D.Jančaras: „kamščių” Lietuva

  „Kamštis”- gerai žinomas žodis didesnių miestų vairuotojams. Taip liaudyje apibūdinama transporto priemonių spūstis gatvėse. Pakliuvęs į tokią spūstį kiekvienas vairuotojas supranta, kad jo kelionė ženkliai prailgs. Iš „kamščio” niekur nedingsi, lieka kantriai laukti, kol bus pasiektas kelionės tikslas. Panaši situacija susidarė ir valstybės vystymosi kelyje. Užstrigę lyg transporto spūstyje, Lietuvos gyventojai kantriai laukia didesnių atlyginimų, pensijų, laukia darbo vietų, viliasi, kad socialinė atskirtis vis dėl to pradės mažėti, nori teisingumo ir skaidrumo valstybės valdyme. Tačiau skirtingai nei gatvėse, valstybės vystymosi kelyje „kamščiai” yra konkretūs asmenys, tai politikai. Tokie veikėjai,  būdami kitiems kelyje „kamščiais”, savo „trasoje” stabdyti nenori. Jie pasirinkę atskirą nuo visų gyventojų gatvę ir labai skuba pirmyn. „Greičio svirtį” spausti  juos skatina atsiritanti Europos Sąjungos paramos lėšų pabaiga. 2020 metais ji bus nutraukta. Jau daug metų kai Lietuva gauna finansavimą projektams, kurių pavadinimai daugeliui suteikė viltį, kad šalis netrukus taps modernia Europos sąjungos valstybe. Per visą šį paramos suteikimo laikotarpį buvo mesti didžiuliai pinigai į darbo vietų kūrimą, socialinės atskirties mažinimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, į kaimo vietovės patrauklumą, viešųjų erdvių sutvarkymą, tačiau visi šie gražiu pavadinimu „Kuriame Lietuvos ateitį” projektai nesustabdė emigracijon plūstančių tautiečių, bei čia toliau skursti liekančių jų giminaičių. Kodėl taip atsitiko? Greičiausiai, kad pasimaišė „kamščiai”, kurie pasinaudodami savo padėtimi vardan asmeninio „greičio” užstabdė valstybės „autobusą”. Užstabdė tam, kad patys galėtų susikurti savo mažas valstybėles, finansuojamas užstabdytos Lietuvos sąskaita. Ir toliau atsiranda vis naujų, prabangių vietovių Lietuvoje, kurias galima būtų pavadinti „kamščių” prieglaudomis. Baisiausia, kad tie patys „kamščiai” vėl ir vėl veržiasi prie valstybės vairo. Jie vėl ir vėl žada paspausti „akceleratorių”, bet vos atsisėdę už vairo spaudžia stabdį.”Kamščių įkaitas’ tapę Lietuvos gyventojai neranda būdo, kaip šiais „stabdžiais ” atsikratyti. Ir apskritai, ar įmanoma jais atsikratyti? Greičiausiai kad sunkiai, nes juk tikro automobilinio „kamščio” teorija visiems aiški, reikia laukti, kol jis išsisklaidys. Panašiu principu ir elgiasi ne savo norų į „kamštį” pakliuvę visi Lietuvos gyventojai. Atrodo, kad jie laukia, kol ši ilgametė spūstis galų gale pranyks.

Trumpai ir paprastai. Geras politikas ieško būdų, kaip gyventojams praplėsti galimybę kurtis savo valstybėje, o politikas „kamštis” mato tik vieną, kaip dar labiau praplėsti savo asmeninę imperiją naudodamas šio tikslo pasiekimui visas įmanomas teisėtas ir neteisėtas priemones.

„Kamščiai” nesupranta, kad eidami tam tikras politines pareigas ir gaudami solidų atlygį už tai turėtų tiesiog ieškoti žmonių, kurie, turėtų galimybę parduoti savo(na tarkime panaudosime šį pavyzdį) ,maisto gaminimo paslaugas mokykloms, kurios teikia nemokamą maitinimą gaunantiems moksleiviams. Dėl savo „kamštiškumo” tokie politikai galvoja, kad tik jų įsteigta įmonė gali turėti tokią privilegiją. Ir šis pavyzdys tik vienas iš tūkstančio, kurie masiškai paplitę po visą Lietuvos teritoriją. Būtent tokius  „kamščių kamščius”, gyventojai turėtų kuo greičiau supurtyti, kad pastarieji nuo valstybės valdymo  lyg iš šampano butelio šautų garsiai ir skristų toliai.

meslaisvi.lt