Savų „gelbėjimas“ tampa labai bloga tradicija

Praeitą savaitę VTEK (Vyriausioji tarnybinės etikos komisija) posėdyje nusprendė pradėti tyrimą dėl V. Jakavičiaus elgesio. Komisija kolegialia nuomone nepritarė Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Čepononio sudarytos darbo grupės išvadai. Ši darbo grupė atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu turėjo išsiaiškinti, ar aktyvus V. Jakavičiaus dalyvavimas priimant sprendimus dėl savivaldybės ketinimo perimti Šeduvoje esantį Raudondvario aerodromo turtą nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų.

VTEK pavedė merui A. Čepononiui atlikti tyrimą dėl jo štabo „leitenanto“ veiksmų po to, kai raštu buvo kreiptasi dėl tokio galimai nesuderinamo elgesio, neatitinkančio įstatymo nuostatų. Šis įstatymas nėra šiaip sau sukurtas, jo tikslas yra riboti viešųjų asmenų dalyvavimą sprendžiant viešuosius klausimus. Kad jie būdami tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti galima nauda, nusišalintų nuo sprendimų priėmimo. Seimo nario J. Urbšio žodžius dėl Lietuvoje esančių „vietinių cariukų“ valdomų regionų , kuriuose negalioja LR įstatymai, Radviliškio rajono valdžia ir valdininkai stengiasi įtvirtinti kiekvienai progai pasitaikius. Nesvarbu, kad ir prieš svečius radviliškiečiams raudonuos ausys ir degs žandai, nesvarbu, kad ir sostinėje Radviliškis bus žinomas „tamsaus akivaro“ su savais vietinio „cariuko“ „įstatymais ir taisyklėmis“ anklavas.

Tikriausiai atsimenate neblaivaus Sidabravo seniūno V. Blužo istoriją. Tuomet vieno iš 52 % rinkėjų ginti stojo pats meras A. Čepononis. Netgi davė žodį, kad jei bus nustatytas neblaivumas, tai seniūnas bus atleistas iš darbo. Išaiškėjus 0,43 promilių neblaivumo faktui bei vidaus tvarkos taisyklių neatitikimui aukštesnės galios teisės aktams, meras A. Čepononis „pamiršo“ duotą pažadą visuomenininkui ir ginė savo partietį rizikuodamas ne tik savo kaip rajono vadovo, bet ir administracijos direktorės J. Margaitienės, garbe. Šį pačių nuostabiausių, pasiryžusių aukotis ne tiek dėl rajono, kiek dėl „SAVIŠKIO“ „kailio“, dviejų  politiko ir valdininkės tandemą dar puikiau papildė jų norus ir troškimus besąlygiškai ir nuolankiai pildantis savivaldybės juristas A. Matuzevičius. Šios trijulės manymu, ne tik piliečiai be reikalo kišosi į administracijos vidaus reikalus, bet net ir Valstybės tarnybos departamentas. Tik po netrumpo susirašinėjimo administracija buvo įpareigota pradėti tarnybinį patikrinimą dėl seniūno V. Blužo veiksmų. Buvo priversti nustatyti kaltę, todėl „SAVĄJĮ“ išgelbėjo skirdami tik PAPEIKIMĄ. O tai įtakoja, kad naujo darbo jam nereikėjo ieškoti ir patirti savo „kailiu“ visus rajono valdžios socialinio eksperimento ypatumus siekiant kuo daugiau „sutaupyti“ socialinei paramai skirtų lėšų. „Savi“ nepamiršo, kokius nepatogumus jis patyrė:  po atlikto metinio veiklos įvertinimo, seniūnui V. Blužui buvo nustatytas aukščiausias įvertinimas, kas sąlygoja gaunamą didesnę algą.

Toks administracijos direktorės J. Margaitienės „garbingas“ poelgis nepraslydo pro Vyriausybės atstovės Šiaulių apskrityje A. Jasiūnienės akis. Ji, remdamasi Valstybės tarnybos departamento raštu, pateikė merui A. Čepononiui reikalavimą vykdyti įstatymą ir sudaryti darbo grupė tarnybiniam patikrinimui atlikti dėl J. Margaitienės veiksmų. Nors meras kaip kaltinamasis sirgdamas važinėjo į teismo posėdžius, tačiau jį pavaduojantis K. Augulis neturi įgaliojimų sudaryti darbo grupę. Todėl tyrimas ir vėl „užstrigo“. Ar tai eilinį kartą pritaikomas „savųjų“ gelbėjimo metodas, parodys laikas…

Nors apie tokį savųjų „gelbėjimo“ metodą iš karto buvo informuota VTEK, tačiau toli nuo Radviliškio dirbantys valdininkai negalėjo tuo patikėti. Jų manymu,  net negali būti įmanomas toks akivaizdus LR įstatymų negerbimas ir valstybinių interesų žeminimas vardan partinės grupuotės individų trumpalaikės ir įsivaizduojamos garbės. Todėl aktyvusis visuomenininkas buvo užtikrintas, kad VTEK pasiliks teisę nepritarti sprendimui, jei tyrimas ir jo išvada bus priimta nesilaikant įstatymo nuostatų. Tikriausiai visiems aišku, kaip turėjo pasibaigti tyrimas. Juk jei pats A. Čepononis yra kaltinamųjų suole tik todėl, kad galimai pažeisdamas įstatymus siekė neteisėtos naudos bendrapartiečiams, tai kodėl lengvesniais atvejais turėjo būti kitaip? Ar gali prie kitokios išvados prieiti asmenų grupė, besivadovaujanti moralinėmis vertybėmis, artimomis daugiau mafijinei ar kalėjimo gaujai, nei vienodų politinių pažiūrų mąstančių inteligentų grupei?

Netgi tada, kai VTEK priima išvadą, kad vicemeras K. Augulis neteisėtai ir pažeisdamas įstatymo nuostatas naudojosi tarnybiniu transportu ne tarnybos tikslais atostogų metu, niekas savivaldos Taryboje nedrįsta viešai ir garsiai paklausti, ar vicemeras po tokio jam nepalankaus sprendimo pats atsistatydins iš posto. Dar daugiau. Gavę kreipimąsi dėl peticijos teikti interpeliaciją nušalinti nesąžiningą politiką, Tarybos nariai iš valdančiosios koalicijos Peticijų komisijoje stengiasi kaip išmanydami, kad peticija net nepasiektų Tarybos. Iki šiol viešas netinkamai pasielgusių pozicijoje esančių politikų nagrinėjimas yra tabu. Todėl blokuos bet kokiais būdais iš visuomenės kylančias iniciatyvas pašalinti priesaiką sulaužiusius politikus. K. Augulio bendrapartietis socialdemokratas A. Venskus teigia, kad kreipimuisi šiek tiek „trūksta“ iki peticijos ir supainiodamas vietos savivaldos įstatymą su peticijų tarsi aptakiai nurodo, kad tai opozicijos politikų prerogatyva teikti interpeliacijas. Kiti Peticijų komisijos nariai, kaip „nepriklausomas“ A. Fergelis labai noriai remiasi „ekspertine“ A. Matuzevičiaus nuomone. Nesvarbu, kad jis teigia, jog visuomenei nėra aktualu, kad politikai nepiktnaudžiautų savo padėtimi, o sugauti už rankos net ir „savi vagys“ turi prarasti postą ar bent jau būti viešai sugėdinti. Jiems svarbiausiai, kad tik „SAVAS“, pagautas bandant vogti  ar kitaip pažeidęs įstatymus, išliptų iš balos sausas. Ir ne tiek „sausas“, kiek dar pateikiant jį su kankinio aureole. Senasis nomenklatūrinis raugas giliai įsisunkęs iki pat kaulų smegenų, todėl net nesuprantamas, kad privilegijos be pareigų ir atsakomybės tampa liaudies išnaudojimu. Prieš beveik metus laiko jis rėmėsi tokia pačia argumentacija, kai buvo parašytas kreipimasis dėl nevykdančio visų savo įsipareigojimų mero atlyginimo perskaičiavimo. Tuomet jo argumentai pasirodė beveik niekiniai, nes Seimo peticijų komisija kreipimąsi pripažino peticija ir nagrinėjo.

Reikia tikėtis, kad nemaža dalis Radviliškio visuomenės nebebus visiškai apolitiška, kad jai bus svarbu, jog Radviliškis  negrimztų gilyn į uždarą politinio nepotizmo ir partinių protekcijų akivaro liūną. Pirmiausiai rajono visuomenė turi priimti labai nemalonų faktą – Radviliškis yra valdomas kaltinamojo asmens, kuris tikriausiai vadovaujasi „makiaveliška“  politinės dorovės samprata. O atėjus šitam supratimui, bus lengviau suprasti, kodėl politikas, viešai demonstruodamas krikščioniškas vertybes, vis tik „SAVŲ“ individualias vertybės iškelia aukščiau bendruomenės. Tad tokiomis sąlygomis „bausti negalima pasigailėti“ kablelio padėjimas niekam abejonių nekelia…

Straipsnyje panaudotos nuotraukos, įkeltos iš interneto.