lietuvių kalba nėra vertybė. Noras įteisinti tris raides, po to kalbos kad apskritai  reikia įteisinti Lotynų alfabetą  jau tapo norma. Kada mes tvirtinome dabar Lietuvių kalbos komisijos pirmininką, vėl gi toks įdomus procesas, kai žmogus kandidato klausia kaip tu žiūri konkrečiai į tai ar tu už tai, kad įteisinti tas tris raides ar ne. Tokių klausimų kandidatui į komisijos pirmininkus neturėtų užduoti ir taip turėtų būti aišku, kad Lietuvių kalba tai vertybė, kad tai reikia ginti ir saugoti. Tokioje situacijoje aš suprantu, kad nėra jau skirtingų nuomonių šiuo klausimu, nėra dešiniųjų, kairiųjų, nebėra, viskas, arba tu toje pusėje Tautinėje, patriotinėje vadinkime tą taip, arba tu liberalioje pusėje, kuri nebemato mokyklos, kurioje reiktų iš tikrųjų istorijos. Juk dabar kai mes šnekame apie kultūrą, vėliau kalbėsime apie istoriją, o kam dėstyti istoriją? Šitoje situacijoje aišku, kad mūsų artimiausiu laiku laukia dideli išbandymai ir tai jau visiškai aišku, nebe priklausys nuo to,  kas laimės vienus ar kitus rinkimus. Čia priklausys nuo to, kiek mes sugebėsime ateiti iki šeimos, iki kiekvieno individo, iki vaiko. Ką jis atsineš, mes tiek daug per tuos 27 metus praradome, mes praradome tiesiog kartas jaunų žmonių, kurie neturi jokio supratimo apie patriotizmą,t.y. jie išugdyti, gal būt tas  išsivadavimas iš okupacijos buvo buvo toks didelis mūsų kiekvieno, kad mes tiesiog tuo išsivadavimu džiaugėmės virtuvėje, jis mums davė taip stipriai, kad pamiršome ugdyti mastymą vaikams. Dabar 45 % aštuntokų  mokosi svetur, tai yra normali seka to, ką mes darėme visą nepriklausomybę. Vienas pliusas dar vis tiek yra, kad tie kurie gimsta dabar, jie nėra niekaip paveikti dabar,t.y. mes bet kurias klaidas  galime ištaisyti. Aš suprantu viena, mes turime šiandieną situaciją labai prastą švietimo ministerijoje, turime liberalų, visiškai liberalų požiūrį į švietimą ir jis ateina per daugelį metų iki dabar. Mes šiuo metu bandome daryti viską, kad tas pasikeistų, mes pasistengsime vis dėl to tuos procesus sustabdyti ir juos pakeisti.  Deja, aš žinau, kad mums neužteks balsų nepriimti įstatymo dėl tų trijų raidžių įvedimo į pasus, neužteks balsų, bet užtektų balsų, kad Seimas negalėtų atšaukti Prezidentė veto, jeigu žinoma toks bus. Dabar jau nereikia šnekėti apie palaikymą kokiai nors politiniai partijai, reikia kalbėti apie požiūrio palaikymą. Štai priešingoje pusėje sėdi opozicijos atstovas, tačiau šiuo klausimu su kolega mes esame tos pačios nuomonės. Dabar formuojasi pozicija – opozicija visai kitais motyvais, vertybiniais motyvais. Mes bandome padėti šeimoms, priėmėme kai kuriuos įstatymus  palengvinančius auginti vaikus. Ir štai kai reikia priiminėti šiuos klausimus mes visiškai suskylame, nebėra kairiųjų dešiniųjų ir gal būt ateityje taip viskas ir persidėlios politikoje. Mes šnekėsimės su įvairių partijų atstovais Seime ir derinsime vertybinius klausimus pagal požiūrį, o ne pagal partijų nurodymus. Jeigu mes neįveiksime abejingumo, kas bus su tauta, kas su manimi atsitiks bus blogai. Verslo suaugimą su politika taip pat bandome išardyti, ne viskas žinoma išeina. Apie vertybes daugelis užmiršta, nes vėl prasideda bėgimas link kitų rinkimų ir vertybinis klausimas vėl nublanksta, o pabaigdamas norėčiau pasakyti, stengsiuosi padaryti taip, kad mūsų vaikams šis klausimas tikrai kiltų, kas yra Valstybė?, kas yra Tauta?, kas iš tikrųjų yra šeima, nes dabar jis kuo toliau, tuo mažiau užduodamas. Tai va, mano pagrindinis uždavinys kaip susitvarkyti su švietimo reformomis, kad mes turėtume pokyti, ir ateitume pas vaiką, pas darželinuką laiku dar, kad jis suprastų apie ką mes čia dabar šnekame.”

visą konferencija video medžiagoje žemiau,o R.Karbauskio kalbą galite stebėti nuo 1val:56min.

meslaisvi.lt