S.Lapėnas kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą su prašymu išsiaiškinti, ar nėra nusikaltimo sudėties bandymuose patvirtinti naujus atliekų rinkliavos tarifus gyventojams?

Dvinarė apgavystė?

Atviras laiškas Lietuvos Respublikos Prezidentei, Vyriausybei ir Seimui , LR Aplinkos ministerijai, LR Prokuratūrai, savivaldybių tarybų nariams, Lietuvos savivaldybių asociacijai, žiniasklaidai ir visiems suinteresuotiems piliečiams nuo Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nario Sauliaus Lapėno.

Dvinarės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą jaudina daugelį. Kaip teigiama respublikinėje spaudoje, jei iki šiol Lietuvos gyventojams galvos skausmą kėlė šildymo sąskaitos, greitai dar vienu skauduliu taps šiukšlių išvežimo kainos. Net patys optimistiškiausi autoriai gąsdina, kad dėl naujos tvarkos, kai kur kaina gali didėti dvigubai.

Štai ką apie tai jau rašė Tauragės žinios: „Šalies žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad pritaikius dvinarę rinkliavą, įmokos gyventojams už komunalinių atliekų išvežimą turėtų padidėti kone dvigubai, Aplinkos ministerija suskubo tai neigti ir aiškinti, kas tai yra dvinarė rinkliava. Dvinarę rinkliavą sudarys pastovioji dalis, nepriklausanti nuo atliekų kiekio ir kintamoji dalis, kuri priklausys nuo to, ar bus teikiama atliekų tvarkymo paslauga. Į rinkliavos dydį negalės būti įtrauktos išrūšiuotų pakuočių ir bešeimininkių atliekų tvarkymo sąnaudos.“ (Apie dvinarę rinkliavą – http://www.taurageszinios.lt/naujienos/aktualijos/2016/04/tratcas-mes-ne-labdaringa-organizacija )

Ir spaudoje kartais buvo formuojama nuomonė, kad naujos sistemos priešininkėmis yra pačios savivaldybės.

Nežinau kaip kituose rajonuose, tačiau aš, būdamas Jurbarko rajono naujos tvarkos už atliekų surinkimą ir tvarkymo metodikos parengimą atsakingos darbo grupės nariu, susidūriau su pasipriešinimu šiai naujai tvarkai būtent iš Tauragės  regiono atliekų tvarkymo centro (UAB „TRATC“) pusės.

Be viso to, kad jie iki šiol nepateikė savivaldybės patikrinimui ekonominiais skaičiavimais pagrįstų pastovių ir kintamų sąnaudų, tai dar naudodamiesi tuo, kad laiko iki sekančių metų pradžios lieka vis mažiau, bando savaip interpretuoti Vyriausybės nutarimą.  Ir jei jų siūloma tarifų skaičiavimo metodika bus priimta „buldozeriniu“ būdu (o tai priklauso ne tik Jurbarko, bet ir dar nuo trijų kaimyninių savivaldybių Tauragės apskrityje apsisprendimo), tai bus padaryta milžiniška žala atliekų tvarkymo sektoriui, „teršėjas moka“ programai ir gyventojų gerbūviui.

Situacija labai rimta ir neatidėliotina, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 ,,Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau  LRV taisyklės) nuo 2017-ųjų metų sausio pirmos dienos savivaldybėse privalo būti įgyvendintas. Ir labai tikėtina, kad panašūs bandymai klaidinančiai interpretuoti reformos esmę, vyksta ir kituose Lietuvos kraštuose.

Prieš išdėstydamas faktus, pateikiu savo pareiškimą:

– Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei: prašau apginti piliečių interesus, pristabdant naujos sistemos diegimą, kol įmonės atsakingos už atliekų surinkimą ir sutvarkymą pateiks tikslią ir ekonomiškais skaičiavimais pagrįstą informaciją apie pastovias ir kintamas sąnaudas ir kai Aplinkos ministerijos atsakingi specialistai savo išvadomis patvirtins, kad sprendimų projektuose siūlomos rinkliavos metodikos atitinka LR Vyriausybės patvirtintų taisyklių reikalavimus ir galiojančius įstatyminius aktus.

– LR Aplinkos ministerijai: Prašau duoti ekspertinę išvadą – ar Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (UAB „TRATC“) siūloma metodika ir nuostatai atitinka LRV nutarimu patvirtintas taisykles (tekstus pridedu).

– Kreipiuosi į LR Generalinę prokuratūrą su prašymu, apginant viešą interesą, išsiaiškinti ar nėra nusikaltimo sudėties, šiuo metu vykstančiuose aktyviuose bandymuose, verčiant savivaldybes patvirtinti naujus rinkliavos tarifus gyventojams, pagal projekto iniciatorių, autoriaus ar autorių grupės – Tauragės RATC metodiką, kurioje vietoje Vyriausybės nutarimu (LR Vyriausybė NUTARIMAS DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2013 m. liepos 24 d. Nr. 711. II SKYRIUS.BŪTINŲJŲ SU KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMU SUSIJUSIŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMAS) patvirtintos būtinų sąnaudų paskaičiavimų formulė: „pastoviosios sąnaudos plius kintamosios sąnaudos“, be jokių motyvų, pakeičiama formule – „šalinimo sąnaudos minus šalinimo pajamos“ („III. BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS“ (JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS DVINARĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IR TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA. Projekto iniciatorius, autorius ar autorių grupė – Tauragės RATC).

Pastarosios formulės pagalba, Jurbarko rajono savivaldybei teikiami tvirtinti VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIAI (Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 1 priedas.  Projekto iniciatorius, autorius ar autorių grupė – UAB „TRATC“).

Atkreipiu dėmesį, kad BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ paskaičiavimo formulė ne tik tiesiogiai įtakoja tarifus gyventojams, bet ir turi esminę įtaką įgyvendinant LR Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnyje numatytą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą (1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8D38517814F1/OBTLfwVtul ), kur nurodoma, kad „Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis.“ O neteisingos ir neteisėtos formulės naudojimas gali atnešti milžinišką žalą Lietuvos Respublikos gyventojams. (tekstus pridedu)

LR Vyriausybės patvirtintos taisyklės nenumato skaičiavimo „nuo antro galo“

   Iš karto pasakysiu, kad pilnai pritariu Aplinkos ministerijos viešai platinamai nuomonei  „Pritaikius dvinarę rinkliavą, mokesčiai už komunalinių atliekų išvežimą neturi didėti”: „Vadovaujantis specialistų skaičiavimais, teisės aktuose numatomas reikalavimas aiškiai ir detaliai reglamentuoti, kas sudaro komunalinio mokesčio už atliekų tvarkymą kainą bei sudaryti galimybes mokėti mažesnius mokesčius atliekas rūšiuojantiems gyventojams, nedidins atliekų sutvarkymo kainos. Tokio reikalavimo įgyvendinimas užtikrins skaidrumą skaičiuojant kainas už komunalinių atliekų tvarkymą bei užkirs kelią nepagrįstai didinti mokesčius gyventojams.“ (http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=17023  )

Tačiau UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) siūloma metodika ir jos pagrindu paskaičiuojami detalūs tarifai, prieštaraujantys sveikai nuovokai ir Aplinkos ministerijos nuostatoms, taps skaudus smūgis mūsų gyventojų kišenei.

Bandant objektyviai išsiaiškinti UAB TRATC skaičiavimų subtilybes, jų siūlomuose tekstuose pastebimas akivaizdus noras, neįvardinus ekonomiškai pagrįstais skaičiavimais komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo pastovių ir kintamų sąnaudų, patvirtinti pastovų ir kintamą rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą tarifus. Susidaro įspūdis, kad skaičiai paimti „iš lubų“.

                 Toliau pateikiu tris konkrečius faktus į kuriuos noriu atkreipti Lietuvos Prezidentės, Generalinės prokuratūros, Vyriausybės ir visuomenės dėmesį

1 FAKTAS. Visuose teikiamuose savivaldybei tvirtinti metodikos projektuose, UAB TRATC būtinųjų sąnaudų nustatymui, skaičiavimams naudojama iškreipta formulė.

Palyginkime LRV taisyklėse pateiktą formulę, skirtą paskaičiuoti būtinas sąnaudas, sumuojant pastovias ir kintamas sąnaudas, su TRATC siūlomomis formulėmis, kuriose būtinos sąnaudos gaunamos iš sąnaudų atėmus pajamas:

LR Vyriausybės nutarime:	UAB TRATC siūlomoje metodikoje:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2013 m. liepos 24 d. Nr. 711 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.46A9EB36F50C/cNyZtyESnW	JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS DVINARĖ S VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IR TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA – 8. Projekto iniciatorius, autorius ar autorių grupė. Tauragės RATC
11. BŪTINOSIOS SĄNAUDOS NUSTATOMOS PAGAL FORMULĘ:     BS = Σ PS p + Σ KS p,   kur: BS – būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos; PS – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviosios sąnaudos; KS – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamosios sąnaudos; p – atskirų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki n, atsižvelgiant į veiklų, į kurias padalyta komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, skaičių.	III. BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS III.2  Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinosios sąnaudos   17. Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinosios sąnaudos skaičiuojamos pagal formulę:   MKABS = Σ MKAS – Σ MKAP   kur: MKABS – mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinosios sąnaudos, MKAS – mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudos, MKAP – mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo pajamos. .. III.4  Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos   21. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos skaičiuojamos pagal formulę:   DGAEBS = Σ DGAES – Σ DGAEP kur: DGAEBS – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos, DGAES – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos, DGAEP – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo pajamos. – III.7  Kompostavimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos   31. Kompostavimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos skaičiuojamos pagal formulę:   KAEBS = Σ KAES – Σ KAEP kur: KAEBS – kompostavimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos, KAES – kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos, KAEP – kompostavimo aikštelių eksploatavimo pajamos.

 

Kas tai – nekompetencija, ar noras pudruoti smegenis ir vilkinti būtinus sprendimus iki Vyriausybės numatyto savivaldybėms termino? Juk LRV nutarime aiškiai pasakyta – iš pradžių nustatomos realiai patiriamų sąnaudų suma ir tik po to ji padalinama, formuojant tarifus, visiems gyventojams ir juridiniams asmenims.

Į nekompetencija tai nepanašu, nes metodikos autoriai, prieš tai esančiame įrašo LRV nutarimu patvirtintą formulę, tačiau tarifų skaičiavimui, yra linkę naudoti savo interpretaciją.

Nors savivaldybei siūlomos metodikos tekste niekur nepateikiami konkretūs pastovių ir kintamų sąnaudų kiekiai skaičiais, tačiau „pastovi“ ir „kintama“ sąnaudų dalys, formaliai ir be jokių argumentų, įvardinamos (padalinamos) procentais:

 

„18. Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Sąnaudų kategorija	Pastovi dalis	Kintama dalis
Darbo užmokesčio sąnaudos	100%
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas	100%
Elektros energijos sąnaudos	70%	30%
Ryšių sąnaudos	100%

                             (JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS DVINARĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IR TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA 8. Projekto iniciatorius, autorius ar autorių grupė. Tauragės RATC)

 

Procentai nuo ko (nuo kokios sumos)? Nuo visų išlaidų ar nuo visų pajamų? Ir kaip galima iš anksto nuspėti kokia bus kintama dalis, jei ji, priklausydama nuo atliekų kiekio, gali didėti arba mažėti?

Tačiau naudodami tokias keistas formules, jie sugebėjo paskaičiuoti kiek gyventojų privalės mokėti ir reikalauja skubiai patvirtinti tarsi „iš dangaus nukritusius“ tarifus: Nuostatų 1 priedas „JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ NUOSTATAI.“

Neabejoju, atsiras ir tokių, kurie nesigilindami į šias formules ir galiojančius teisės aktus bei  įstatymus, lengvai balsuos net ir už tai, kad 2×2=5. Bet neužmirškime, kad būtent tokie skuboti sprendimai pakerta pasitikėjimą Lietuvos įstatymais ir Vyriausybės nutarimais.

Būtent todėl aš kreipiuosi su kvietimu sustabdyti naujos sistemos įvedimą ir patikrinti tokių skaičiavimų teisėtumą.

–

                      2 FAKTAS.

Reguliariai pasikartojantys, kiekvieną kartą naujai atsiunčiamuose į savivaldybę dokumentų redakcijose (Projekto iniciatorius, autorius ar autorių grupė. Tauragės RATC), Vyriausybės nutarimo teksto  (Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS. Nr. 711) iškraipymai svarbiausiame „BŪTINŲJŲ SU KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMU SUSIJUSIŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMAS“ skyriuje.

                      Sąnaudų paskaičiavimui skirtos formulės iškraipymai, tik viena iš problemų, neteisingai interpretuojant Vyriausybės patvirtintas taisykles. Tačiau tai dar ne paskutinis „povandeninis akmuo“. 

Atrodo, kas galėtų būti paprasčiau, paimti Vyriausybės patvirtintose taisyklėse esamas originalias formuluotes ir perkelti jas į savivaldybės sprendimų tekstus. Tačiau šių sprendimų autoriai, žutbūtinai stengiasi savaip interpretuoti sąvokas, susijusias su „sąnaudų nustatymu“.

 

Kaip tai vyksta, galime akivaizdžiai pamatyti, palyginant pateikiamus tekstus ir jų evoliuciją, keičiant formuluotes, teikiamuose savivaldybei dokumentuose (mano pastebėjimai ir komentarai pažymėti inicialais S.L.):

 

– 2016 08 26 metodikos teksto redakcija – Jurbarko DVI skaičiavimo metodika (pirminis variantas 2016 08 26).docx

 

LRV nutarime:	UAB TRATC siūlomoje metodikoje:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2013 m. liepos 24 d. Nr. 711 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.46A9EB36F50C/cNyZtyESnW	JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS DVINARĖ S VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IR TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA – 8. Projekto iniciatorius, autorius ar autorių grupė. Tauragės RATC 2016 08 26 metodikos teksto redakcija – Jurbarko DVI skaičiavimo metodika (pirminis variantas 2016 08 26).docx
II SKYRIUS. BŪTINŲJŲ SU KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMU SUSIJUSIŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMAS 16. Savivaldybė arba Administratorius, jeigu jam ši funkcija pavesta vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pagrįsdami būtinąsias sąnaudas, kuriomis remiantis apskaičiuojamas ir teikiamas savivaldybės institucijai tvirtinti įmokos dydis, turi vadovautis šiais dokumentais ir duomenimis:     16.1. regioniniu ir (ar) savivaldybės atliekų tvarkymo planu;           16.2. praėjusių kalendorinių metų faktinėmis komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudomis;             16.3. galiojančiose atliekų tvarkymo paslaugų ir (ar) darbų atlikimo sutartyse nustatytomis kainomis;                           16.4. mišrių komunalinių ir kitų atskirai surenkamų atliekų susikaupimo normomis, jeigu jos savivaldybės sprendimu nustatomos pagal Taisyklių 20 punktą.“ „20. Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti mišrių komunalinių ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų susikaupimo normas (toliau – atliekų susikaupimo norma). Pagal nustatytas atliekų susikaupimo normas, atsižvelgdamos į atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimo sąnaudas, savivaldybės kiekvienos rūšies nekilnojamojo turto objektui gali nustatyti minimalią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį ir atitinkamai minimalią kintamąją įmokos dalį.“	13. Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas gali būti vadovaujamasi: (S.L. pastaba – kodėl „gali būti“, kai taisyklių 16 punkte parašyta „turi vadovautis“?   S.L. pastaba – taisyklių 16.1 punktui apie regioninį ir (ar) savivaldybės atliekų tvarkymo planą, autorių rengtoje metodikoje vietos neatsirado, o tai sudaro prielaidas ignoruoti savivaldybės sprendimus, susijusius su atliekų tvarkymu.   13.1. Praėjusių laikotarpių faktiniais duomenimis. (S.L. pastaba – kokiais duomenimis ir apie ką? Ši interpretacija iškraipo Vyriausybės patvirtintose taisyklėse esamus teiginius: „16.2. praėjusių kalendorinių metų faktinėmis komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudomis;“)   13.2. Galiojančiose paslaugų, darbų atlikimo ar kitose sutartyse nustatytomis kainomis, tarifais ar užmokesčiais. (S.L. pastaba – pridėti žodžiai „tarifais ar užmokesčiais“, išplečia TRATC galimybę be jokio pagrindo remtis anksčiau patvirtintais tarifais ir užmokesčiais, net jei tai buvo padaryta be ekonomiškais skaičiavimais pagrįstų sąnaudų pateikimo savivaldybės tarybai.)   13.3. Finansų ministerijos skelbiamomis ekonominių rodiklių projekcijomis, Statistikos departamento skelbiamais kainų indeksais ir pan. (S.L. pastaba – rengiamos metodikos autorių eilinė fantazija – Vyriausybės patvirtintose taisyklėse tokių formuluočių nėra!)   13.4. Teisės aktuose ar kituose dokumentuose nustatytais normatyvais, įkainiais, sąnaudų normomis. (S.L. pastaba – dar viena metodikos autorių fantazija – taisyklėse kalba eina apie „mišrių komunalinių ir kitų atskirai surenkamų atliekų susikaupimo normomis“. O čia jau bandoma įtraukti sąvoką, kurios nėra jau minėtuose teisės ir poįstatyminiuose aktuose – „sąnaudų normomis“)

                   – 2016 12 02 metodikos teksto redakcijoje autoriai dar daugiau nutolsta nuo Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse naudojamų sąvokų, nes eliminuoja ne tik formuluotę „faktinėmis komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudomis“, bet ir 16.4 punkte  įrašytą formuluotę „atliekų susikaupimo normas“.

 

 

LRV nutarime:	UAB TRATC siūlomoje metodikoje:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2013 m. liepos 24 d. Nr. 711 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.46A9EB36F50C/cNyZtyESnW	JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS DVINARĖ S VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IR TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA – 8. Projekto iniciatorius, autorius ar autorių grupė. Tauragės RATC 2016 12 02  Jurbarko DVR skaičiavimo metodika.docx
II SKYRIUS. BŪTINŲJŲ SU KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMU SUSIJUSIŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMAS 16. Savivaldybė arba Administratorius, jeigu jam ši funkcija pavesta vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pagrįsdami būtinąsias sąnaudas, kuriomis remiantis apskaičiuojamas ir teikiamas savivaldybės institucijai tvirtinti įmokos dydis, turi vadovautis šiais dokumentais ir duomenimis: 16.1. regioniniu ir (ar) savivaldybės atliekų tvarkymo planu;       16.2. praėjusių kalendorinių metų faktinėmis komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudomis;             16.3. galiojančiose atliekų tvarkymo paslaugų ir (ar) darbų atlikimo sutartyse nustatytomis kainomis;           16.4. mišrių komunalinių ir kitų atskirai surenkamų atliekų susikaupimo normomis, jeigu jos savivaldybės sprendimu nustatomos pagal Taisyklių 20 punktą.“ „20. Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti mišrių komunalinių ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų susikaupimo normas (toliau – atliekų susikaupimo norma). Pagal nustatytas atliekų susikaupimo normas, atsižvelgdamos į atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimo sąnaudas, savivaldybės kiekvienos rūšies nekilnojamojo turto objektui gali nustatyti minimalią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį ir atitinkamai minimalią kintamąją įmokos dalį.“	13.              Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas gali būti vadovaujamasi: (S.L. pastaba – vėl bandoma įteigti, kad „gali būti“, kai tai taisyklių 16 punkte – „turi vadovautis“?)   13.1.           Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planu. (S.L. pastaba – šio punkto įtraukimas, vienintelis pozityvus pokytis, lyginant su ankstesniu variantu)   13.2.           Praėjusių laikotarpių faktiniais duomenimis. (S.L. pakartotina pastaba – kokiais duomenimis ir apie ką? Ši interpretacija iškraipo Vyriausybės patvirtintose taisyklėse esamą teiginį: „16.2. praėjusių kalendorinių metų faktinėmis komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudomis;“)   13.3.           Galiojančiose paslaugų, darbų atlikimo ar kitose sutartyse nustatytomis kainomis, tarifais ar užmokesčiais. (S.L. pakartotina pastaba – taisyklių 16.3. punkto formuluotė iškraipoma, papildomai įtraukdami naujas klaidinančias sąvokas „tarifais ar užmokesčiais“.)   S.L. pakartotina pastaba – O taisyklių 16.4 punktui apie atliekų susikaupimo normas, autorių rengtoje metodikoje vietos ir vėl neatsirado…

 

                   – 2016 12 13 metodikos teksto redakcijoje, jau po darbo grupės (kurią sudarė Jurbarko rajono meras) posėdžio, kuriame buvo išsakytos ne tik kritinės pastabos, bet ir reikalavimas naudoti identiškas Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių formuluotes, daugelis prašymų liko be atsako. Ir nors matomi pataisyti du punktai, tačiau lieka iškraipytas trečiasis punktas ir lieka neįrašytas ketvirtasis punktas apie atliekų susikaupimo normas.

 

LRV nutarime:	UAB TRATC siūlomoje metodikoje:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2013 m. liepos 24 d. Nr. 711 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.46A9EB36F50C/cNyZtyESnW	JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS DVINARĖ S VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IR TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA – 8. Projekto iniciatorius, autorius ar autorių grupė. Tauragės RATC 2016 12 13 – Metodikos projektas.doc
II SKYRIUS. BŪTINŲJŲ SU KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMU SUSIJUSIŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMAS 16. Savivaldybė arba Administratorius, jeigu jam ši funkcija pavesta vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pagrįsdami būtinąsias sąnaudas, kuriomis remiantis apskaičiuojamas ir teikiamas savivaldybės institucijai tvirtinti įmokos dydis, turi vadovautis šiais dokumentais ir duomenimis:   16.1. regioniniu ir (ar) savivaldybės atliekų tvarkymo planu;       16.2. praėjusių kalendorinių metų faktinėmis komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudomis;     16.3. galiojančiose atliekų tvarkymo paslaugų ir (ar) darbų atlikimo sutartyse nustatytomis kainomis;   16.4. mišrių komunalinių ir kitų atskirai surenkamų atliekų susikaupimo normomis, jeigu jos savivaldybės sprendimu nustatomos pagal Taisyklių 20 punktą.“ „20. Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti mišrių komunalinių ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų susikaupimo normas (toliau – atliekų susikaupimo norma). Pagal nustatytas atliekų susikaupimo normas, atsižvelgdamos į atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimo sąnaudas, savivaldybės kiekvienos rūšies nekilnojamojo turto objektui gali nustatyti minimalią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį ir atitinkamai minimalią kintamąją įmokos dalį.“	13.    Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas turi būti vadovaujamasi: 13.1.   Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planu. (S.L. pastaba – jau atitinka Vyriausybės patvirtintas taisykles)     13.2.   Praėjusių kalendorinių metų faktinėmis komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudoms. (S.L. pastaba – jau atitinka Vyriausybės patvirtintas taisykles)   13.3.   Galiojančiose paslaugų, darbų atlikimo ar kitose sutartyse nustatytomis kainomis, tarifais ar užmokesčiais. (S.L. pakartotina pastaba – taisyklių 16.3. punkto formuluotė iškraipoma, papildomai įtraukiant naujas klaidinančias sąvokas „tarifais ar užmokesčiais“.)   S.L. pakartotina pastaba – O taisyklių 16.4 punktui apie atliekų susikaupimo normas, autorių rengtoje metodikoje ir vėl pritrūko vietos…

 

Vien šiuose pavyzdžiuose galima pamatyti kaip projekto autoriai „lygioje vietoje“ vilkina savivaldybės tarybos sprendimo rengimą, įgyvendinant Vyriausybės nutarimą ir naujos sistemos įgyvendinimą. Jei tai tęsis ir toliau, tai savivaldybė bus prievartaujama priimti prieštaraujančią Vyriausybės patvirtintoms taisyklėms metodiką  (t. y. neteisėtą metodiką), arba po kažkurio laiko, teks ištaisyti grubias klaidas ir prisipažinti, bandžius suklaidinti ir tarybos narius ir mokesčių mokėtojus.

Tai tęsiasi, neatsižvelgiant į tai, kad ir Jurbarko rajono savivaldybės juristė savo vizos tekste (kurios beje, savivaldybės tarybos nariams pateiktuose projektuose nesimato) pastebėjo, kad metodika neatitinka Vyriausybės patvirtintoms taisyklėms!

 

                      3 FAKTAS

 

2016 m. gruodžio 16 dieną vykusiame Jurbarko rajono savivaldybės Ūkio komiteto posėdyje, kaip praėjusiais kartais, man vėl pareikalavus pateikti pagrįstą informaciją apie faktiškas pastovias ir kintamas sąnaudas UAB Tauragės RATC už praeitą laikotarpį, kaip tai reglamentuojama Vyriausybės nutarime Nr. 711, komiteto nariams buvo padalintas dokumentas: „KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO BŪTINOSIOS SĄNAUDOS IR SUTVARKYMO KAINA“ (dokumentas SKMBT_C36016121615330-1.pdf  pridedamas).

Šiame dokumente, tarsi tyčiojantis iš savivaldybės tarybos narių ir sveikos nuovokos, pateikiamos – būtinosios UAB Tauragės RATC sąnaudos būsimais 2017 metais! Tai ne tik prieštarauja Vyriausybės patvirtintoms taisyklėms, bet  ir neįmanoma patikrinti, nes savivaldybė neturi specialistų-aiškiaregių, galinčių nuspėti ateitį.

– Nėra jokios informacijos apie UAB TRATC patiriamas pastovias ir kintamas sąnaudas. O vietoje to, kaip ir iškraipytoje formulėje (žiūrėkite dalyje: 1 FAKTAS), pateikiamos „šalinimo sąnaudos“ ir šalinimo pajamos“, kurių pagrindu bandoma pagrįsti būtinųjų sąnaudų ir sutvarkymo kainos žymų padidėjimą 2017 metams.

Taip lentelėje „10. Visos Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos“ be jokių argumentų ir konkrečių paaiškinimų apie pastovias ir kintamas sąnaudas, 2015 metais parodomos bendros sąnaudos 1 746 246 Eur be PVM, o jau 2017 metams jos išaugs iki 2 286 564 Eur be PVM.

O paskutinėje lentelėje „11. Komunalinių atliekų sutvarkymo kaina Tauragės regione“ visos sąnaudos bus 2 766 743 Eur su PVM.

 

 

Tokiu būdu, pagal šį „dokumentą-pranašystę“ Jurbarko rajono gyventojai privalės 2017 metais sumokėti daugiau kaip pusę milijono Eur be PVM (653 784,78 Eur su PVM) daugiau nei 2015 metais?

 

                      IŠVADOS

 

Ar įmanoma, kad gyventojai metodikos autorių skaičiavimų dėka, naudojant neteisėtą formulę (žiūrėkite dalyje: 1 FAKTAS) ir  iškraipytą LRV taisyklių tekstą (žiūrėkite dalyje: 2 FAKTAS)  privalės 2017 metais UAB TRATC sumokėti 653 784,78 Eur su PVM daugiau nei 2015 metais (žiūrėkite dalyje: 3 FAKTAS)?

 

Ar įmanoma, kad savivaldybei primetamos metodikos autoriai net negirdėjo apie Aplinkos ministerijos daugkartinių viešų pareiškimų apie tai, kad įvedus dvinarę rinkliavą, tarifai neturi didėti?

Savivaldybė neturi jokių realių įtakos svertų UAB TRATC metodikos autoriams, kaip ir pačiai įmonei, iš kurios nepavyksta išsireikalauti duomenų apie pagrįstas skaičiavimais pastovias ir kintamas sąnaudas, sutvarkant 1 toną mišrių atliekų. Vyriausybės nutarimas Nr. 711 veikia jau nuo 2013 metų, tačiau tokių duomenų nebuvo ir nėra teikiama iki šiol.

Vienintelis svertas, likęs savivaldybei, ginant gyventojų interesus ir įgyvendinant Vyriausybės nutarimo reikalavimus – nesutikti su teikiama metodika, kuri atneštų žalą savivaldybės gyventojams daugiau kaip pusę milijono Eur. Tačiau čia iškyla kita problema…

Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje Irena Ričkuvienė 2016 m. gruodžio 14 dieną vykusiame Tauragės regioninės plėtros tarybos posėdyje, dalyvaujant Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybių merams, vicemerams ir administracijų direktoriams, viešai išsakė raginimą dar ši mėnesį patvirtinti dvinario tarifo metodikas, nes, vykdydama savo tiesiogines pareigas, ji bus priversta rašyti teikimus dėl nevykdomo Vyriausybės nutarimo. O tai reiškia, kad savivaldybės nenorėdamos bylinėtis teismuose su Vyriausybės atstove, yra skubinamos patvirtinti metodikas ir tarifus.

Gal, būtent tokią situaciją bando išnaudoti metodikos ir naujų tarifų autoriai, siūlydami metodikos formules ir formuluotes, kurios prieštarauja LRV taisyklėms ir sveikai nuovokai?

Bet kuriuo atveju, aš manau:

– jei savivaldybei teikiama  metodika neteisinga, tai pagal ją paskaičiuoti tarifai irgi neteisingi;

– metodika privalo pilnai atitikti Vyriausybės nutarime Nr. 711 patvirtintas taisykles ir Lietuvos įstatymus;

– Negali būti net kalbos apie tarifų nustatymą, kol nebus pateikti savivaldybei duomenys apie skaičiavimais pagrįstas pastovias ir kintamas sąnaudas, surenkant ir sutvarkant 1 toną mišrių atliekų UAB TRATC-e;

– kol tai nebus padaryta, ginant gyventojų interesus, būtina pristabdyti dvinario tarifo įvedimą!

 

Ir pabaigai noriu priminti, kokios išvados buvo suformuluotos Valstybinio audito ataskaitoje – „REGIONINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMŲ VEIKLA“ (2013 m. Nr. VA-P-20-9-11) ir kurios buvo atspindėtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ (2013 m):

„Išanalizavę regioninių atliekų tvarkymo centrų duomenis nustatėme, kad šalyje nėra duomenų apie atliekų tvarkymo sąnaudas tenkančias vienam gyventojui ar vienai tonai atliekų […]

                      Tokia situacija leidžia pagrįstai abejoti, ar faktiškai veikia principas „teršėjas moka“, o tuo pačiu – ar nesudaromos prielaidos atliekų tvarkymo veikla užsiimančioms įmonėms gauti pelną atliekų turėtojų permokų už atliekų tvarkymą sąskaita. 

                      Informacija apie tai, kokios yra atliekų tvarkymo sąnaudos, leistų nustatyti, kiek atliekų sutvarkymas kainuoja vienam atliekų turėtojui ir leistų kontroliuoti atliekų tvarkymo sąnaudas. (29-30)“

„REKOMENDACIJOS

                      –  užtikrinti tikslią ir patikimą atliekų turėtojų ir atliekų apskaitą;

                      –  pasiekti, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų teikiama sąnaudomis pagrįstomis kainomis, taikant vienodus metodus ir principus, ir skatintų atliekų turėtojus rūšiuoti atliekas;

– numatyti priemones, užtikrinančias savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų ir kitų atliekų tvarkytojų priežiūrą ir kontrolę.“

(Valstybinio audito ataskaita – REGIONINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMŲ VEIKLA (2013 m. rugpjūčio 2 d. Nr. VA-P-20-9-11) https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=17733

PDF – https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3045 )

 

                      Saulius Lapėnas

Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys

2016 m. gruodžio 16 d.