Būtina atmesti ekonomiškai nepagrįstus UAB TRATC bandymus diktuoti savo valią savivaldai

Saulius Lapėnas

Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys

Rinkiminės kampanijos į Seimą metu stengiausi neliesti UAB „Tauragės regioninio atliekų tvarkymo centro“ (toliau TRATC) ekonomiškais skaičiavimais nepagrįstų pretenzijų Jurbarko rajono savivaldybei, kad nebūčiau kaltinamas politikavimu, vardan rinkėjų simpatijų. Nors mano kritiškas požiūris į TRATC susiformavo dar 2015 metais (svarstant bandymus didinti TRATC nuosavo kapitalo dydį gyventojų mokesčių sąskaita), kai negalėjau net nuspėti, apie TRATC  vadovo ketinimą dalyvauti rinkiminėje kovoje.

Tačiau rinkiminėms batalijoms baigtos. Ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos lapkričio 24 dienos darbotvarkėje numatyta trečią kartą svarstyti ultimatyvų TRATC reikalavimą padidinti beveik 50 procentų (nuo 64,78 iki 96,80 Eur/toną) vienos tonos atliekų tvarkymo įkainį. Kodėl negalima pritarti tokiam sprendimo projektui, jau esu rašęs straipsnyje „TRATC NUSITAIKĖ Į JURBARKIEČIŲ PINIGUS – NEGALIMA TAM PRITARTI“ (išspausdintas buvo ir Jurbarko rajono laikraštyje „ŠVIESA“ 2016-06-29 Nr. 49 (8072)), todėl šiame straipsnyje tik patikslinsiu kai kurias išryškėjusias naujas aplinkybes.

Nematomos vizos, turi būti žinomos tarybos nariams

Jurbarko rajono savivaldybės nariams pateiktame sprendimo projekte, teigiama, kad jį esu vizavęs (pasirašęs). Tačiau pats vizos tekstas sprendimo projekte nėra pateikiamas ir yra matomas tik elektroninėje Dokumentų valdymo sistemoje (DVS-e).

Mano pozicija sutampa ir su Finansų skyriaus vedėjos Audronės Stoškienės vizos tekstu. Jau nebe pirmą kartą susiduriu su tarybos nariams nematomomis vizomis sprendimų projektuose, todėl numatau pateikti pasiūlymus Jurbarko rajono savivaldybės tarybos reglamento tobulinimui, kad savivaldybės tarybos nariai būtų informuojami komitetų ir tarybos posėdžių metu, kai vizos autoriaus nuomonė nesutampa su sprendimo rengėjų siūlomu projektu.

Kodėl Jurbarko savivaldybė jau trečią kartą verčiama grįžti prie šio klausimo svarstymo?

Atsakymas nėra paprastas, bet ir ne toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Vietoje būtinų ir koncesijos sutartyje numatytų ekonomiškai pagrįstų skaičiavimų, TRATC pateikia tik savo neūkiškų sprendimų pasekmėje susidariusių nuostolių sąrašą, kuris jų įsitikinimu, turi apmokėtas mūsų savivaldybės gyventojų mokesčių pinigais. O kadangi mokesčiai iš gyventojų didžiąja dalimi jau surinkti pagal tarifą 64,78 Eur/ toną atliekų, tai skirtumą iki 96,80 Eur/toną, tvarkant surinktas atliekas, tektų dengti didinant savivaldybės įsiskolinimą. Su tuo nesutinka Finansų skyriaus vedėja, su tuo nesutinku aš, ir viliuosi, kad tam nepritars ir tarybos nariai, įvertinę ekonomiškai nepagrindžiamas TRATC užmačias „prasigyventi“ savivaldybės biudžeto sąskaitą. Bet tai tik „įžanga“ į 2017 metus.

          Jau 2017 metais privalėsime savivaldybės taryboje pasitvirtinti ir taikyti dvinarį tarifą, surenkant mokesčius už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tarifas turėtų būti pagrįstas pastoviomis (nepriklausančiomis nuo surenkamo atliekų kiekio) ir kintamosiomis (priklausančiomis nuo surenkamo atliekų kiekio) TRATC patiriamų sąnaudų. Ir nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką* būtina tiksliai viską pagrįsti ir paskaičiuoti, tačiau jau dabar matomi akivaizdūs TRATC bandymai tai ignoruoti ir siūlyti be jokių ekonomiškai pagrįstų skaičiavimų patiriamas sąnaudas kartu su patirtais nuostoliais (dėl aplaidaus ūkininkavimo faktų), paskirstyti tokiomis dalimis – 70 proc. priskirti pastoviosioms ir 30 kintamosioms  sąnaudoms.

Taigi TRATC vadovų logika čia primityviai paprasta. Kuo didesnę atliekų tvarkymo kainą TRATC dar šiais metais išsireikalaus iš savivaldybių, tuo didesnė galimybė gauti didesnes 70 proc. daliai tenkančias „pastoviąsias“ pajamas ir laimingai gyvuoti ne tik 2017 metais, bet ir net tuo atveju, jei atliekų kiekis, patenkantis į sąvartyną sumažės iki 10 proc. (o tai privalėsime pasiekti, įgyvendindami ES direktyvas). O tai, kad ir 70 proc. TRATC pageidautina dalis pastoviosioms sąnaudoms padengti yra pernelyg didelė, įrodo paskutinio TRATC valdybos posėdžio metu pasiūlyta idėja pastoviąsias ir kintamąsias išlaidas „padalinti“ po 50 procentų. Tai akivaizdžiai liudija apie ekonomiškais skaičiavimais nepagrįstą ir perdėtai didelį TRATC apetitą.

  Ir pabaigai apie TRATC grasinimą ir galimybę paduoti Jurbarko rajono savivaldybę į teismą.

Tik iš pirmo žvilgsnio galime susikurti iliuziją, kad jei Jurbarko rajono savivaldybės taryba sutiks 50 proc. padidinti atliekų sutvarkymo įkainį, visi liks patenkinti ir visa ši istorija turės laimingą pabaigą, kai savivaldybė susimokės maždaug apie 20 tūkst. Eur daugiau, nei priklausytų, pagal sąskaitą iš TRATC už atliekų surinkimą ir tvarkymą 2016 m. gruodžio mėnesį. Deja, tai taps argumentu, paneigiančiu reikalavimą pateikti ekonomiškai pagrįstus skaičiavimus ir leis TRATC-ui formuluoti bei teikti ieškinį dėl tariamai patirtų nuostolių kompensavimo jau nuo liepos 1 dienos. Šie tariami „nuostoliai“ gali siekti daugiau kaip 100 tūkst. Eur.! (O kadangi savivaldybė pinigų pertekliumi nepasižymi ir jų nespausdina, tai teks skolintis, jei nepavyks apginti savivaldybės pozicijų teisme.)

Galimas ieškinys gali būti grindžiamas Koncesijos sutarties 72 straipsnio formuluote^**– juk ne tik UAB TRATC privalo savivaldybei pateikti „ekonomiškai pagrįstus Vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus“ susijusius su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis būtinomis sąnaudomis. Lygiai taip pat ir mūsų savivaldybė privalo pateikti „ekonomiškai pagrįstų motyvų“, kodėl toks TRATC reikalavimas negali būti tenkinamas. Kuo motyvuosime savo poziciją teisme, jei lapkričio 24 dieną pritarsime įkainio didinimui ir nebereikalausime ekonomiškai pagrįstų skaičiavimų?

Jei lapkričio 24 dieną Jurbarko rajono savivaldybės taryba pritars įkainio didinimui, tai taps TRATC-ui pagrindiniu argumentu kreiptis į teismą dėl  tariamai patirtų „nuostolių“ kompensavimo jau nuo liepos mėn. 1 dienos ir apginti Jurbarko rajono savivaldybės gyventojų interesus taps gerokai sunkiau.

O ar priimtina, ar yra normalu ir kaip savivaldybių sukurtas privatus juridinis asmuo – UAB TRATC pradeda diktuoti savo valią savivaldai, pagvildensiu kitame straipsnyje.

NUORODOS:

*- pagal patvirtintas „VIETINĖS RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO TAISYKLĖS“ (PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (Įsigalioja 2013-08-04), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija (Galiojanti suvestinė redakcija: 2016-04-23) https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.46A9EB36F50C/cNyZtyESnW ).

^**– „72. Jeigu Savivaldybės taryba, nenurodydama pagrįstų motyvų, neatsižvelgs į ekonomiškai pagrįstus Koncesininko Vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus ir vienašališkai nustatys Vietinės rinkliavos dydį, nepadengiantį visų atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų, šių kaštų skirtumas bus dengiamas iš savivaldybės biudžeto lėšų. (2009 m. balandžio 30 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-117 redakcija)“

 

meslaisvi.lt