Kitas V. Jakavičiaus „grobis“ – Šeduvos aerodromas

Netoli Šeduvos, Raudondvario kaime, įsikūrusio aerodromo likimas tikriausiai bus sprendžiamas artimiausiame savivaldybės Tarybos posėdyje. Norėdamas atsikratyti „nereikalingu“ turtu, Kūno kultūros ir sporto departamentas išsiuntė paklausimus 17 savivaldybių, įskaitant ir Radviliškio, dėl jų teritorijose veikiančių civilių aerodromų ir su jais susijusio valstybei priklausančio turto perėmimo. Orlaiviai, pastatai bei kitas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, Departamento nuomone, turi „susirasti“ kitą šeimininką. Arba bus perduotas VĮ „Turto banko“ aukciono plaktukui.

Beveik visais atvejais buvusį DOSAAF turtą po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje valdė privačios asociacijos, susijusios su civiline sportine aviacija. Nors aviacinio sporto entuziastai meta priekaištus pačiai valstybei, kad jie buvo palikti vieni patys rūpintis strateginių objektų turtu, tačiau panaudos būdu valdydami, tai yra už jį nemokėdami nei cento dešimtmečiais, organizuodavo mokamus skrydžius, šuolius parašiutu ir kitas pramogas. Ne paslaptis, kad tuo užsiiminėjo Šeduvos aerodromą ir jo turtą daugiau kaip du dešimtmečius valdantys „Šiaulių aeroklubas“ ir „Šiaulių parašiutininkų klubas“. Šių abiejų klubų vienas narių yra TS – LKD partijos narys V. Jakavičius, kuris taip pat yra ir Radviliškio rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas. Atsitiktinumas ar ne, bet nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. „Šiaulių aeroklubas“ asociacija buvo perregistruota iš Šiaulių, Voveriškių 39-5 į Radvilų g. 17, Radviliškyje. Ten kur ir dirba V. Jakavičius.

Retam rajone nežinoma, kad V. Jakavičius yra entuziastingas aviacinio sporto mėgėjas. Todėl nenuostabu, kad iškilus pavojui jo „hobiui“, jis darys viską, kad Šeduvos aerodromas išliktų „savų“ rankose. Tam reikalingas teigiamas Tarybos sprendimas dėl Departamento turto perėmimo savivaldybės žinion. Remiantis Departamento atsiustu raštu, Tarybos nariai įtikinėjami būtinumu perimti šitą turtą ir perduoti valdyti V. Jakavičiaus vadovaujamai biudžetinei įstaigai. O ši vėl perduotų tą turtą valdyti toms pačioms asociacijoms. Be jokios konkurencijos, tiesiog saviems. Motyvuojama, kad kitu atveju išnyks aviacinis sportas rajone ar net apskrityje, nebebus patenkinamas oro turizmo poreikis, sumažinta galimybė prisidėti organizuojant rajono gyventojų poilsį. Kad dar rimčiau atrodytų, nurodomas net teisinis pagrindas, kad savivaldybės pareiga užtikrinti kūno kultūros ir sporto plėtojimą. Tačiau tas pats Švietimo ir Sporto Paslaugų Centro vadovas V. Jakavičius bylinėjasi su rajono gyventoju teismuose, nes nenori leisti „nesaviems“ naudotis Radviliškio miesto centrinio stadiono pagrindine aikšte! Reprezentacijai skirtu stadionu gali naudotis tik „savi“ arba susimokėję.

Kad perduodamas Departamento menkavertis turtas atrodytų labiau pageidautinas, įtikinėdamas kitus Tarybos narius, vicemeras K. Augulis, nevengia faktų iškraipymo. Nors Šeduvos aerodromo daugiau kaip 50 hektarų sklypas net įeina į perduodamo turto sąrašą, politikai gąsdinami tuo, jog vietos ūkininkui perėmimus aerodromą, jis būtų suartas! O kad tas pats ūkininkas galėtų panaudoti aerodromą ne tik savo reikmėms, t.y. purkšti laukus, bet ir taip pat vystyti oro aviaciją, nepagalvojama. Be to, yra įdėti saugikliai, kad bet kuris perėmėjas privalo išsaugoti strateginio objekto veiklą atitinkančią infrastruktūrą. Apie galimas investicijas iš užsienio net negalvojama. Juk įmanomas ir Joniškio rajone esančio Meškuičių privatizuoto aerodromo variantas. Jį privatizavęs vokietis F. Strube leidžia aerodromu naudotis aviacijos institutui, savanorių aviatoriams ir kitiems privatiems asmenims. Suprantama, kad susimokėjus.

Prisimenant V. Jakavičiaus buto pardavimo istoriją, kai savivaldybė 2008 m. nupirko iš jo butą Šeduvoje keturis kartus brangiau negu tuo metu buvusi rinkos kaina, kyla pagrįstų abejonių visa dabartine šio aerodromo perėmimo „akcija“. Ar nesistengiama pasinaudoti aviacinio sporto entuziastais, kad perimtų apleistą ir jau menkavertį turtą, ypač pastatus, kuriems jau dabar būtinas remontas!? Prie sprendimo projekto pridėtuose turto apžiūros aktuose nurodoma, kad kai kurie pastatai turi plika akimi pastebimus trūkumus kaip kiauri pastatų stogai, sienų plytos suaižėjusios ir aptrupėjusios, keliolika sklandytuvų ir lėktuvas yra nenaudojami, nes ne tik neatitinka ES direktyvų, bet ir nėra galimybės Lietuvoje jų suremontuoti bei pritaikyti pagal ES reikalavimus .

Kam Radviliškio rajono savivaldybei galėtų būti reikalingas aerodromo turtas, jei jau pagal 2013 m. Civilinės aviacijos administracijos užsakymą atliktą 22 civilių aerodromų galimybių studiją Šeduvos aerodromas nepateko į perspektyviausių Lietuvos civilių aerodromų sąrašą? Studijos duomenimis, jame nėra perspektyvos nei oro turizmui ar oro taksi paslaugoms teikti, nei aviacinio sporto veiklai ar mokymams, visiškai nebekalbant apie gamybą ar remontą. Reikia pripažinti, kad kelios šių veiklų vis tik yra vykdomos, ir paskutinis nemažas renginys buvo dalis sporto rungčių vykdomos šiame aerodrome 2012 m. TAFISA žaidynių Šiauliuose metu, tačiau tik didelio atskirų individų entuziazmo dėka. Pajutę grėsmę, kad jų valdomas turtas gali „išslysti“ iš rankų, jie ieško būdų, kaip tą turtą ir toliau valdyti mažiausiomis sąnaudomis tenkinant savo asmeninį hobį. Tam idealiausiai tinka „savų“ ir tik siaurais interesais besivadovaujančiųjų partiečių valdoma savivaldybė, kuri vėliau taipogi galėtų finansiškai prisidėti.

Jau 2014 m. pradžioje Radviliškio rajono savivaldybės administracija raštiškai informavo LR Susisiekimo ministeriją, kad perspektyviai vertina galimybę perimti Šeduvos aerodromo nekilnojamą turtą ir, įsteigus viešąją įstaigą, dalyvauti konkursuose dėl ES struktūrinių fondų paramos panaudojimo. Todėl visiškai nėra atsitiktinumas, kad ir 2017 m. sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta galimybė ateityje perimto turto priežiūrai skirti ir Radviliškio savivaldybės biudžeto lėšas. Ar iš kasmet „sutaupomų“ socialinei paramai skirtų milijonų eurų, galėtų atsakyti tik patys valdantieji, kuriems priklauso ir V. Jakavičius. Paties V. Jakavičiaus suinteresuotumas perimti Departamento turtą daugiau nei akivaizdus. Galimas net LR Viešųjų ir privačių interesų įstatymo nuostatų pažeidimas. Nors tai nebūtų pirmas kartas, kad valdančiųjų Radviliškį partijų nariai tai darytų.

Ar jis pavyzdžiu laiko savo partijos skyriaus vadovą A. Čepononį, kuris dabar kaltinamas pasinaudodamas savo padėtimi siekęs kitiems partijos nariams naudos, ar savivaldybei priklausančioje įmonėje „Radviliškio šiluma“ dirbančios jo bendrapartietės S. Dišlę, kuri darbo metu užsiima privačia veikla, ar socialdemokrato K. Augulio galimą neteisėtą pasivažinėjimą tarnybiniu transportu atostogų metu, galėtų atsakyti tik jis pats. VTEK Prevencijos skyriaus patarėjo A. Paliušio nuomone, biudžetinės įstaigos vadovas ar bet kuris kitas asmuo, gaunantis atlyginimą iš biudžeto, neturėtų dalyvauti sprendimo priėmime, jei tai liečia jo asmeninius interesus. Netgi interesų deklaracijoje, pateiktoje prieš 2015 m. savivaldos rinkimus, V. Jakavičius nurodė tiesiogines sąsajas su minėtais klubais jau nuo 2010 m. Visgi nesibodėdamas asmeniškai dalyvavo kaip komisijos narys tiek apžiūrint šių klubų valdomą Šeduvos aerodromų turtą, tiek Tarybos komitetų posėdžiuose stengėsi įtikinti Tarybos narius to turto perėmimo būtinybe ir nauda rajono gyventojams. Kadangi jis gyvena Radviliškio rajone, akivaizdu, kad kaip rajono gyventojas pajus tiesiogiai gaivaus vėjo gūsį skrisdamas lėktuvu „Wilga – 35A“ ar sklandydamas vienų iš sklandytuvų L – 13 „Blatnik“. Bet ar nuo to bus geriau visiems kitiems „nesaviems“ rajono gyventojams, klausimas lieka tik retoriniu.

Pokalbį su V. Jakavičiumi ir video iš Šeduvos aerodromo galima pasižiūrėti čia: