Kaip sprendžiamos (ne)svarbios problemos Radviliškio rajono savivaldybėje arba tikrasis mero A. Čepononio veidas
Problema: besiveržiantis vanduo iš šulinio
Gyvena Radviliškio miesto gyventoja A. Gedrienė Trakų g. 20, kur nusipirko namą prieš daug metų. Nežinojo, kad nusiperka ir galimą problemą kartu su tuo namu. Kaip kokią tai katę maiše. Nedėkinga ta jos namo vieta tiek gamtinių sąlygų atžvilgiu, nes dauboje yra, tiek infrastruktūros atžvilgiu, nes šalia geležinkelis nutiestas ant pylimo. Todėl staiga prapliupus liūčiai ar palijus ilgiau nei kelias valandas, ta gyvenama vieta tampa pelkynu prieš pačios gyventojos valią. Beveik taip pat, kaip ir kiekvieną pavasarį Nemune tirpstant ledams, potvynio vanduo apsemia Šilutės rajono žemės. Gerai, ten bent jau mokslininkai sako, kad pievos vešlesnės tampa Nemunui dumblo atnešus. Bet jei gyveni vidury miesto ir neturi sąlygų laikyti mėsinių galvijų, o ir plotelis žemės šalia namo visai nedidelis, kad net ožkos neišlaikytum, tai augini pomidorus, agurkus ir kitas daržoves savo šiltnamyje. Tačiau ir čia problema, juk tai ne ryžiai, kuriems tam tikru momentu būtinas didelis kiekis vandens. Bet dėl tokio nepastovumo ir ryžių negalėtum užsiauginti, nes tai būna vandens, tai jo nėra. Prie šitų nedėkingų gamtinių ir inžinierinių infrastruktūros sąlygų, prisidėjo ir kita aplinkybė, kuri smarkiai pablogino gyventojos situaciją, nes Radviliškio rajono savivaldybės vadovai nusprendė pagerinti Laisvės alėją ir ją rekonstruoti. Pagerinti tai pagerino, bet rekonstravus netoliese esančią minėtą alėją ir po ja sutvarkius lietaus vandens surinkimo vamzdyną, vanduo gyventojos A. Gedrienės namo kieme pradėjo rinktis ne tik iš dangaus, bet ir iš žemės gelmių. Beveik kaip nedidelis geizeris laikas nuo laiko kila į viršų. JAV esančiame Jelaustauno nacionaliniame parke gaizerių pasižiūrėti atvyksta daug žmonių, bet A. Gedrienės tas labai nepaguodžia, kad šalia jos namų geizeris atsirado.Todėl nebeapsikęsdama pablogėjusios situacijos gyventoja A. Gedrienė kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės valdžią, kad padėtų išpręsti jai asmeniškai svarbią – nuolatinės įtampos, kad bet kada smarkiau palijus vanduo iš kanalizacijos šulinėlio apsemia jos sklypą ir namą – problemą. Deja, jos namas ne tik nedėkingoje vietoje, bet ir jame gyvena tik vienas iš n rajono gyventojų, ir n-tojo gyventojo problema yra viena iš tų daugybės n problemų. Vienas iš tūkstančių – tai mažuma, tai smulkmė, rajono valdžia tai žino, todėl ir pasirinko ignoruoti ją ir jos problemą. Bet apie ir reiktų pasikalbėti, kodėl vienų problemos sprendžiamos iš karto, o kitų – ne.
Pasirenkam, kam padedame, o kam – ne
Radviliškio rajono savivaldybei vadovauja meras A. Čepononis, tačiau vykdyti visų pareigų negali dėl esamo kaltinamojo statuso baudžiamojoje byloje, ir jis nesidomi, ar pagal įstatymą tas pareigas turi vykdyti kaip meras, ar kaip tarybos narys. Jis tiesiog jų nevykdo. Pasinaudodamas savivaldos įstatymo netobulumu ir džiaugdamasis, kad LR Apeliacinis teismas neleisdamas jam vykdyti tik tarybos nario pareigų padarė tikrą meškos „paslaugą“ rajono gyventojams, jis pasirinko pats savo valia nuspręsti, kam padėti, o kam – ne. Įsigilinus atidžiau į savivaldybės vadovų sprendimų priėmimo procesą, patys savivaldybės vadovai savo veiksmais parodo, kaip skirtingai vertina rajono gyventojus ir demonstruoja išankstinį požiūrį gyventojų problemų atžvilgiu. Todėl pasižiūrėkime, kaip dvi gyventojams aktualias problemas išsprendžia savivaldybės vadovai. Pirmoji – tai besiveržiantis vanduo iš kanalizacijos šulinio bei apsemiamas namas ir teritorija aplink jį Trakų g. 20 ir kitų namų valdose, o antroji – sodų bendrijų esančių kelių kokybė. Turintys didesnes pajamas ir esantys ant aukštesnio visuomenės socialinės hierarchijos laiptelio keliasi į sodų bendrijas ir ten statosi namus, nors nėra ten pilnai sutvarkyta inžinerinė infrastruktūra. Jų problema – nesutvarkyti keliai, todėl jie bando savo iniciatyva už savo lėšas tuos kelius tvarkyti. Labai sveikintina pozicija, bet jiems nesinori vieniems mokėti už „viešo“ naudojimo objekto priežiūrą, atnaujinimą ir panašiai. Jie kreipiasi į savivaldybę, kad kažkaip kompensuotų sodų bendrijų gyventojų patiriamus kaštus kelių pagerinimui, ir savivaldybės administracija iš karto parengia sprendimo projektą ir neša Tarybai tvirtinti. Tarybos nariai patvirtina ir net džiaugiasi, kad reikia tokia „gražią iniciatyvą“ paremti, bet kai prašo Trakų g. 20 namo gyventoja A. Gedrienė pagalbos – nėra ne tik pinigų, bet ir dėmesio neskiria. 2016 m. gegužės 17 d. raštu ji kreipėsi tiesiogiai į Radviliškio rajono tarybą, ateina net patvirtinimas iš rajono mero pavaduotojo K. Augulio, kad prašymas gautas ir bus nagrinėtas kitame Tarybos posėdyje, tačiau birželio 23 dieną įvykusiame posėdyje bei prieš tai vykusiuose komitetų posėdžiuose apie tai net neminėta. Tokį tik siaurų interesų atstovavimą galėtų patvirtinti ši įdomi smulkmenėlė: administracijai teikiant sprendimo projektą dėl sodo bendrijų kelių dalinio kompensavimo buvo įrašyta į sprendimo 23 p., kad tinkamai ir laiku įgyvendinus savivaldybės 2016 m. biudžeto surinkimo projektą, bus galima finansuoti sodų bendrijų darbus ir už 2015 bei 2016 m., nors paraiškas galima būtų tiekti tik iki einančiųjų metų kovo mėnesio. Keista ir tai, kad projektą rengė Statybos skyriaus vedėjas G. Vičas, kuris pagal įstatymą ir reglamentą turėtų nurodyti finansavimą. Gal nereiktų pradėti iš viso šito reikalo sukurti sąmokslo teorijos, bet Trakų g. gyventojai A.Gedrienei jau galima pradėti piktintis, kad savivaldybės vadovai nusprendė bent jau kuriam laikui ignoruoti tai, kad jai priklausančio namo valdoje ji dažniau nei įprastai turės avėti aukštaaulius guminius, žiūrėti, kaip kiekvieną sykį po lietaus apsemia ne tik jos šiltnamį, jos valdas, o paskui ir visą namą. Gyventojai A.Gedrienei iš Trakų g. 20 tikriausiai jau tik per teismą pavyktų apginti savo teises ir įpareigoti savivaldybės vadovus ginti ir jos interesus pašalinant problemą anksčiau nei 2018 m.
Mero A. Čepononio komentaras dėl neveikimo
Kaip tiesiogiai išrinkta savivaldybės galva, A. Čepononis teigia, kad šita problema egzistuoja ne nuo pernai ar net ne nuo užpernai. Ta problema jau egzistuoja visą gyvenimą, nes, pasak jo, „dar 1995 metais jį išrinkus Radviliškio miesto meru, ten tais metais jau buvo kartą įvykusi tokia ekstremali, tragiška situacija ir vandenį teko siurbti su gaisrinių automobilių siurbliais“. Taip pat ir į gyventojos A. Gedrienės raštišką prašymą, peradresuotą per Seimo narį A. Salamakiną, atsakoma, kad atlikus Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus ir sukonstravus didesnio pralaidumo vamzdžius, Trakų. 20 namo ir aplink esantiems namams padaryta probleminė situacija, nes esantis ties tuo namu vamzdynas nebesugeba staigiai praleisti tokio vandens debeto, ypač staigių stiprių liūčių. Bet šiai dienai sprendimo nėra, kol kas gyventoja A. G. privalo laukti iki bent jau 2018 m. Paklaustas, ar nėra gyventoja A. Gedrienė maitinama pažadais, kad lauktų „išganingujų“ 2018 metų, meras A. Čepononis neslepia, kad pinigų tai yra, Aplinkos apsaugos ministerija jų turi jau „numačiusi“ iš ES struktūrinių fondų, tik dar nėra patvirtintas kvietimų aprašas, pagal kurį turėtų ir būti teikiamas projektas šios problemos sutvarkymo reikalaujančios lėšos. Bet kuris sakys, kad jei turi pinigų, praeis visas biurokratines procedūras ir bus išspręsta problema. Tačiau juk gyventojai A. Gedrienei ir jos kaimynams reikia gyventi dabar ir čia, ir tomis labai pablogėjusiomis sąlygomis. Savivaldybės merui A. Čepononiui net nėra labai svarbu, kad per tiek laiko nuolatinė drėgmė gali pakenkti namui, o tai savaime mažina turto vertę nuo dėl gyventojos A. G. nepriklausančių priežasčių, nors sutinka, kad kas antrą dieną apsemiamas namas ir jam pačiam nepatiktų. Jei tai būtų tik gyventojos problema, pati sugalvojo namą vidury pelkės statytis, ir prašytų pagalbos dėl apsisaugojimo nuo vandens, būtų suprantamas mero kaip išrinkto politiko pateisinamas neveikimas, bet juk gyventojai A. Gedrienei problemą sukūrė savivaldybei priklausanti įmonė „Radviliškio vanduo”. Apie papildomas ar laikinas priemonės kaip pontonų sumontavimas ar siurblio įrengimas net nėra galvojama, tiesiog pasirenkama ignoravimo paprasto gyventojo atžvilgiu strategija, nes jis atskirtas nuo minios nebėra toks svarbus, ten tik vienas bus prarastas balsas, kuris pernelyg nereikšmingas. Visišku neveikimu mero A. Čepononio kaltinti negalima, nes, pasak savivaldos vadovo, tai būtent jis davė „ženklą“, kad Radviliškio miesto centrinės aikštės atnaujinimo darbai būtų gerokai pristabdyti, nes kitaip į tą Trakų g. 20 namo kiemą per vamzdynus dar papildomai pribėgtų ir vandens nuo rekonstruotos centrinės aikštės. Tačiau gyventojai A. Gedrienei nuo to ne lengviau, jai klausimas daug aktualesnis: ar nereikėjo pradėti gatvės ir vamzdynų rekonstrukcijos darbų nuo pačio žemiausio taško ir tik tada eiti su gatvės rekonstrukcijos darbai aukštyn? Taip pat bet kuriam platesnį mąstymą turintis asmuo irgi paklaustų, ar tai buvo tik projektuotojų neapsižiūrėjimas ir nenumatymas tų padarinių, kuriuos lėmė taip parengtas projektas, ar savivaldybės administracijos specialistų netinkamas pareigų atlikimas? Tačiau meras A. Čepononis jau rodo, kad ir tiesiogiai rinktas gyventojų, kaip savivaldos vadovas atstovaus tik tam tikrus siaurus interesus ar net tik savo paties ambicijų patenkinimą, kurį galima būtų įvardinti, kaip gražaus reginio matymą per savo langą. Arba patikslinant, tai pati padėtis rodo, kad meras A. Čepononis yra in limbo, esantis, bet negalintis veikti. O veikti negalintis, nes jau yra dėl tam tikrų veikų ir teisiamas teisme. Taip pat būtų pats laikas savivaldybės ir jos administracijos vadovams planuotis veiklą, įskaitant ir finansus, kai jau nebebus to pinigų kapšo ir bėdas teks spręsti tik iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.
meslaisvi.lt