Kauno klinikų skubios pagalbos venkite kaip velnias kryžiaus
Skaičiau straipsnių ne vieną apie Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Nusiskundimų tikrai nemažai viešoje erdvėje, o kiek mes dar jų neišsakytų nežinom? Teko ir pačiai tą malonumą skubios pagalbos patirti per nepilną pusmetį 3 kartus. Esu netekusi žado, po kiekvieno karto vis sukirbėdavo mintis, rašysiu ir aš, bet pagalvodavau , o ką lems dar vienas kažkieno parašytas straipsnis ir vis susilaikydavau…. Tačiau nuolat besisukančios mintys neleidžia nurimti, sunku suvokti, kad mūsų Lietuvos medicinos darbuotojai puolė iki tokio žemo abejingumo lygio. Galvoje spėlionės, kas atsitiko ? Dar prieš gerus 10 metų lyg taip nebuvo. Ar sunkėjantis gyvenimas gydytojus pavertė bejausmiais? O gal juos kyšiai išlepino? Ar čia vadovybės toks „įsakymas“ vadovaujantis kokiais tai sumetimais mesti visus lauk iš priėmimo be skrupulo…? O gal išvažiavo visi padorūs daktarai į kitas šalis neapsikentę šitos klestinčios korupcijos, neteisybės, paminto orumo ..? Kaip minėjau, per pusmetį tris kartus pakliuvusi į Klinikų skubios pagalbos priimamąjį, turėjau tikrai laiko susidaryti nuomonę iš matyto vaizdo, nes mačiau vidaus visą virtuvę, o mane apžiūrėjo kiekvienu metu skirtingi gydytojai, rezidentai, seselės. Bet jie beveik visi vieno kirpimo, su tokiu atsainumu ir abejingumu, ar netgi piktu nepasitenkinimu, jei drįsti daugiau pasiaiškinti , ar parodyti nepasitikėjimą jais. „Kas tau yra? O ko tu čia atvažiavai vėl? Na, papramogaut turbūt…. Tyrimai normos ribose, turite jaustis gerai. Kreipkitės į savo šeimos gydytoja, ko jūs čia visi važiuojat?”-skamba priimamasis. Tai taip ir lieki nesupratęs, kam tas skubios pagalbos skyrius skirtas ir kodėl visi į jį veža? Kodėl ne tiesiai į stacionarą? Žodžiu lauk iš čia ir bandymai aiškinti kas tau yra, ką tu jau žinai, bei prašymai pastatyti lašalinę, kad atsistotum ant kojų, atsimuša kaip žirniai į sieną. Ne ir viskas. Neprimaldausi nei gražiuoju, nei piktuoju… Gal pinigais? Bet mano orumas man to neleidžia… Du sykius atvykta užėjus priepuoliui su greitąja iš namų. Trečią kartą su gydytojos siuntimu į Kauno II klinikinę ligoninę, kur padarius tyrimus, nustačius d-dimerų padidėjimą ir neaiškią būklę nuspręsta su greitąja pervežt į Klinikas. Gerai kad Kauno II klinikinėj ligoninėj dar kalio lašalinę pastatė, nes klinikose garantuotai būčiau to negavus, ačiū jiems už tai. Klinikose padarė širdies echoskopija ,bet nieko baisaus neradę vėl siuntė lauk. Kadangi vis dusau, nesutikau išeiti. Mačiau kaip pasišnabždėję tarpusavyje daktariukai, nusprendė patenkinti mano prašymą, paliko gulėti daugiau nieko nesakę. Gulint nesupratau, kam pacientus prijungia prie spaudimo matavimo ir deguonies matavimo aparatų. Kaukė jis ten ne vieną kartą skirtingais balsais rodydamas žemą ir labai žemą spaudimą, kad kas būtų užmetęs akį. Net neįdomu buvo kai prabudau nuo užeinančio dusulio priepuolių su dideliu pykinimu, šokau iš lovos nes tokiu atveju negaliu gulėti, nebent norėčiau su didžiausiu nusikankinimu prarasti sąmonę galutinai. O ryte galvojat kas nors paklausė kaip jaučiausi, kaip naktis praėjo? Ne. Atėjusi daktarytė įteikė tik jau pasirašyta lapą, suprask, norėjai pamiegoti klinikose, pamiegojai, o dabar lauk, nieko daugiau dėl tavęs nesiruošiam daryti, tai aišku, ko gi čia ir klausti kaip jauties, jei viskas nuspręsta ir taškas. Savavališkai patys uždėjo neatsiklausę kryžiuką ties „pagerėjo“, kad atvykau pati, o ne pervežė su greitąja iš II klinikinės ir dargi nusisavino neatidavę savo išrašo, kai lankiausi antra kartą pas juos, pasiėmę su kitais tyrimų lapais. Kas tai? Smulkmena? O gal vis tik dokumentų klastojimas? Štai 2013 metais Klinikose dirbantis ir važiuojantis padirbėti į Kelmę gydytojas Stasys Ratkūnas abejingai greičiausiai išprašė nesiorientuojančią, sergančią senolę namo, kuri pasiklydo ir mirė kažkokiuose šabakštynuose…http://lietuvosdiena.lrytas.lt/nelaimes/is-ligonines-kelmiske-medikai-isleido-mirti-pakeles-sabakstyne.htm Gydytojas nekaltas, ji pati pasiprašė išleidžiama namo. Ar tikrai? Sunku man tuo tikėti, kai pati tris kartus buvau išvyta iš priimamojo, kaip sunku tikėti, ar tai kas užpildyta dokumentuose yra tiesa, kai manuose, kaip norėjo, taip užrašė.
Deja, bet Lietuvoje gydytojai yra dievai, užsikalę pinigo iš kyšių, kuriuos duoda vos ne kiekvienas, kai pasiklausai, gali samdytis gerus advokatus, kad apgintų jų garbę bei orumą. O tu sergantis žmogeli sirk, alpk, mirk, niekam tu neįdomus, teisių jokių tu neturi, galima iš tavęs šaipytis, išsidirbinėti, siuntinėti… Gražius atsakymus žurnalistams duoti, kad mes viską padarėm, pagalbą suteikėm, tai ligonis čia kaprizingas, nežinantis ko nori šmeižia mus… O šio straipsnio paskutinė pastraipa http://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/25967-gydytojai-jauiasi-nesaugs-kaltinimai-pareikiami-nesulaukus-ivad siunčia aiškią žinią. Nesiskųsk. Nes mes nusisamdysim advokatus ir užtampysim po teismus. Argi tai ne grasinimas stipresniojo, „išsilavinusio“ mokslus baigusio asmens silpnesniajam, sergančiam ligoniui ???
Ir pabaigai vis tik kyla klausimas, tai kaip į tą stacionarą papulti, kai namuose nebe užtenka jėgų gyventi, kai kyla baimė, ar išgyvensi be daktarų priežiūros užėjus priepuoliams, smarkiems paūmėjimams? Nes kokiu būdu bebandytum atsigulti, turi praeiti Skubios pagalbos filtrą, iš kurio tave išveja atgal namo….
P.S. O tikriems gydytojams, kurie tikrai verti gydytojo vardo, tariu dideli ačiū, jų yra, tik reik juos atrasti….
G.J.
meslaisvi.lt