Betvarkė ambulatorijose

Tuštėjantys Lietuvos provincijos rajonai sukelia daug problemų valdžios atstovams įvairiose srityse. Viena iš jų yra pirminės sveikatos priežiūros sritis. Vietos savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybės pačios organizuoja savo gyventojams pirminę sveikatos priežiūrą. Tam savivaldybių tarybos steigia taip vadinamas poliklinikas. Tačiau įstatymai jau nebedraudžia šias funkcijas atlikti ir pelno siekiančioms privataus verslo įmonėms tokiu būdu didindamos konkurenciją šioje srityje.

Teritorinės ligonių kasos duomenimis, beveik 39 tūkstančiais prisirašiusiais Radviliškio rajono gyventojais rūpinasi 10 įstaigų, 8 viešosios, kurių steigėja yra savivaldybė, ir 2 privačios. Todėl tai nemaža sritis, kuria turėtų rūpintis savivaldybės vyriausiasis gydytojas. Trumpą laiką dirbusi jauna specialistė prieš kurį laiką paliko šį postą ir į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos organizuojamus konkursus šiai pareigybei užimti neatsiranda pretendentų. Šiuo metu šias pareigas laikinai eiti yra paskirta Šeduvos PSPC direktorė A. Čiūdarienė.

Ilgalaikės strategijos neturėjimas rajono pirminės sveikatos priežiūros srityje ir iš anksto nepasiruošta, kaip pavyks sumažinti nuolat mažėjančio gyventojų skaičiaus rajone padarinius nuolatiniam sveikatos įstaigų mažėjančiam finansavimui. Nenuostabu, kad išeidama ankstesnė savivaldybės gydytoja V. Kungienė paliko nemažą netvarką šioje srityje. Kadangi teritorinės ligonių kasos perveda pinigus tik nuo „ prisirašiusių galvų“ skaičiaus, Radviliškio rajono savivaldybės ir jos administracijos vadovų galvos skausmu turėtų būti teikiamų paslaugų optimizavimas tiek ekonomine, tiek žmogiškųjų išteklių, tiek administracine prasme. Tačiau sumaišius esamą Radviliškio rajono savivaldybės vadovų nekompetenciją su aplaidžiu sveikatos priežiūros įstaigų ir jų vadovų veiklos kontroliavimu bei savųjų protegavimu iš anksto užprogramuojama tiksinti laiko bomba. Pridėjus dar įstaigos viduje esančius asmeninius nesutarimus tarp įstaigos vadovų ir jos specialistų, ypač nepriklausančių tinkamai partijai, ir bombos tiksėjimas ne tik pagreitėja, bet jos tiksėjimas girdimas net sostinę. Tokios situacijos sprendimas tampa labai nemaloniu valdžios atstovams, kadangi apnuogina valdymo trūkumus ar net parodo, kaip siekiama asmeninės naudos visos bendruomenės sąskaita. O būtent tokią situaciją Baisogalos ambulatorijoje ir rado šio straipsnio autorius, kaip pradėjo nagrinėti Alksniupių ambulatorijos direktorės V. Barkauskienės atlyginimo apmokėjimo klausimą.

Mažiausia, vos 7 darbuotojus turinti, nuostolingai dirbanti Alksniupių ambulatorija išlaiko pilną direktorės ir pusę finansininko etatus, nors aptarnauja mažiau nei 800 pacientų. Nors žmogus turi teisę į užtarnautą pensiją, tačiau šios įstaigos vadovė ne tik papildomai dirba odontologe pusę etato pačioje įstaigoje, bet ir nuo šių metų birželio pradėjo gauti pensiją. Vietos gyventojų skundai pasirodo buvo pagrįsti, tačiau kaip jau įprasta, naudojant įbauginimo taktiką prieš kaimo gyventojus, kad nelikus direktorės posto, nebeliks ir pačios ambulatorijos, yra pakankamai veiksminga slopinant bet kokį nepasitenkinimą esama tvarka. Nenuostabu, kai savivaldos vadovai deda lygybės ženklą tarp savęs ir visos savivaldos, nejučiomis taip pradeda elgtis ir visų savivaldybei priklausančių įstaigėlių vadovai. O kad tokia situacija tesėsi jau kelis metus ir ambulatorija turėjo raudonus skaičius įstaigos balanse, tuo daug anksčiau susirūpinti turėjo vyriausiasis savivaldybės gydytojas ir Radviliškio rajono savivaldybės administracija su jos direktore priešakyje.

Sužinoję, kad yra Radviliškio rajono savivaldybės Kontrolės komitete gautas skundas dėl galimai neefektyviai panaudojamų lėšų darbo užmokesčiui Alksniupių ambulatorijoje, į straipsnio autorių kreipėsi ir Baisogalos ambulatorijoje esančia situacija nepatenkinti asmenys. Jų teigimu, 2012 m. pabaigoje rajono valdžia į šios įstaigos vadovės postą „pastatė“ saviškę A. Juškienę, o pats konkursas tebuvo akių dūmimas. Antrą vietą užėmęs konkurso dalyvis, šeimos gydytojas iš Kėdainių rajono, S. Žvikas teismui apskundė konkurso organizatorius, nes jo nuomone, tame konkurse net negalėjo dalyvauti pradinių klasių mokytojos diplomą turinti A. Juškienė. Tačiau pasirodo, kad rajono valdžia, organizuodama konkursą, pasinaudojo trumpalaike nedidele ministro įsakyme esančia landele, ir teismas neįžiūrėjo nieko neteisėto. Trečioje vietoje likusi Baisogalos ambulatorijoje dirbanti vidaus ligų gydytoja Z. Rimkevičiūtė taip pat nebuvo patenkinta tokiu konkurso organizavimu iš principo, todėl dviejų moterų konfliktas buvo iš anksto užprogramuotas.

img_0089Atokiai esantis Baisogalos ambulatorijos pastatas pasitinka svečius alsuodamas sovietine architektūra. Aplinka irgi nėra labai svetinga, o kodėl taip yra, straipsnio autorius supranta, kai išgirsta, kad visa ambulatorijos vadovybė įsikūrusi kitame, palaikomojo gydymo ir slaugos namų, pastate. Pastatui akivaizdžiai trūksta remonto, ir nenuostabu, kad jo šildymas žiemą ne tik padaro nemažą skylę įstaigos biudžete, bet ir šildo kelių metrų atstumu orą aplink pastatą, o tai per metus, pasak vieno stebėtojų tarybos nario, kainuoja apie 18 tūkstančių eurų. Tačiau beveik ketverius metus vadovaujančiai įstaigos vadovei A. Juškienei neatrodo tai svarbiausia problema mažinti įstaigos nuostolius, kiek aiškintis asmeniškumus su jai vis nepaklūstančia gydytoja. Pati istorija puikiai primena televizijos serialą „House“, kur labai aikštingą ir arogantišką medicinos gydytoją ligoninei vadovaujanti administratorė privalo toleruoti tik dėl jo didžiulės kompetencijos gydymo srityje. Bet kad tai jau kenkia įstaigai ir jos interesams, gali pademonstruoti faktas, kad nuo pernai metais nedideliame Baisogalos miestelyje yra įsikūrusi privati pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įmonė, kuriai dabar priklauso apie trečdalį buvusių Baisogalos ambulatorijos pacientų.

Kai kurių ambulatorijos stebėtojų tarybos narių nuomone, norint išvengti didėjančio įstaigos įsiskolinimo, reikia perkelti visus gydytojus po vienu ligoninės pastato stogu, bet griežtai nesutinka su Radviliškio rajono savivaldybės administracijos specialistų pateiktais šimtatūkstantiniais perkėlimo kaštais. Todėl direktorės A. Juškienės nuomone, optimaliausias sprendimas – reikia atleisti vidaus ligų gydytoją Z. Rimkevičiūtę, nes ji esą nešanti įstaigai nuostolį, kadangi su ja turi dirbti ir kiti gydytojai kaip pediatras, chirurgas, ginekologas. Ar tai daugiau susiję su šios gydytojos rašomais skundais ministerijai dėl įvairiausių pažeidimų įstaigoje, ji kategoriškai neigia, tačiau patvirtina informaciją, kad ir sodybą vienkiemyje nusipirko, ir ją susiremontavo, kad butą savo vaikui Vilniuje 2014 m. nupirko būtent laikotarpiu, kai vadovauja šiai įstaigai. Galima pastebėti tendencija, kad kai kuriems mokytojams sekasi Radviliškio rajone, ypač, kai įsidarbina kokiu nors įstaigos vadovu.

img_0087Nors bandydama įteigti, kad yra geranoriška visų savo, net ir besiskundžiančiųjų, pavaldinių atžvilgiu, kad įstaigos viduje nėra jokių problemų, tačiau ambulatorijos direktorė A. Juškienė nesugebėjo aiškiai pakomentuoti, kodėl prašė slaugos skyriuje dirbančių darbuotojų pasiaiškinti dėl suvalgytos sumuštinių porcijos ir samčio sriubos. Tai akivaizdi taktika, kad pradėdama administracinės nuobaudos skyrimo procedūrą, bet jos neužbaigdama, taiko psichologinio spaudimo priemones prieš savo pavaldinius. O tada pavaldiniai nebeturi noro išsikalbėti atvykusiems valdininkams, kaip atsitiko atvykus vicemerui K. Auguliui į ambulatoriją. Pats vicemeras pripažįsta, kad yra ambulatorijoje nemažų įsisenėjusių problemų.

Tuo pačiu metu, kai Radviliškio rajono savivaldybės administracija, gavusi signalą iš Sveikatos ministerijos dėl šios įstaigos darbuotojams neišmokėtų 5% priedų pagal ministro pasirašytą įsakymą, atliko vidaus auditą. Radus pažeidimus, Baisogalos ambulatorijos direktorė A. Juškienė buvo įspėta tik žodiniu įspėjimu, nors LR DK nenumato tokios nuobaudos rūšies. Be to, persiuntus skundą Kontrolės komitetui dėl Baisogalos ambulatorijos galimų pažeidimų bei straipsnio autoriui nuvykus į vietą susitikti su pačia direktore A. Juškienę, buvo pastebimas sujudimas ne tik savivaldybės pastato koridoriuose. Žiniasklaidai susidomėjus pagal savivaldybės ir jos administracijos vadovų paskelbtą darbotvarkę numatytu pasitarimu dėl sveikatos įstaigų veiklos, jis buvo nukeltas. Galima būtų tik spėti pasitarimo atidėjimo priežastis ir kiek jos susijusios su pateiktais skundais dėl dviejų ambulatorijų, tačiau po susitikimų su rajono valdžia, Baisogalos ambulatorijos direktorė A. Juškienė įteikė darbo sąlygų pakeitimo ir/ar atleidimo lapelį gydytojai Z. Rimkevičiūtei. Labai tikėtina, kad rajono biudžeto lėšomis gali būti finansuojamas naujos šeimos gydytojos iš Kauno darbas šioje ambulatorijoje, bet ar tikrai tai prisidės prie įstaigos finansų subalansavimo, lieka atviras klausimas. Ar tai ir vėl eilinis nekompetencijos demonstravimas, ar saviškių klaidų dangstymas, ar padėjimas susidoroti su jiems neįtinkančiu pavaldiniu, galėtų atsakyti tik patys savivaldos vadovai, įskaitant K. Augulį ir administracijos direktorę J. Margaitienę. Jie taip pat pakomentuotų, kodėl vienos gydymo įstaigos atžvilgiu reikia išorinio audito įvertinti vadovo kompetenciją, tuo tarpu kitoje – nereikia, nors yra nustatytų pažeidimų?

O kad už tas klaidas reikės mokėti mums visiems iš rajono biudžeto kišenės, pademonstruos šitas pavyzdys. Radviliškio rajono taryba savo 2013 m. sprendimu yra patvirtinusi tvarką, kaip kompensuoti naujų gydytojų atvykimą dirbti kaimiškose vietovėse. Buvo numatyta skirti po 50 tūkstančių litais arba beveik 14 500 eurų kiekvienam naujai atvykusiam gydytojui, kuris įsipareigos dirbti įstaigoje ne mažiau kaip penkerius metus kaimiškoje vietovėje.  Nepatenkintam konkurso sąlygomis, tačiau praėjus nedaug laiko po teismo verdikto Baisogalos ambulatorijoje įdarbintam šeimos gydytojui S. Žvikui bus išmokama minėta kompensacija per tris kartus. Nors pats gydytojas į darbą atvyksta iš už 15 km esančių Gudžiūnų. Nebloga 240 eurų paskata prie 1100 eurų mėnesinio atlyginimo. Taip direktorė A. Juškienė įsivaizduoja ir įstaigos finansų subalansavimą, kai reikia už asmenines ambicijas mokėti iš bendro savivaldybės, o ne iš įstaigos biudžeto. Nors beveik ketverius metus vadovaudama įstaigai nepastebėjo, kiek daug atnešanti „nuostolių“ ši vidaus ligų, o ne šeimos gydytoja, turinti daugiausiai pacientų.

Kol buvo rengiamas straipsnis, tiek pačioje ambulatorijoje, tiek ambulatorijos internetinėje svetainėje pasirodė įrašas, kad nuo spalio 3 dienos darbą pradės šeimos gydytoja iš Kauno A. Fabijanskienė, kuri dirbs pirmadieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Taip pat tapo žinoma, kad laikinai einanti vyriausiojo savivaldybės gydytojo pareigas A. Čiūdarienė stengiasi gauti finansinę paramą šiai gydytojai iš savivaldybės biudžeto, nors sprendimu patvirtinta tvarka reikalauja, kad gydytojas dirbtų ne mažiau nei 40 valandų per savaitę.

Tačiau ne visi bendruomenės nariai sutinka su tokia reorganizacija, ir yra renkami parašai, kad išlaikyti gydytoją Z. Rimkevičiūtę ambulatorijoje. Tarp parašų rinkimą organizuojančiųjų yra ir visuomenės atstovų kaip atskirų bendruomenių pirmininkai bei seniūnaičiai.

Ir kas atsakys į klausimą, kodėl rajono politikams trūksta politinės valios priimti ryžtingus sprendimus ir arba sujungti visas ambulatorijas po vienu „stogu“ siekiant sumažinti administravimo kaštus, kaip yra Pakruojo rajone, ar atiduoti šių paslaugų teikimą išimtinai į privataus verslo rankas, kaip yra Plungės rajone, ar tiesiog leisti koegzistuoti joms kartu siekiant pacientams geriausio rezultato – konkurencingoje aplinkoje teikti tik kokybiškas paslaugas pirminės sveikatos priežiūros srityje. Galbūt tai bus pasiekta jau spalio 5 dieną Kontrolės komiteto posėdyje, kai bus nagrinėjami klausimai, susiję ne tik su šiomis dvejomis ambulatorijomis, bet ir visa Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigų struktūra.