Neaiškios aferos įteisinimas su Tarybos pagalba

Dar 2016 m. pradžioje Radviliškį sudrebino skandalas, susijęs su statomu plaukimo baseinu. Mero A. Čepononio „kūriniu“ vadinamame 3,5 mln. vertės baseine Radviliškio rajono savivaldybės administracijos dar 2015 metais valdininkai nutarė „įsigyti“ papildomų darbų. Už 125 tūkstančius eurų. Apie neaiškią aferą rašė ir savi, ir svetimi – beveik visos regiono žiniasklaidos priemonės. Tyrimus atliko tiek teisėsauga, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba. Patikrinusi sutartis, Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad administracijos valdininkai atlikdami pirkimus pažeidė skaidrumo principą ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Taip pat nurodė, kad papildomų darbų sutartis tebuvo tik … IMITACIJA! Šiuo pirkimu valdininkai imitavo galimai dalį atliktų darbų pirkimą. Siekdami išvengti bereikalingo papildomo dėmesio, valdininkai 2016 m. kovą „pasiūlė“ baseiną statančiai įmonei „Raseinių statyba“ geranoriškai nutraukti sutartį. Oficialiai nurodyta priežastis – įsivėlusi skaičiavimo klaida, neoficialiai – nėra sutarties, nebus ir nusikaltimo.

Nesulaukę pažadėtų pinigų, statybininkai šių metų sausį kreipėsi į teismą. Šiaulių apygardos teismui pateiktame ieškinyje nurodyta beveik 80 tūkstančių eurų suma, o su bylinėjimosi išlaidomis, palūkanomis ir taip toliau ji perkopė ir visą 100 tūkstančių eurų sumą. Kodėl į teismą statybos rangovas kreipėsi tik dabar, tikriausiai išliks įmonės paslaptimi. Pagal 2015 m. spalio mėn. pasirašytą papildomų darbų sutartį administracija buvo įsipareigojusi sumokėti už atliktus darbus kiekvieną mėnesį. Nors praėjus beveik pusmečiui nuo šios sutarties pasirašymo iki 2016 m. kovo, kai buvo nutraukta ši sutartis, dar nebuvo pervestas nei vienas euras.

Teisme administracijos poziciją ginė Juridinio skyriaus vedėjas V. Žvikas ir jo pavaduotojas A. Matuzevičius. Juristas A. Matuzevičius nurodė, kad administracija nesutinka su pateiktu ieškiniu, nes nebėra abi puses saistančios juridinės sutarties ir valdininkai neturi … LĖŠŲ! Radviliškio rajono savivaldybė turi sąskaitose keletą milijonų eurų, o argumentuoja, kad yra tokie ubagai, jog negali susimokėti už „nusipirktus“ papildomus darbus. Tačiau akylesnė akis supras, kad teismas tebuvo tik priedanga. Ir visas šitas „spektaklis“ buvo surežisuotas bei atliktas kaip televizijos realybės šou. Ir truko vos pusvalandį, per kurį savivaldybės juristas A. Matuzevičius teismo posėdyje kalbėjo vos porą minučių!!!

Teismai priima sprendimus vadovaudamiesi jiems pateiktais įrodymais. O juk neprivalu pateikti įrodymus, jei tyčia siekiama nepalankaus sprendimo. Tūlas pilietis sakytų: „kokia nesąmonė, kas norėtų sau nepalankaus sprendimo, ypač kai tektų mokėti 100 tūkstantines sumas?“ Bet kai yra tam tikri išankstiniai susitarimai, kuriais siekiama naudos, tai ir tokia versija skamba visai įtikinamai. Administracijos juristai „pamiršo“ teismui pateikti 2016 m. spalio mėn. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, kurioje įvertintos abi su plaukimo baseinu susijusios sutartys. Šioje išvadoje rašoma, kad: „remiantis ekspertinio vertinimo išvada nustatyta, kad papildomi polių įrengimo darbai yra atlikti nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 30 d., tačiau papildomi įrengimo darbai nėra aktuoti. Statybų ekspertas nurodė, kad papildomo smėlio – žvyro pasluoksnio įrengimo darbų nėra galimybės nustatyti...“. Ginčijami darbai galimai atlikti 2015 m. birželį, o sutartį dėl jų pasirašo tų pačių metų spalio mėnesį! Be to, kur ir kada iš tikro buvo panaudoti 3200 smėlio – žvyro kubų, taip ir liko neaišku. Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad Statybos skyriui vadovaujantis G. Vičas teigė, jog matė tą smėlį – žvyrą, bet kadangi nebuvo padaryti šurfai, todėl ir liko neaišku, ką jis ten pamatęs patvirtino savo parašu jau praėjus keliems mėnesiams po įvykusio fakto. Todėl galima tik pritarti Viešųjų pirkimų tarnybos specialistų nuomonei, kuri teigia, kad: „Atsižvelgiant į nustatytą, pažymėtina, kad Rangovas („Raseinių statyba“) dalį Papildomu pirkimu įsigytų darbų jau buvo atlikęs dar iki Papildomo pirkimo procedūrų vykdymo pradžios, todėl Perkančioji organizacija vykdydama Papildomų darbų pirkimą jau įsigytiems ir atliktiems darbams tik imitavo viešąjį pirkimą, norėdama įteisinti jau sudarytą sandorį. Tarnyba, paaiškėjus patikros vietoje nustatytiems faktams, konstatuoja, kad Perkančioji organizacija, atlikusi Papildomų darbų pirkimo procedūras jau atliktiems darbams, t. y. tik imituodama pirkimo procedūrą, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą.“. O kad teismas visai susipainiotų, buvo pateikiama tokia gausybė dokumentų, kurie net neturėjo esminės reikšmės galimos skolos dydžio nustatymui.

Pats meras A. Čepononis dar pernai teigė, kad išaiškėjus, jog viešieji pirkimai buvo atlikti pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymą, jis asmeniškai pasirūpins, kad kaltieji būtų nubausti. Bet ar gali būti nubausti vykdytojai, jei „Užsakovas“ pats to prašė, klausimas tik retorinis. Tačiau atsakomybę už neaiškią aferą buvo sugalvota perkelti ant rajono Tarybos pečių. Kartą puikiai pavyko, kai kilo nepasitenkinimas dėl 3 mln. eurų vertės Aušros a. projekto ir tada buvo „apkaltinta“ Taryba; neva Tarybos nariai patys balsavo už tokį projektą. Tada prisimintas buvo net į Seimą išrinktas buvęs Tarybos narys A. Gaidžiūnas. Kai sprendimas kolegialus, tai ir atsakomybės bus lengviau atsikratyti, o ir patirtų nuostolių išieškoti nebėra iš ko…

Dar neįsigaliojus pirmos instancijos teismo sprendimui, neeilinio posėdžio metu Tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas dėl biudžeto pakeitimo. Tarybos nariai konservatoriai S.Dišlė, A. Januševičienė, D. Jurėnas, V. Skarelienė, J. Staškūnienė, A. Jegnoras ir K. Dočkus, su konservatorių sąrašu išrinktas V. Smalinskas, socialdemokratai J. Pravilonis ir K. Augulis, liberalams priklausantys A. Ruseckas ir R. Vaičiurgis, bei nepriklausomas A. Fergelis lengva ranka paėmė 100 tūkstančių eurų nuo bendro Lietuvos – Latvijos projekto ir atidavė „Raseinių statybai“. Neva, reikia vykdyti teismo sprendimą. Nors nuo jų sprendimo nelabai kas ir būtų priklausę, kadangi net ir esant neigiamam Tarybos sprendimui, įsigaliojusį teismo sprendimą privaloma vykdyti. Patys nesigilino į sprendimo projekto esmę ir aplinkybes, bet ir trukdė kitiems Tarybos nariams išsiaiškinti, kodėl buvo priimtas toks rajonui žalingas sprendimas. Cituojant jau įsigaliojusį teismo sprendimą, jame nurodoma, kad: „priteisti iš atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ieškovei UAB „Raseinių statybai“ 78 279,83 EUR, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 78 279,83 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 – 02 – 03) iki visiško sprendimo įvykdymo, 3812 Eur bylinėjimosi išlaidų“. Bet Tarybai buvo pateiktas svarstyti sprendimo projektas, kuriame nurodoma net 100 583 tūkstančius eurų suma. Kodėl 13 Tarybos narių „sutiko“ duoti 16 438 eurų didesnę sumą nei priteisė teismas, lieka paslaptimi. (Po straipsnio išspausdinimo vietiniame laikraštyje, buvo išsiaiškinta, kad yra pakeistas įstatymas ir darbų užsakovas turi sumokėti 21 %PVM mokestį valstybei). Ar šie 13 Tarybos nariai  buvo teisūs ir nesugebėję padėti taško neaiškios aferos istorijoje, o tik aklai atlikdami statistų vaidmenis šiame spektaklyje vykdydami „Režisieriaus“ užduotis iš aukščiau, parodys laikas.