Emociškai sužalotų žmonių misija- išgelbėti kiekvieną keturkojį.

Šunytis ieško   Gyvūnų gerovės įstatymas sako , kad sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais  yra laikomas  žiauriu elgesiu su gyvūnais ir  yra jų kankinimas. Tačiau prievolė registruoti šunis, kates ir šeškus  Gyvūnų augintinių registre buvo atsisakyta   2016 m. birželio 23 d. Dėl to visi norintys atsikratyti savo augintiniais išvengė bet kokios atsakomybės ir tuo akivaizdu pradėjo naudotis. Dažniausiai šunys ir katės vežiojami ir mėtomi į kitus miestelius ir kaimus ar gyvenvietes nei jie iki šiol gyveno, todėl pastariesiems atsekti namus praktiškai neįmanoma. Paleidžiamos išgyvenimui ištisos vados, nesugebantys sterilizuoti savo augintinių, savininkai naudojasi taktika, kuri jiems yra finansiškai patogiausia. O kodėl tuo nesinaudoti, juk bešeimininkiais gyvūnais įpareigotos rūpintis savivaldybės, jų pareiga užtikrinti, kad savivaldybių teritorijoje tokių keturkojų nebūtų. Tą jos ir daro, bet tuo pačiu patiria didžiules išlaidas, kurios gula ant visų mokesčių mokėtojų pečių. Yra ir kita grupė žmonių, tai tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali nepadėti gatvėje atsidūrusiam keturkojui. Socialiniai tinklai mirga nuo likimo valiai paliktų keturkojų, mirga ir nuo gyvūnų globos organizacijų prašymų priglausti nelaimėn patekusius šunis ar kates. Dažniausiai pamatę neprižiūrimą keturkojį juos gelbstintys mano, jog gyvūnas pasimetė ir būtina padėti jam surasti namus, bet kad keturkoju tiesiog atsikratyta, tokių minčių gelbėtojai neprisileidžia. Na ir trečioji grupė asmenų, kurie dėl skandinavų žiniasklaidos suluošintos jų emocinės būsenos nesugeba nepadėti. Kiekvienas atsiradęs nemalonėje keturkojis, tokiems žmonėms kelia nerimą ir jie nenurimsta, kol tą keturkojį nepriglaudžia. Dažnai tokie žmonės negalvoja nei apie kitus savo šeimos narius, nei apie greta gyvenančiu kaimynus, jų vizija viena- gelbėti benamius gyvūnus. Tą jie ir daro, o darydami kelią savo vertę, juk lengviau pasirūpinti šunyčiu, nei nelaimėje atsidūrusiu žmogumi.

Visuomeninė organizacija Informacijos Analizės Asociacija šiuo metu bando surinkti visą informaciją susijusia su keturkojais. Visos Lietuvos savivaldybės gavo prašymus pateikti savo išlaidas, patirtas dėl beglobių gyvūnų, Maisto ir veterinarijos Tarnyba turėtų atsakyti koks šiuo metu Lietuvoje yra kačių ir šunų skaičius turinčių šeimininkus, kaupiami ir kitokie duomenys, straipsniai iš regioninių žiniasklaidos priemonių, kuriuose aprašomos problemos susijusios su bešeimininkiais gyvūnais. Apibendrinę ir suformulavę neigiamas privalomos gyvūnų registracijos atšaukimo pasekmes, asociacijos nariai teiks Seimui siūlymą grąžinti visuotinę prievolę registruoti šunis, kates ir šeškus  Gyvūnų augintinių registre.

Ir pabaigai, įvairių tautybių žmonės maitinasi tam tikrais gyvūnais ar gyvuliais. Lietuviai valgo kiaules, veršelius, įvairius paukščius, avis ir arklius, prancūzams delikatesas yra varlės, o kiniečiai mielai suvalgo šunį. Klausimas, ar galime smerkti vieni kitus?

meslaisvi.lt