S.Lapėnas: UAB „TRATC” privalo tapti ne pelno siekiančia viešąja įstaiga

Vienintelėje Jurbarko savivaldybėje iš keturių, kurios yra UAB Tauragės atliekų tvarkymo centro akcininkės atsirado politikų, kurie nori ginti visos apskrities gyventojų interesus. Vienas toks Jurbarko rajono mero pavaduotojas Saulius Lapėnas.  Jis savo tinklaraštyje išplatino  straipsnį, kuriame dėl TRATC-o padėties sudėliojo visus taškus ant „i”. Siūlome susipažinti su šio politiko nuomone ir siūlymais.

Neleiskime pelnytis, teikiant gyventojams monopolizuotas paslaugas!

Manau, kad savivalda privalo ir gali apginti gyventojų interesus! Todėl, Jurbarko savivaldybės tarybos posėdyje vasario 18 d., svarstant klausimą „Dėl savivaldybės finansinio turto investavimo ir UAB  Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro įstatinio kapitalo didinimo“, pateikiau kelis siūlymus:

•  neinvestuoti iš Jurbarko savivaldybės biudžeto 55 607 Eur didinti  TRATC įstatinį kapitalą ir
• reorganizuoti UAB „TRATC“ į ne pelno siekiančią viešąją įstaigą.

Būtent tokią veiklos formą pasirinko visa eilė Lietuvos savivaldybių (Kauno apskrityje – Kauno miesto ir rajono, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Raseinių rajonų savivaldybės, o Šiaulių apskrityje – Šiaulių miesto ir rajono, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio rajonų savivaldybės). Jos įsteigė sėkmingai ir skaidriai dirbančias ne pelno siekiančias viešąsias įstaigas – regiono atliekų tvarkymo centrus. Manau, kad buvo pasirinkta tinkamiausia juridinio asmens veiklos forma, užtikrinant viešąjį gyventojų interesą gauti kokybiškas paslaugas, nekeliant reikalavimo formuoti įstatinį kapitalą ir nesiekiant gauti pelno iš gyventojų kišenės.

Manau, kad būtent toks sprendimas, leidžia išvengti poreikio didinti įstatinį kapitalą ir įsigyti brangiai kainuojančias ir beprasmes akcijas. Tik toks sprendimas, kuriam dar turi pritarti visuotinio UAB „TRATC“ akcininkų susirinkimo dalyviai (jei jiems pakaks ryžto, drąsos ir patriotiškumo), gali iš esmės pakeisti nuostolingos įmonės veiklą ir jos rezultatus.

Tuo labiau, kad jurbarkiečiams, be tikėtino tarifų augimo išliks poreikis padengti UAB „TRATC“ įsiskolinimą už III-IV sekcijos statybą: 162 242 Eur (TRATC 2015.12.21 raštas Nr.IS-924) ir skirti 41 164 Eur, prisidedant prie Tauragės regioninės plėtros plane numatytų (galimų) ES investicijų 2014-2020 laikotarpiu į RATC infrastruktūrą (TRATC 2016.01.07 raštas Nr.IS-008). Taigi nepriklausomai nuo 55 607 Eur investavimo didinant įstatinį kapitalą, iš Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto dar bus reikalaujama daugiau nei 200 tūkst. Eur. Ir tai toli gražu ne visos išlaidos mūsų gyventojų sąskaita…

Mano nuomone, būtina nutraukti TRATC pelnymąsi iš gyventojų , teikiant monopolizuotas paslaugas už atliekų tvarkymą, remiantis uždarosioms akcinėms bendrovėms būdingu pelno normos taikymu! Sumokėjus iš savivaldybės biudžeto 24 328 Eur už 28-ias UAB TRATC akcijas, buvo investuoti mūsų gyventojų – mokesčių mokėtojų pinigai, tačiau iš to negavome jokios naudos: nei dividendų, nei mažesnių kainų. O matant TRATC veiklos nuo 2012 metų finansinius rodiklius ir rezultatus, nelieka abejonių, kad pinigų bus prašoma ir ateityje.

Sutelkus valdančiosios daugumos pastangas, mūsų gyventojų laimei pavyko priimti protingą sprendimą – atsisakėme investuoti į papildomai siūlomas akcijas. Tačiau tuo pat metu pasigirdo opozicijos nuogąstavimai, kad sumažėjęs akcijų kiekis neigiamai atsilieps mūsų gyventojams. Tai leiskit paklausti, kodėl gerokai mažesnis akcijų skaičius, kuriomis iki šiol disponavo Šilalės rajono savivaldybė (24 akcijos) ir Pagėgių savivaldybė (9 akcijos) nelėmė kokių nors papildomų nuostolių šių savivaldybių gyventojams? Jei šios savivaldybės tiek turtingos, kad pasirengusios sumokėti ir įsigyti akcijas – mes netrukdysim.

 Problemos su matematika ar suplanuoti  UAB „TRATC“ veiklos nuostoliai?

Atkreipiu dėmesį, kad UAB „TRATC“ taip ir nepagrindė, kodėl iš gyventojų interesams atstovaujančių keturių savivaldybių reikalaujama investuoti 200 tūkst. Eur į papildomai išleidžiamas akcijas. Pagrindinis argumentas – grynai formalus. Per savo „sėkmingos veiklos“ laikotarpį sugebėjo prašapinti jiems gyventojų patikėtą įstatinį kapitalą.

Štai ką skaitome Jurbarko rajono savivaldybei  TRATC atsiūstame rašte: „PASIŪLYMAS DĖL SAVIVALDYBĖS FINANSINIO TURTO INVESTAVIMO IR UAB ,,TAURAGĖS REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAS“ ĮSTATINIO KAPITALO DIDINIMO 2016-02-10 Nr. R4-17-275“: „ 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės  įstatinį kapitalą sudarė 86886 Eur, kurių kiekvienos nominali vertė 868,86 Eur. Įstatinis kapitalas padalytas į 100 paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų. Bendrovės akcininkės yra keturios savivaldybės:

Tauragės rajono savivaldybės – 39 akcijos;

Jurbarko rajono savivaldybės – 28 akcijos;

Šilalės rajono savivaldybės – 24 akcijos;

Pagėgių savivaldybės – 9 akcijos.

2012 metais bendrovės pelnas siekė 130 812 Eur, 2013 m. susidarė 48 064 Eur nuostolis, 2014 metais – 250 656 Eur nuostolis, 2014 m. pabaigai susidarę grynieji nuostoliai  siekia 167 908 Eur. Bendrovės įstatinis kapitalas nebuvo  keičiamas. (Keista, kad šie nuostoliai problema tapo tik 2016 metais – S. L. pastaba)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei 1/2 įstatinio kapitalo dydžio. Bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (neigiamas 79,2 tūkst. Eur). […]Bendrovės valdybos nariai 2015 m. gruodžio 22 d. posėdyje (protokolo Nr. 15/08(96)) nusprendė padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 200 000 Eur (patikslinta 199 837,80 Eur). Kadangi vienos akcijos vertė yra 868,86 Eur, todėl įstatinis kapitalas padidėtų 230 akcijomis. Akcijų skaičius kiekvienai savivaldybei tenka taip: Tauragės r. savivaldybei 90 vnt. akcijų, Jurbarko r. savivaldybei 64 vnt. akcijų, Šilalės r. savivaldybei 55 vnt. akcijų, Pagėgių savivaldybei 21 vnt. akcijų.“

Viliuosi, kad tie, kas bent kiek susipažinę su matematika, pastebi tam tikras keistenybes. Jei prie esamo bendrovės 86 886 Eur įstatinio kapitalo pridėsime trūkstamus 79 200 Eur, tai kad formaliai  tenkintume UAB „TRATC“ keliamus reikalavimus užtektų padidinti iki 166086 Eur. Tačiau TRATC reikalauja papildomai didinti dar maždaug 34 tūkst. Eur daugiau! (199837,80 Eur – 166086 Eur = 33751 Eur). Ir niekas tuo nesistebi! Visi TRATC gynėjai, tarsi užburti, linkę pritarti bet kokioms investicijoms gyventojų – mokesčių mokėtojų sąskaita. Įdomu būtų pažiūrėti į jų veidus, jei jiems reikėtų sumokėti iš savo kišenės. Ko gero tada labai greitai atgaivintų savo matematinius gebėjimus.

Skaidri veikla?

Kasmet Lietuvoje įsteigiama gana nemažai naujų UAB ir nemažai užsidaro. Dažniausia priežastis – vadovų nekompetentingumas, nesugebėjimas vykdyti ūkinę veiklą išnaudojant rinkos galimybes. Būtent todėl bet kuris save gerbiantis investuotojas arba bankas iš prašančios paskolos įmonės reikalauja pateikti ekonominius-finansinius argumentus (numatomos veiklos verslo planą), kuriame būtų įrodomas investicijų prasmingumas ir gautų investicijų grąža dividendų pavidalu per konkretų laikotarpį. Tik tokiu būdu atsiranda galimybė įvertinti ne tik įmonės vadovų kompetenciją, bet ir pelningo investicijų susigražinimo galimybes. Priešingu atveju bankams grėstų bankrotas.

Nejaugi mes, jurbarkiečiai, kvailesni ar turtingesni nei bankai? Argumentuodami banko nenoru kredituoti TRATC veiklą, reikalauja iš savo investitorių, valdančių 28 akcijas, įsigyti papildomai akcijų už 55 607 Eur. Padidinus įstatinį kapitalą, bus didesnė tikimybė gauti kreditą iš banko? Tačiau, paprašius susipažinti su verslo planais, kurie neabejotinai privalėjo būti, anksčiau kreipiantis dėl ES lėšų įnvestavimo į I-II sekcijų statybą ir dabar, siekant gauti kreditą iš banko III-IV sekcijos finansavimui, TRATC vadovai to nepateikia. O gal jų ir nebuvo?

Tada nesunku suprasti, kodėl nė vienas bankas nesiryžo investuoti  į TRATC veiklą. O jei jie egzistuoja, bet slepiami, tai iš esmės pažeidžiamas 95 straipsnio „KONCESIJOS  SUTARTIS DĖL JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS OPERATORIAUS FUNKCIJŲ VYKDYMO“ 2009 m., kuriame teigiama: „95. Savivaldybė turi teisę papildomai kontroliuoti Koncesininką netrukdydama jo veiklos, neatskleisdama su veikla susijusių komercinių paslapčių, jei jos nesusijusios su sutarties ar kitų LR teisės aktų pažeidimais ir su sąlyga, kad Koncesininkas įsipareigoja pateikti Savivaldybei visą jos pageidaujamą informaciją.“

Ar tokią politiką galima įvardinti kaip skaidrią veiklą?

UAB ar VšĮ – palyginkime veiklos rezultatus

Gal esu neteisus? Gal šio verslo specifika tokia, kad surinktų iš gyventojų atliekų tvarkymas ir perdirbimas visada nuostolingas?..

Ir be išsamaus verslo plano bet kuris investuotojas gali greitai įvertinti padėtį įmonėje. Pagrindinis rodiklis – gaunamas pelnas, jo augimo tempai ir šaltiniai. Net jei dėl objektyvių rinkos svyravimų pelnas laikinai sumažėja, bendra vystymosi kryptis leidžia prognozuoti įmonės galimybes sėkmingai dirbti arba bankrutuoti. Kitas svarbus veiksnys – tai įmonės veiksmų adekvatumas. Jei UAB patiria nuostolius, o išlaidos administravimui tik auga, tai bet kuris investuotojas suabejos tokios įmonės vadovų kompetencija arba įtars „nešvarų žaidimą“. Investuotojui tai ženklas, kaip ir socialiniam darbuotojui matant bedarbį važinėjantį su prabangiu automobiliu. O dabar įsivaizduokite save investuotojo vaidmenyje, kuriam siūlo nusipirkti UAB „TRATC“ akcijas ( tuo labiau, kad jau esate investavę dėka buvusių savivaldybės sprendimų).

UAB „TRAC“ metiniame pranešime  2014 m. (nuoroda: http://www.uabtratc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=290 )  skaitome: „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 2014 metus, kaip ir 2013 metus, baigė nuostolingai. Iki vietinės rinkliavos  įvedimo už komunalines atliekas 2010 metais nuostoliai sudarė 173,7 tūkst. Lt, 2011 metais –181,5 tūkst. Lt.  Įvedus rinkliavą, 2012 metų finansinis rezultatas jau buvo 428,7 tūkst. Lt pelnas.  Įmonės finansinė padėtis pagerėjo, nes buvęs patvirtintas 2008 metais „vartų mokestis“, kurį mokėjo atliekų turėtojai, pristatę atliekas į sąvartyną, buvo nepakankamo dydžio, kad padengtų visus TRATC veiklos kaštus […] Ženkliai padidėjęs atliekų kiekis į sąvartyną leido įmonei dirbti pelningai. Per 2013 metus patirtas –166,0 tūkst. Lt nuostolis. 2014 metų finansinis rezultatas – 865,5 tūkst. Lt. Įmonės nuostolinga veikla susijusi su nepakankamo dydžio pajamomis, kurios pilnai padengtų visus eksploatavimo kaštus. Sumažėjus atliekų kiekiui  į sąvartyną, atitinkamai sumažėjo ir gaunamos pajamos iš savivaldybių pagal pateiktas sąskaitas už atvežtus atliekų kiekius.“

Lyg ir viskas aišku – nuostolių buvo ir anksčiau, o pelningi buvo tik 2012 metai, kai buvo įvesta visuotinė rinkliava ir gyventojai buvo priversti mokėti gerokai daugiau. Tačiau tai truko neilgai, nes pelną „suvalgė“ staigiai augančios įmonės išlaidos. Ir šios išlaidos tik augo, įmonei dirbant ir toliau nuostolingai, o gyventojai mažino atliekų kiekius. Atsiskleidžia „genialaus verslo plano“ esmė – „kalti“ atliekų kiekius mažinantys gyventojai, todėl juos reikia kartas nuo karto „bausti“ didinant tarifus. Tačiau vardan ko?

Atsakymą randame 24-ame puslapyje (UAB „TRATC” – Metinis pranešimas 2014 m.):

„Didelę dalį bendroje sąnaudų sumoje sudaro TRATC administravimo sąnaudos. Jas sudaro darbo užmokestis, IMT nusidėvėjimas, nuoma, ryšių sąnaudos, transporto, komandiruočių išlaidos, draudimai, medžiaginių vertybių sąnaudos ir t.t. 2012 metais ši suma sudarė1657,6 tūkst. Lt., 2013 metais 1742,9 tūkst. Lt. 2014 metais administravimo sąnaudos buvo 1840,0 tūkst. Lt. Didžiausią dalį administravimo sąnaudose sudaro darbo užmokesčio kaštai.“

Atsiskleidžia dar viena „genialaus verslo plano“ ypatybė – nesvarbu, kad įmonė patiria nuostolius, išlaidos administravimui turi augti! Ir kuo veikla nuostolingesnė, tuo daugiau pinigų komandiruotėms ir darbo užmokesčiui.

Ko gero Lietuvoje tapo priimtina finansų krizės metu „pjaustyti“ pensijas. Bet UAB „TRATC” savo finansinės krizės metu be jokios sąžinės graužaties įprato didinti išlaidas administravimui ir po to reikalauti, kad kažkas padengtų šias „klaidas“?

Gal aš neteisus ir šiame versle kitaip negali būti?

Tačiau VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centro 2014 m. veiklos ataskaita.“ – 2014 m. įstaigos veikos rezultatas  807.441,- Lt pelnas. (http://www.kaunoratc.lt/lt/veikla/veiklos-ataskaitos )

VšĮ “ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ – veiklos rezultatai ne tik fiksuoja pelną, bet leidžia finansuoti svarbią investiciją: „2014 metų Įstaigos veiklos rezultatas iki atidėjimo registravimo 1 945 279 Lt. 2015-02-10 Įstaigos Valdyba (susirinkimo protokolas Nr.V-71) nusprendė skirti iš 2014 metu veiklos rezultato 1 552 583.58 Lt Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno uždarymo bei sutvarkymo ir priežiūros atidėjimui. Užregistravus atidėjimą, veiklos rezultatas 392 695 Lt.“( 2014-8 psl. http://www.sratc.lt/index.php?page=metines-ataskaitos )

Tai problema ne dėl atliekų, gyventojų ir įkainių, kurie Lietuvoje ne itin skiriasi?

Vienas išminčius nesenai man pareiškė, kad negalima lyginti UAB „TRATC“ ir VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centro“, nes ten aptarnaujamas gyventojų skaičius gerokai didesnis ir tai duoda galimybę lengviau padengti administravimo išlaidas.

Pasižiūrėkim į faktus, publikuotus Lietuvos RATC asociacijos pranešime (http://www.ratca.lt/pranesimai ). Pagal 2014 metų duomenis VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centre” 17 dirbančių aptarnauja 18,8 proc. gyventojų nuo viso Lietuvos gyventojų skaičiaus, o UAB „TRATC” 3,6 procentus nuo bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus administruoja 35 darbuotojai!

Manau, kad jei Kauno RATC-e pritaikytų Tauragės RATC-o „genialaus verslo plano“ principus, tai nuostoliai būtų milžiniški ir ilgam. Tačiau tai tik nedidelė problemos dalis…

Tęsinys straipsnyje „Auksinės atliekos“.

Saulius Lapėnas

Jurbarko rajono savivaldybės

mero pavaduotojas

meslaisvi.lt