Kas turi atsitikti teisėsaugai, kad labiau rūpėtų šunų kirpyklos nei rezonansiniai nusikaltimai. Ar žinote A.Medalinsko nuopelnus Lietuvai?

   Politologas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, taip dažniausiai yra pristatomas Alvydas Medalinskas, kurio nuopelnai Lietuvai  yra tikrai žymiai didesni, nei daugelis mano, ypač dabartiniai jaunosios kartos atstovai. Nežinau, kiek tos kartos atstovų dalyvavo A.Medalinsko žmonos verslo veiklos sekime ir  vykdytame Daivos Medalinskienės ir jos dukros Gabijos sulaikyme, apie kurį gruodžio 14d. pranešė portalas delfi.lt. Nežinau šios istorijos detalių, todėl neanalizuosiu teisėsaugininkų veiksmų, neįsivaizduoju kiek galima praturtėti iš šunų grožio salono, kad bendrovės veikla susidomėtų Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, tačiau žinau apie ką rašė ir rašo Alvydas Medalinskas. Būtent ši jo veikla mano manymu labiausiai galėjo pritraukti  Lietuvos Temidės dėmesį.

Jau daug metų A.Medalinsko  pastangų dėka į Lietuvos skaitomiausiųjų portalų pirmuosius puslapius pakliūdavo straipsniai, kurie daugeliui Lietuvoje esančių politikoje ir kas svarbiausia teisėsaugoje galėjo labai nepatikti. A.Medalinsko iškeltos į viešumą temos buvo ir yra labai aktualios, jų pagrindinė mintis, teisėsaugos darbo kokybė tiriant aukščiausių Lietuvos politikų, teisėsaugininkų neskaidrią veiklą, sąsajas su kontrabanda, ko pasekoje visuomenės akyse yra diskredituojamas teisingumas ir pasitikėjimas Valstybe. Beveik kiekviename straipsnyje A.Medalinskas tiesiogine to žodžio prasme kvietė Lietuvos teisėsaugą kuo skubiau imtis priemonių daugelyje sričių, kurios neša didžiulius nuostolius Lietuvai ne tik finansinius, bet ir moralinius ir tie nuostoliai tikrai nepalyginami  ne tik, kad su vienos šunų kirpyklos gal būt padarytais valstybei nuostoliais, bet apskritai visų kartu sudėjus šunų kirpyklų Lietuvoje metiniais biudžetais. Deja, bet iki šiol nei viena rimtesnė į viešumą A.Medalinsko iškelta versija apie korupcines schemas teisėsaugininkai nesusidomėjo, arba susidomėjo, bet imtis veiksmams pritrūko galių. Norėtųsi plačiau apžvelgti gruodžio 8d. įvykį, įvykusį Daivos Medalinskienės verslo įmonėje, tačiau šio straipsnio  tikslas priminti visiems ne 2016 metų gruodžio 8d. , o 1980-uosius, kuomet Lietuvoje kūrėsi Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kurios dėka Lietuva iškovojo Nepriklausomybę.

Ištraukos paimtos iš knygos „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia”.

1988m.”Mintis, kad reikia vienyti jėgas ir imtis veiksmo, tuo pat metu kilo įvairiose vietose. Kaip prisimena A.Medalinskas, ši mintis jau kurį laiką sklandė jaunųjų mokslininkų ir jaunųjų literatų aplinkoje.” Jau per šiuos susitikimus šnekėjomės apie tai, kad dar yra kiti aplinkui, su kuo reikia kalbėtis, jungtis, bendrauti nes visą laiką ėjo tokia mintis nuo 1987 metų, kad reikia įvairiose sferose formuoti tokią grupę žmonių, kurie galėtų kartu ateiti, ir kad tos Lietuvos čia taip nesunaikintų, kad jie dirbtų kiekvienas kokiose struktūrose, bet būtų Lietuvos patriotai.”

A.Medalinskas buvo vienas iš 36 savaiminės visuomenės tinklo lyderių , kurie sudarė Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Lemiamą postūmį Sąjūdžio iniciatyvinei grupei įkurti 1988m. birželio 3d. suteikė Estijoje balandžio 13d. įkurto Liaudies fronto nario Ivaro Raigo ir akademiko Michailo Bronšteino atvykimas į konferenciją Lietuvoje. K.Prunskienė ir A.Medalinskas nutarė po konferencijos surengti svečių susitikimą su Lietuvos ekonomistais. Po susitikimo E.Vilkas tuometinis Ekonomikos instituto direktorius pasikvietė svečius ir dar keletą ekonomistų į kabinetą.  Kaip pasakoja A.Medalinskas , kabinete kalba nesimezgė, estų idėjos nebuvo palaikytos. Nuotaikos buvo labai liūdnos, Raigas net tarė, kad Lietuva matyt nepriklausomybei nėra pasirengusi. Tačiau A.Medalinsko socialiniuose tinkluose tvyrojo kitokios nuotaikos, tad jis ėmėsi iniciatyvos organizuoti susitikimą kitoje terpėje. Jis paklausė: „Kazimiera, ar galima būtų sutarti, kad aš paglobočiau Raigą, nes čia yra daugiau žmonių, kurie šiek tiek kitaip mąsto?” Nors I.Raigas kitą dieną planavo išvažiuoti, A.Medalinsko paprašytas sutiko pasilikti dar vienai dienai. Tačiau reikėjo spėti suorganizuoti susitikimą- gauti salę ir sukviesti žmones.” Atrodo, kad planų teks atsisakyti, nes privalėjau labai skubiai organizuoti rytojaus vakaro susitikimą, bet toptelėjo netikėta mintis: jokių planų keisti nereikia. priešingai, reikia nueiti į Vilniaus senamiestyje vykstantį festivalį, pabūti porą valandų iki vakaro ir visiškai galimas dalykas, kad ten sutiksiu tuos, kurie dalyvavo visuomeninėje veikloje ir kurie galėtų sudaryti susitikimo su I.Raigu branduolį”- knygoje prisimena A.Medalinskas.  Sklindant iš lūpų į lūpas žinia buvo greitai perduota ir gegužės 27d. Mokslų akademijoje įvyko šis neįtikėtinai greitai organizuotas susitikimas su I.Raigu, tarp dalyvių daugiausia jaunimas – A.Medalinsko ir G.Songailos tinklo žmonės. Tačiau ir šiame susitikime atsirado pesimistų, kurie kvietė skirstytis ir nesiklausyti jų manymų skleidžiamų I.Raigo erezijų. Daugelis ir paliko salę, bet aktyvesni, apie trisdešimt žmonių tęsė diskusiją ir svarstė ką vis dėl to daryti. Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta, kad po savaitės birželio 3d. toje pačioje salėje būtų sušauktas gausus visuomenės susitikimas. Organizaciniams reikalams buvo išrinkti keturi aktyviausi – tai Saulius Lapienis, Zigmas Vaišvila,, Gintaras Songaila ir Alvydas Medalinskas. Kaip tik šie keturi žmonės ir dar du renginyje dalyvavę matematikas Eigirdas Gudžinskas ir architektas Artūras Skučas tapo tuo iniciatyviniu branduoliu, kuris suformavo strategiją, kaip sukurti platų bei visuomenėje įtakingą judėjimą ir gebėjo ją įgyvendinti per vieną savaitę, pasitelkdami savo socialinius tinklus ir užmegzdami ryšius su kitais svarbiais tinklais.

A.Medalinskas buvo kaip tik tas ryšininkas, kuris palaikė kontaktus tarp įvairių klubų. Jis pats buvo „Euruditas” klubo narys, buvo pažįstamas su „Žemynos” ir „Talkos” žmonėmis, jaunimo paminklosaugos klubo nariais, turėjo ryšių su folkloro judėjimu” Vilnijos” draugija, glaudžiai bendradarbiavo su jaunaisiais menininkais. Be to jis buvo svarbi ir bene vienintelė jungtis tarp ekonomistų ir kultūrinės inteligentijos. Neaprašysime visų įvykių kurie vyko birželio 3-ios išvakarėse, buvo daug chaoso ir trukdymų susiorganizuoti rytojaus susirinkimą, tačiau A.Medalinskas labai prisidėjo, kad net chaoso sąlygomis būtų nuspręsta kitą dieną vis dėl to surengti Lietuvai svarbų visuomenės susitikimą. A.Medalinskas buvo ir vienas iš dviejų birželio 3d. susirinkimo vedėjų, kurio metu ir buvo išrinkta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kurios dėka vėliau atsirado ir pats Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę.

Knygos autoriai rašo, kad jei ne mūsų šioje knygoje aptarti nesovietinės visuomenės židiniai- su pogrindžiu susiję etnokultūrininkai, ideologinių štampų nepaisantys mokslininkai ir filosofai, hipiška laisvės dvasia gyvenę jaunieji menininkai, Sąjūdis nebūtų įsikūręs arba būtų buvęs visai kitoks.

O dabar grįžkime prie šių dienų.

2012 metais iš FNTT vadovo ir pavaduotojo postų buvo atleisti Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas. Jų teisėtu atleidimu suabejojo ir įvykius įdėmiai stebintis A.Medalinskas. Jis su dar keliais bendraminčiais organizavo judėjimą „Už teisingumą”. Šis judėjimas organizavo kelis mitingus atleistiems pareigūnams palaikyti. Tais pačiais metais Lietuvos Seime buvo priimtas Kriminalinės žvalgybos įstatymas. Visuomenė greitai susidarė apie šį valdžios projektą savo nuomonę, žmonės kalbėjo kad tokio įstatymo paskirtis  tramdyti nepatenkintus Lietuvos valdžios ir aukščiausios teisėsaugos veiksmais. Kriminalinės žvalgybos įstatyme yra straipsnis, kuris žvalgybininkams duoda teisę atlikti visuomenės informavimo priemonėse skleidžiamos viešosios informacijos stebėseną ir pasinaudojus ja pradėti tyrimą. A.Medalinsko straipsniuose tikrai buvo informacijos, kurią pasinaudojus būtų galima pradėti didžiausios korupcijos bylas, tačiau žvalgybininkai atvirkščiai, apgulė politologo šeimą.

A.Medalinskas visą laiką nuo nepriklausomybės paskelbimo siekė, kad Lietuvoje būtų daugiau teisingumo, paskutiniai jo planai sukurti antikorupcinį portalą Lietuvoje, kuris bus skirtas  korupcijos, nepotizmo politikoje, kontrabandos ir šia veikla užsiimančių asmenų ryšių su politikais ar teisėsauga problemai, taip pat ir pačių teisėsaugininkų, visų pirma, prokurorų, neskaidriems veiksmams aiškintis. Po įvykių žmonos verslo įmonėje A.Medalinskas savo socialiniame tinkle užsimena ir apie tokią versiją:

„…bičiuliams, su kuriais pastaruosius keletą mėnesių kalbėjome apie taip ilgai kurto antikorupcinio portalo paleidimą, noriu nuraminti, kad jį tikrai mes paleisime, bet gal ne kitą savaitę, kaip norėjome, o nuo kitų metų pradžios, nepaisant visko. Kas žino, gal noras paleisti tą antikorupcinį portalą, kuriame būtų kalbama ir apie teisėsaugos, visų pirma, prokurorų neskaidrią veiklą ir tapo vienu iš stimulu šį smūgį kirsti nieko nelaukiant dabar. Juk telefono pokalbių prokurorai jau klausėsi ne vieną savaitę.”

Ir visai jau pabaigai. Po daugiau nei metų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išnagrinėjo  paskelbė galutinį sprendimą buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado atleidimo iš tarnybos byloje. Neskundžiamas verdiktas: pareigūnai iš darbo FNTT buvo atleisti neteisėtai. Ką tai sako? O gi tai, kad A.Medalinskas nežinodamas dar visos šios istorijos pabaigos kvietė žmones palaikyti neteisėtai atleistus FNTT vadovus, todėl galime daryti išvadą, kad jo įžvalgos apie Lietuvoje vykstančius procesus yra vertos dėmesio.

meslaisvi.lt