D.Jančaras: 26-ri nepriklausomybės metai – gelbėkit vaikus, pamaitinkit senelius.
Kovo 30d. Valstybės Saugumo Departamentas savo metinėje ataskaitoje paskelbė grėsmių Lietuvai sąrašus, kuriuose didžiausi kylantys pavojai įvardijami iš Rusijos. Po ataskaitos paskelbimo įvairios žiniasklaidos priemonės(greičiausiai iš džiaugsmo, kad nepateko į tuos sąrašus) visą dieną skelbė, rengė diskusijas šia tema. Radijuje buvo galima išgirsti įvairių ekspertų nuomonių apie klastingą Rusijos režimą. Pasiklausius jų atrodo, kad didžiausios grėsmės Lietuvai tai kaimyninių valstybių tankai ir lėktuvai, arba kitaip sakant karinė invazija. Tačiau karai mūsų planetoje jau seniai įgauna kitokią formą, ir tokių karų kol kas nesugeba, ar nenori įvardinti mūsų saugumo tarnybos. Ekonominė draugiškų šalių invaziją, taip apibūdinčiau šiuolaikinius karus, kuriuose aukų nedaug, tačiau kenčiančių tikrai ne mažai. Šiuose karuose žūsta nebent savižudžiai, negalintys daugiau kentėti nepritekliaus. Apie tokių karų formas kituose straipsniuose, o šiame apie pasekmes, kurių liudijimų pilna Lietuva.
Kad padėtis Lietuvoje iš ties tragiška, rodo įvairūs reklaminiai stendai arba akcijos, raginančios žmones aukoti. Aukoti vaikams, seneliams ar kitiems šiuolaikinių „karų” aukoms. Didmiesčių stotelėse iškabinti plakatai informuoja kiek Lietuvoje žmonių neturi galimybės valgyti mėsos arba žuvies, prekybos centruose renkami pinigai vargšams vaikams, akcijos dalyvių teigimu patiriantiems badą.
Visi šie geradariai savo reklaminiuose brošiūrose kažkodėl pripiešia įvairių gyvūnų, bet tik ne žmonių. Štai „Maximos” prekybos centruose dalinami kuponai su raginimu sumokėti du eurus, kurie bus skirti pirkti negendantiems produktams, kruopoms, miltams, kitokiam maistui. Šis kuponas dekoruotas simboliu, kuriame atvaizduoti paukščiai, lesantys iš dubenėlio maistą. Paklausius kuponų platintojų, kam bus skirta ši labdara, visi kaip vienas atsakė -„žinoma žmonėms”. Kitas stendas gatvėje informuoja apie paliktų vaikų planetą, kuriems taip pat reikalinga pagalba. Šiame atvaizde vaiko veidas įkomponuotas į ruoniuko snukutį.
Tų pačių gelbėtojų internetinėje svetainėje nurodyti ir telefonų numeriai, kuriais pasiuntus SMS galima padėti užaugti tiems vaikams. 
Pasidomėjome vienos iš gelbėtojų organizacijos padėtimi. Pasirodo visuomeninės organizacijos „Gelbėkite vaikus” įstaigoje dirba net 29 darbuotojai, kurie greičiausiai ir skirsto visas tas suaukotas lėšas. Tačiau kad jie galėtų skirstyti, visų pirma turbūt turi susirinkti lėšų sau, kad galėtų išsimokėti atlyginimus. Kokie jie, aš nežinau, tačiau įtariu, kad ne minimalūs.
O dabar apie tai, kodėl aš neaukoju. Visų pirma esu mokesčių mokėtojas, kuris tikisi, kad jo mokami mokesčiai keliauja būtent socialiai teisingos valstybės kūrimui. Kažkas ir kai kuriuos aš tikrai žinau, tuos mūsų surinktus mokesčius išdalina taip, kad neužtenka, nei vaikams, nei seneliams, nei ligoniams ar kitiems socialiai atskirtiems asmenims. Žiūrėkite, kiekvienais metais mokyklų vadovai prašo moksleivių tėvelių, kad šie paaukotų du procentus nuo savo mokamų mokesčių valstybei, jų mokyklai. Bet tai kiekvienas dirbantis ir taip jau sumoka mokesčius, iš kurių dalis ir keliauja švietimui. Nuo kiekvieno mokesčių mokėtojo, dalis mokesčių keliauja socialinei sričiai, iš kurių ir turėtų būti pamaitinti visi alkstantys ar užauginti tėvų netekę vaikai. Kodėl per šitiek nepriklausomybės metų mes nesugebame sudaryti orių sąlygų visiems valstybės gyventojams iš surenkamo biudžeto? Ar ne žeminame tuos užribyje atsiradusius senukus, neįgaliuosius, vaikus, versdami juos gyventi iš aukų? Mano galva išmalda tai pažeminimas, todėl aš ne aukosiu, tačiau tai nereiškia, kad nesieksiu, jog šie mano bendrapiliečiai greta manęs gyventų be pažeminimo.
meslaisvi.lt