D.Jančaras: kaip mus pavertė abonentais ir emigrantais

Pabandysiu čia trumpai ir paprastai parašyti, kaip mus daugeliui metų pavertė abonentais, t.y. asmenimis, kurie mokės abonementinį mokestį.

Verslininkai sako, kad geriausias biznis- abonementinis mokestis. O tiksliau kai grupę asmenų prikalbini arba įstatymu priverti  naudotis tam tikromis paslaugomis kažkokį tai laiko tarpą. Galima ir ne įstatymu, o tarkime pasinaudojant žiniasklaida, reklamos galimybėmis ir visokiais viešaisiais ryšiais, kuriuos dar kitaip vadina „juodosiomis  technologijomis“. Nieko čia tokio sąmoksliško šiame žodžių derinyje nėra, tiesiog yra toks būdas paskatinti  žmones elgtis taip, kad jie elgtųsi taip, kaip to pageidauja  tarkime bankai.

Norėčiau pradėti nuo 2004- 2007 metų, kuomet Lietuvoje sparčiai pradėjo augti ekonomika, manau neatsitiktinai, tai buvo suplanuota. Suplanuota tam, kad mus paverstų tais abonentais daugeliui metų į priekį. Taigi, tuo laikmečiu žmonės pradeda uždirbti daug, kai kurie labai daug,  o visa žiniasklaida trimituoja, jog ši „pasaka“ niekada nesibaigs. Kadangi nesibaigs, natūralu, kad žmonės pradeda planuotis savo ateitį, kai kurie ima paskolas ir perkasi įrangas ar techniką  verslui, daugelis  skolinasi būstui. Manau, kad šių paskolų ėmimo bumą atidžiai stebėjo į mūsų valstybę atkeliavę skandinavų bankai. Ir štai, 2008 metais greičiausiai  paskolų  kreivė nustojo augti, tuomet viso šio proceso stebėtojai smogia iš peties,  mus užgulė krizė. Daugelis lietuvių 30-ečių ir vyresnių liko be darbo , be darbo , bet su paskolomis. Skandinavai žinoma ir čia atėjo į „pagalbą“, galimybę užsidirbti ir mokėti paskolas jie pasiūlė savo šalyse. Kur dėsis „paskoluotas” lietuvis, kuomet į nugarą alsuoja ne tik paskola ir palūkanos, bet ir apskritai nepriteklius visame kame. Taip  prasidėjo emigracijos banga ,kuri iš Lietuvos nuplovė tūkstančius tautiečių į darbus Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ar Vokietijoje.

O dabar pažiūrėkite, kaip viskas atrodo iš šono. Paskola su palūkanomis  paimta Lietuvoje kokiame nors skandinavų banke. Vargšas lietuvis dirba tarkime Švedijoje, grįžtą į Lietuvą, sumoka paskolą kokiam nors Swedbank  ir vėl važiuoja dirbti į Švediją. Kyla klausimas, kokios šalies ekonomiką kelia toks Lietuvos pilietis? Atsakymas manau aiškus.

Tačiau čia dar ne viskas. Skandinavų kapitalas ir toliau ne rimsta, Lietuvoje paaugo karta, kuri nebuvo pasiėmusi paskolų, jų tėvai būstus nusipirkę, gyventi  yra kur, todėl  didelio poreikio paskoloms nėra, bet verslininkai, nebūtų verslininkais, jei nesugalvotų būdo, kaip ir naująją kartą paversti abonentais. Vėl pasitelkiama žiniasklaida ir viešieji ryšiai, kuriamas ir proteguojamas  gyvenimo būdas ir mada reikalaujanti jaunam žmogui nemažai piniginių išlaidų. Ir štai bankai ateina vėl į pagalbą. Greitieji kreditai, nauja klasta, kuri į paskolų liūną įtraukė tuos, kurie išvengė pirmosios paskolų bangos . Taip vėl daug kas tampa skolininkais. Dirbant Lietuvoje atiduoti skolas misija neįmanoma , lengviau tą padaryti išvykus į tas šalis kurios ir išdavė tuos greituosius kreditus per savo filialus Lietuvoje.

Tačiau ir tai dar ne viskas, pasakykite man, kas daugiausiai gyvena Lietuvos daugiabučiuose.  Aš tikrai neapsiriksiu jei pasakysiu, kad pensininkai.  Renovacija, arba energijos efektyvumo didinimo programa, taip ją pavadino.  Prieš kelis metus pradėjo renovuotis  viešieji pastatai, o vėliau ir daugiabučiai ir žinoma už skandinavų bankų paskolas.  Turbūt dar atsimenate, kokios reklamos ėjo apie daugiabučių renovacijos efektą. Jei ne, priminsiu, reklaminiuose videoklipuose daugiabučius renovuotis kvietė būtent senjorai. Štai jums ir paprastas verslo planas.

Beje, vos nepamiršau. Daugelis gyvenančių daugiabučiuose asmenų yra tokie, kurie gauna kompensacija, t.y.už juos sumoka valstybė arba tiksliau tie, kurie dirba ir moka ne tik savo paskolas, bet ir mokesčių į biudžetą iš kurio ir dengiamos kompensacijos, arba šiuo atveju paskolos asmenims, turintiems teisę į kompensaciją. Ir didžiausia mano galva niekšybė, kuomet daugiabučių gyventojai , už kuriuos paskolas mokės valstybė buvo spaudžiami pritarti renovacijai, kitaip grasinta atimti kompensacijas už šildymą. Manau tai šantažas.

Neseniai buvau  viename  seminare, kuriame kalbėjo apie tai, kad mokslininkai paskaičiavo, jog tiek , kiek išnaudojama energijos statybinių medžiagų (polistirolui , vatai,tvirtinimo detalėms)gamybai, užtektų  nerenovuotų daugiabučių šildymui šimtui metų. Tiek, kiek Lietuva kaip valstybė  ir jos institucijos paėmė paskolų įstojusi į Europos Sąjungą palūkanas arba kitaip tariant abonentinį mokestį greičiausiai teks mokėti taip pat šimtą metų, jei ne daugiau, deja.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus nuomone.

meslaisvi.lt