Europos parlamentas iš arti

Europos parlamentas, kartu su Europos komisija ir Europos Teisingumo Teismu, yra viena pagrindinių ES institucijų. Jis plenarines sesijas rengia Strasbūre, Prancūzijoje, kur turi būstinę, nors patys parlamentarai ir juos aptarnaujantis daugiatūkstantinis personalas daugiausiai laiko dirba Briuselyje, Belgijos sostinėje. ES steigimo sutartyje nurodyta, kad ne mažiau kaip 12 kartų per metus Europos parlamentas privalo posėdžiauti Strasbūre. Kartą per mėnesį visas parlamentas su visu aptarnaujančiu personalu vyksta keliais traukiniais iš Briuselio į Strasbūrą. Tokią iš pirmo žvilgsnio nelogišką praktiką bandyta pakeisti, tačiau tam pasipriešino Prancūzija, o jos poziciją apgynė Europos Teisingumo Teismas Liuksemburge.

751 Europos Parlamento narį renka visų 28 ES valstybių piliečiai. Parlamentarai yra susiskirstę į 8 frakcijas ne pagal nacionalinį identitetą, bet pagal turimas politines preferencijas. Tokiu būdu atstovams iš atskirų šalių yra sunku atstovauti tik savo šalies pozicijai. Ne išimtis ir 11 Lietuvos deleguotų parlamento narių. O jie išsiskirstę yra taip: 3 priklauso gausiausiai Europos tautų partijo (krikščionys demokratai) frakcijai, dar trys atstovauja liberalių pažiūrų frakcijai. Du socialistams, o likę kiti trys po vieną priklauso žaliųjų, konservatorių ir laisvės bei tiesioginės demokratijos frakcijoms.

Europos Parlamentas spalio 23-26 d. susirinko į eilinę plenarinę sesiją. Strasbūre esančiuose Parlamento rūmuose parlamentarai svarstė įvairius klausimus: nuo kadmio kiekio trąšose bei organinių trąšų didesnio panaudojimo ES žemės ūkyje iki pranešėjų apsaugos bei komandiruojamų darbuotojų teisių užtikrinimo ir priemonių skurdui mažinti įgyvendinimo, komandiruojamų darbuotojų teisių užtikrinimo, išorinių sienų apsaugos. Taip pat išsakė savo nuomonę svarbiais klausimais.

Pradėdamas plenarinę sesiją, Europos Parlamentas pakankamai jautriai reagavo į Maltos žurnalistės Daphne Caruanos Galizios nužudymą. Keli šimtai Europos Parlamento narių atsistoję plodami išreiškė pagarbą į sesiją atvykusiam nužudytos žurnalistės sutuoktiniui ir trims jų vaikams. Vėliau ją pagerbė tylos minute. Parlamentas tiek sesijos metu, tiek atskirų frakcijų vadovai spaudos konferencijose akcentavo tiriamosios žurnalistikos svarbą viešajam interesui ir demokratijos stiprinimui. Ypatingai pabrėžė nepriklausomų žurnalistų kaip visos visuomenės „sarginio šuns“ vaidmenį ginant viešą interesą nuo korumpuotų politikų bei jų „bendradarbiavimo“ su nusikalstamomis grupuotėmis. Nužudytoji žurnalistė tyrė savo šalies paties aukščiausio rango politikų neaiškias aferas, ir jos vykdoma veikla nebuvo nepastebėta ir pačiame Europos Parlamente. Čia ji ne kartą davė parodymus. Tad parlamento reakcija nėra perdėta ar tik suvaidinta. Parlamentarai supranta, kokią didžiulę naudą visuomenėms duoda reali žurnalistų apsauga ir žiniasklaidos laisvės gynimas. Šios institucijos bendradarbiavimas su žiniasklaida, darbo sąlygų suteikimas jos atstovams ne tik prisideda prie šios itin gremėzdiškai sukonstruoto biurokratiško aparato veiklos pristatymo 28 valstybių narių piliečiams, bet ir patvirtina jos pasiryžimą laikytis viešumo, atvirumo, prieinamumo principų.

Ši plenarinė sesija prasidėjo darbotvarkės patvirtinimu, ir buvo numatyta, kokia tvarka ir kaip bus pasisakoma bei balsuojama atskirais klausimais. Per šią sesiją svarstymams ir balsavimams pateikta keliasdešimt klausimų. Kai balsuojama tam tikru klausimu, salėje esančių parlamentarų skaičius gerokai didesnis. Kai diskutuojama, pagrindinėje salėje kartais gali būti vos keliolika parlamentarų. Lietuvai vieni aktualiausių šios plenarinės sesijos nagrinėjamų klausimų yra komandiruojamų į kitas ES šalis darbuotojų apsauga bei minimalaus darbo užmokesčio mokėjimas pagal priimančios šalies įstatymus, minimalių pajamų politikos įvedimas kaip priemonė kovojant su skurdu, informacijos pranešėjų apsauga nuo neteisėto poveikio jiems darymo bei jų teisių garantijų užtikrinimo priemonių, naujų medžiagų, kurių poveikis panašus į narkotinių, greitesnė pripažinimo narkotinėmis medžiagomis procedūra.

Vis tik ne visus klausimus atvirai nagrinėja Europos parlamentas. Ypač politiškai jautrius, tad yra ir vidinio uždarumo. Katalonijos ir jos surengto referendumo šešėlyje Europos parlamentas neužsiima aiškios pozicijos, nors tyliai pritaria Ispanijos centrinės valdžios pozicijai. Kai kurie parlamento nariai, taip pat ir iš Lietuvos, pripažįsta, kad piliečių teisė pasisakyti referendume buvo apribota. Tačiau bando įžvelgti suinteresuotų kitų pasaulinio lygmens žaidėjų galimą suinteresuotumą sujaukti vidinę Europos Sąjungos ramybę per vadinamąją tautų apsisprendimo „kortą“. Vis tik daugiau galima įžvelgti ir pačių ES institucijų, taip pat ir Parlamento, nežinojimą, kaip elgtis šioje neapibrėžtoje situacijoje. Didžiajai Britanijai nusprendus pasitraukti iš ES, tapo nebereikšmingas Škotijos nepriklausomybės klausimas, bet katalonų vietinei valdžiai nepaisant Ispanijos teismo draudimo vykdyti referendumą, jį suorganizavus, ne tik Parlamentas, bet ir visos pagrindinės ES institucijos turės spręsti, kaip išeiti iš šios patinės situacijos. O kad situacija itin komplikuota, pripažįsta ne tik Europos Parlamentas, bet ir kitos ES institucijos.

Komandiruotė į Europos Parlamento spalio 23-26 dienomis buvo finansuojama iš Europos Parlamento lėšų.