Modernizacijos projektas: ar pavyks valdininkams pridengti figos lapeliu „apnuogintą” nekompetenciją ir neūkiškumą?

Pasinaudodami didžiulėmis ES struktūrinių fondų lėšomis, valstybės ministerijų valdininkai nutarė, kad reikia modernizuoti sovietiniais laikas statytus pastatus, įskaitant ir daugiabučius namus. Kol didžiojoje sąjungoje gyveno ir kai kuro kainos buvo menkos, tol nelabai kam rūpėjo taupyti. Ypač šildymui. Bet atėjus kitiems laikams ir keičiantis požiūriui į aplinkosaugines problemas, Lietuva su daugiabučių namų modernizacija gaudama didžiules ES investicijas bando prisidėti prie klimato kaitą skatinančių dujų mažinimo. Visiškai nesvarbu, kad Lietuvos dalis per pasaulį sudaro kažkelintą kartą po nulio su kableliu, tačiau kilnaus tikslo vedamas, Seimas su Vyriausybe ir atsakingomis ministerijomis parengė programą. Kad šita daugiabučių namų modernizavimo programa sėkmingai funkcionuotų ir būtų įgyvendinama, buvo sukurtas nemažas administracinis aparatas, parengta ir priimta nemažai teisės aktų įstatymų, nutarimų, įsakymų forma. O gyventojų norą prisijungti prie programos skatino Vyriausybės pasiūlyta nemaža kompensacija tai renovacijai atlikti. Kadangi tai valstybės mastu vykdoma programa, neaplenkė ji ir Radviliškio rajono, kuriame yra nemažai daugiabučių, pastatytų iki 1993 m.

Tokio modernizavimo teikiama nauda patikėję daugiabučio namo Radvilų g. 23, Radviliškis, gyventojų dauguma nusprendė pritarti namo modernizacijos (atnaujinimo) projektui. Kadangi tuo metu dar atsiskaitymo valiuta litas buvo, todėl ir straipsnyje minimi skaičiai bus litais. Projekto vertė viršijo 1,2 mln. sumą, iš kurios virš 400 tūkstančių litų suma vėliau buvo grąžinta kaip valstybės parama projektui. Tačiau pažvelgus į investicinį planą, iš karto į akis „krenta” 110 tūkstančių litų suma už projekto administravimą prie kitos 180 tūkstančių litų sumos už projekto kreditavimą. Tad projekto administravimo paslaugos kaina sudaro net apie 13 procentų nuo gyventojams mokėtinos sumos per visus 20 metų. O projekto administratoriumi savivaldybės sprendimu paskirta savivaldybei priklausanti įmonė UAB „Radviliškio šiluma”. Gal ir nėra jokių išankstinių susitarimų, ką tikriausiai dažnas sąmokslo teorijos šalininkas pagalvotų, bet kai ta pati įmonė tiekia ir šilumą, ir šiltėjant žiemoms bei mažėjant šilumos energijos poreikiui tampa daugiabučių namų modernizavimo projektų administratoriumi, darosi neaišku, ar nesusikerta kokie nors čia nematomi interesai. Bet gal tik kitas netyčinis atsitiktinumas, tačiau tuo metu, kai savivaldybei priklausančioje „Radviliškio šilumoje” dirbo Šiaulių apygardos teismo sprendimu nuo mero pareigų nušalintas A. Čepononis dėl galimo kitiems asmenims poveikio darymo, konservatorių daugumos koalicija Tarybos sprendimu paskyrė šią įmonę savivaldybės lygmenyje daugiabučių namų modernizavimo programos administratoriumi. Bet nesidairykime po personalijas ir grįžkime prie Radvilų g. 23 namo gyventojų. Įvykusiuose namo gyventojų susirinkimuose gyventojams buvo piešiama rožinė ateitis, kad jei sutaupysite ne mažiau 40 procentų šildymui reikalingos energijos, iš tų sutaupymų padengsite kreditą ir net jo palūkanas modernizacijos projekto įgyvendinimui finansuoti. Kad visa tai dar rimčiau atrodytų, atestuotas projekto rengėjas atliko norminius ir faktinius paskaičiavimus paimdamas paskutiniųjų trijų metų vidurkį. Namas senas, plytinis ir jau „kiauras” visai, todėl išleisdavo didelę šilumos energijos dalį per stogą, langus, sienas, net per rūsio perdangas. Kai nepavyksta įtikinti argumentų kalba, pati valstybė pasistengė panaudodama bizūno – saldainio metodą „priversti” abejojančius priimti „teisingą” sprendimą. Priimtais teisės aktais vadovaujantis, gali savivaldybės nebeteikti jokios kompensacijos už šildymą, jei gyventojai nesutinka su pateiktais pasiūlymais modernizuoti namą. O tame name gyvena nemažai tokių asmenų, kuriems teikiamos kompensacijos už šildymą ir taip toliau. Tad atsidūrusiems tokioje padėtyje gyventojams teko patvirtinti investicinį projektą ir prasidėjo modernizacijos statybinis įgyvendinimo etapas.

Emigracijos mastai iš Lietuvos stipriai paveikė ir statybų sektorių, kuriame pasijuto gerų statybos darbininkų, specialistų, vadovų trūkumas. Tai akivaizdžiai pajunta dažno modernizuojamo daugiabučio namo gyventojas, ypač provincijoje. Neatsakingumas, prastai atliekami darbai, nepriežiūra, statybinis darbų brokas, su visu tuo susidūrė ir daugiabučio iš Radvilų g. 23 gyventojai. Į jų prašymus dėl šių problemų rimtai nesistengė reaguoti nei projekto administratoriaus „Radviliškio šilumos” atstovai, nei skundus gavę Radviliškio rajono administracijos specialistai. Patiklūs žmonės buvo ir galvojo, kad ir į žodinius skundus bus laiku ir tinkamai reaguojama. Bet žodis – ne žvirblis, prie bylos nepridėsi, o nesant įrodymų, ir problema neegzistuoja. Todėl visi lankymaisi rekomenduotini tik atkakliausiems ir labiausiai užsispyrusiems. Vienai užsispyrusiai gyventojai iš to namo pavyko atlikti net žygdarbį: gauti modernizacijos investicinio plano projekto kopiją. Tarsi savaime turėtų būti suprantama, kad prisiimdami ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, gyventojai turėtų gauti visą su tuo susijusią dokumentaciją. Bet projekto administratoriaus UAB „Radviliškio šilumos” atstovų perdėtas „rūpinimasis” Amazonės miškų išlikimu pernelyg sukelia įtarimų, kad kažkas yra slepiama nuo gyventojų, kažkas daroma ne pagal planą. Statybininkams namą modernizavus ar renovavus, jis buvo priimtas, nors perduodant surenovuotą namą pačių gyventojų nuomonės labai  neatsiklausta.

(nuotraukos iš Radviliškio rajono savivaldybės tinklalapio).

Atėjus 2015-2016 m. šildymo sezonui, kurio gyventojai laukė kaip visų jų lūkesčių išsipildymo ir patirtų vargų dėl renovacijos įgyvendinimo, modernizuotas namas turėjo duoti tą didžiulį efektą. Juk tiek žadėta, tiek skaičiuota. Bet bėgant mėnesiams, gyventojai pastebėjo, kad mokėdami sąskaitas už šildymą ir kreditą bei jo palūkanas ir kitus būtinus mokesčius, jie tenkanti finansinė našta gerokai didesnė negu buvo iki modernizacijos. Todėl prašė, kad jiems išaiškintų, kas ir kaip. UAB „Radviliškio šiluma” vyr. finansininkė V. Smalinskienė pateikė paaiškinimą, kuriuo nudžiuginti galėjo nebent juodo humoro mėgėjus: „…tai vėjai stipresni buvo, o gal dažniau lijo”. Kam reikėjo atlikti renovaciją, jei vėjas įtakos tiek daug turi, ar lietus drėgmę atnešė? Bet paskaičiavusi patikslino atsakymą gyventojams patvirtindama, kad jie „sutaupo” ir renovacijos efektas yra. Supratę, kad jiems atsakymus teikia nekompetentingas  specialistas, gyventojai raštu kreipėsi į modernizacijos administratoriaus direktorių. Tačiau jo pasirašytą atsakymą paruošė ta pati vyr. finansininkė. Kadangi susiformavusiuose santykiuose tarp gyventojų kaip paslaugos gavėjo ir UAB „Radviliškio šiluma” kaip projekto administravimo paslaugos teikėjo administratorius  nevykdė savo pareigų, šie nusprendė kreiptis pagalbos į Radviliškio rajono savivaldybę ir jos administraciją. Juk tam ir valdžia, kad kontroliuotų savivaldybės įmonės darbuotojų darbo kokybę. Tačiau gyventojams aukščiausios rajono valdžios atstovai, kai kurie iš nežinojimo ar neįsigilinimo, kai kurie tyčia ar iš kitokių paskatų, net nesiruošė padėti. Nesigilindami į jiems pateikiamus atsakymų projektus, patys tarybos nariai davė šansą susikurti „triadai” iš aukščiausių savivaldos vadovų mero ir jo pavaduotojo, administracijos ir „Radviliškio šilumos”, kurios pagrindinis tikslas ne išspręsti neaiškumus, o kuo greičiau klaidinant pirmiausiai namo gyventojus ir pačius tarybos narius bet kaip pateiktais skaičiais „užgesinti” gaisro židinį. Kad tik neišplistų toliau. Tačiau nepatikėję tokias nelogiškais ir nepagrįstais paaiškinimais, gyventojai papildomai kreipėsi ir į būsto taupymo agentūrą, kainų ir energetikos kainų kontrolės komisiją ir į kitas institucijas. Agentūra patvirtino, kad investicinis projektas paruoštas laikantis teisės aktų tvarkos. Komisija nustatė, kad ta pati „Radviliškio šiluma” kaip šilumos tiekėjas pažeidė Šilumos ūkio įstatymo nuostatas apskaičiuojant gyventojams tenkančią šilumos energiją ir dar kitų pažeidimų ir įpareigojo ją perskaičiuoti iš naujo bei grąžinti gyventojų sumokėtas permokas. Liaudiškai perfrazavus, namo gyventojai buvo apvogti, todėl jei jie nebūtų kreipęsi į komisiją, pinigai nebūtų sugrąžinti. Todėl du viename metodas, nes šiuo atveju „Radviliškio šiluma” yra ir kaip šilumos tiekėjas, ir kaip modernizacijos programos administratorius, nelabai pasiteisina.

Neapsikentęs neatstovaujamais ir visiškai nesirūpinamais gyventojų interesais, opozicinės partijos Tarybos narys J. Malinauskas daugiabučio namo gyventojų vardu kreipėsi į Seimo kontrolieriaus įstaigą. Ši įstaiga ir vėl įpareigojo iš naujo Aplinkos apsaugos ministerijai priklausančią Būsto energijos taupymo agentūrą, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Radviliškio rajono savivaldybės administraciją ir UAB „Radviliškio šiluma” pateikti pakartotinai atsakymus į gyventojų prašymus. Bet net iš šono gavę kelintą „niuksą”, nei savivaldos vadovai, nei administracija, nei modernizacijos programos administratoriaus atstovai nesiruošia nei mokytis iš padarytų klaidų, nei jas paviešinti, nei tuo labiau atstovauti gyventojų interesus, nors paimamas mokestis pagal galimą aukščiausią nustatytą Vyriausybės leistiną įkainį vienam kvadratiniam metrui už projekto administravimą. Rugpjūčio mėn. vykusiuose svarstymuose komitetų posėdžiuose iš keturių komitetų net neįsigilinę už pateikto atsakymo projektą balsavo tik vienas – švietimo, sporto ir teisėtvarkos. Kituose net nebuvo svarstoma, nes arba administracijos buvo per vėlai įtrauktas į posėdžių darbotvarkę ir tarybos nariai nespėjo susipažinti, arba nesusidarė kvorumas. Tačiau mero pavaduotojo K. Augulio ir administracijos direktorės J. Margaitienės abejingumo gyventojų problemoms cinizmas pasiekė viršūnę per patį Tarybos posėdį. Išsikvietę gyventojus į posėdį, jiems net nesuteikė jokios teisės kalbėti, išsakyti savo pastebėjimus, o klausimo nagrinėjimo net nebuvo. Tarsi pasiūlyta sudaryti darbo grupę išsiaiškinti, kas ir kaip, ir vis tiek tarybos nariams pasiūlyta balsuoti už atsakymo projektą. Net žinant, kad tiek prokuratūrai, į kurią kreiptasi dėl viešojo intereso gynimo, tiek Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai „Radviliškio šiluma” nesuteikia prašomos medžiagos. Tokį valdžios užsispyrimą galima paaiškinti tik faktu, kad kažkam labai naudinga, jog tokia veikla tyliai ir ramiai tęstųsi. Juk ne veltui dideliais atlyginimais negarsėjančiame Radviliškio rajone, šios įmonės vadovai gauna vidutiniškai apie 1100 eurų atlyginimą, nors jų teigimu, ir dėl šiltesnių žiemų bei mažėjančių energijos kainų savivaldybei priklausanti įmonė praranda nemažai pajamų. Todėl atsiradusi galimybė teikti modernizavimo projektų administravimo paslaugą pasidarė visai nebloga alternatyva gyventi ir toliau labai gerai ne savo sąskaita. Tik to nesupranta Radvilų g. 23 daugiabučio, o gal ir kitų modernizuotų, gyventojai, nes jiems tai reikia patirti iš savo kišenės. O kad šiai dienai tik vos kas ketvirtas daugiabutis sutinka pasirašyti projektus ir juos įgyvendinti, „triadai” ne motais, nes ateis laikas, kad valstybė per teisės aktus visus įpareigos tai daryti. Taigi, užčiuopus aukso gyslą, nevalia jos paleisti.